- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- I-2173-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), priteisti 3 000,00 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, atlyginti.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-03-13 buvo gydomas Ligoninėje, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis ir žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimas. Anot pareiškėjo, gyvenamosiose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios kameros patalpos ir įrengtas prie durų, kas neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. Pabrėžė, kad kamerose nėra užtikrinamas pakankamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis naktinis apšvietimas sukelia irzlumą. Taip pat kamerų sienos bei lubos buvo avarinės būklės, tvyrojo drėgmė, veisėsi parazitai, kameros nebuvo dezinfekuojamos, o sanitariniame mazge nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Kamerų langai aptraukti metaliniu tinklu, kuris trukdo patekti natūraliai šviesai. Kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintelių daiktams bei drabužiams susidėti, nebuvo stalo. Ligoninėje laikomiems asmenims išduodama nepakankamai skutimosi peiliukų, dantų pastos, tualetinio popieriaus, skysčio indams plauti, o išduodamo maisto nepakanka sočiai pavalgyti. Be to buvo išduota šluota be koto, dėl ko nebuvo galimybių valyti po lova. Paaiškino, kad minkštasis inventorius išduodamas nedezinfekuotas, sintetinis, sukėlęs pareiškėjui alergiją. Anot pareiškėjo, kalinami asmenys vedami į dušą tik kartą per savaitę, leidžiama tik vieną valandą į dieną pasivaikščioti gryname ore, o dėl ribojamo elektros tiekimo nėra galimybių išsivirti arbatos nakties metu. Dirbtinė naktinė šviesa keldavo irzlumą. Paaiškino, kad prie lango prieiti sunku, todėl nėra galimybės jo išvalyti, o pastato konstrukcijoje naudojamas sveikatai itin kenksmingas asbestas. Kamerose nėra įdiegtos kabelinės televizijos bei radijo taško. Dėl nurodytų nepatogumų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais bei depresija.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino jo buvimo Ligoninėje laikotarpius, palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ligoninė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 32–36), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui bei privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Pažymėjo, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose apšvietimas atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Ligoninės kamerų tipo palatose esantys langai pritaikyti vėdinti patalpas. Siekiant užtikrinti vėdinimą per atidarytą langą ir kad kamerose nebūtų karšta, vasarą išimamas vienas kameros lango rėmas. Žiemą jis įdedamas, kad patalpose būtų užtikrinta tinkama temperatūra. Be to, kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema, kuri užtikrina oro judėjimą ir vėdinimą. Pažymėjo, kad Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat remontuojamas ar keičiamas. Patalpos taip pat yra nuolat remontuojamos, visi minkštojo inventoriaus dezinfekcijos darbai buvo fiksuojami žurnale. Patalpų dezinfekciją atlikdavo paskirti sanitarai. Paaiškino, kad sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios patalpos ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas nerėžiminiame korpuse esančiame Chirurgijos skyriuje, kuriame sanitarinis mazgas įrengtas atskirai, t. y. ne palatose. Nuteistiesiems išduodamos asmens higienos priemonės pagal teisės aktuose patvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal teisės aktuose nustatytą valgiaraštį dirbantiems vyrams. Pasak Ligoninės, pareiškėjas buvo gydomas nerėžiminiame korpuse esančiame skyriuje, todėl galimas ploto trūkumas buvo kompensuojamas galimybe pasivaikščioti laisvu nuo procedūrų laiku Ligoninės kiemuose. Pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje, jam buvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Nurodė, kad visi asmenų skundai Ligoninėje yra priimami ir registruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasak Ligoninės, nepagrįstas įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Ligoninės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 99).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje reglamentuojama viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Ligoninės) veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Pareiškėjas skundo padavimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi aukščiau išdėstytomis taisyklėmis. Taigi, pareiškėjas turi pareigą detaliai apibūdinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sąlygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Kaip vieną iš veiksnių, sukėlusių neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė per mažą kamerų tipo palatų plotą. Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš Ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Ligoninėje gydėsi nuo 2014-02-13 iki 2014-03-06 ir nuo 2014-03-09 iki 2014-03-13, t. y. 27 lovadienius (b. l. 39–40). Kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, Ligoninė nepateikė duomenų apie palatų plotą, palatose esančių lovų skaičių. Ligoninė nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, todėl, vadovaudamasis aukščiau minėta įrodymų vertinimo taisykle, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai, susiję su per mažu vienam asmeniui tenkančiu plotu, laikytini nustatytais. Todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš aplinkybės, kad Ligoninės palatose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo pareigūnų bei kitų kameroje laikomų asmenų. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad Chirurgijos skyriaus palatose sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai (ne palatose). Ligoninė paaiškino, kad baudos izoliatoriuje sanitarinis mazgas įrengtas pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, įtvirtintus reikalavimus, t. y. atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (14.5 papunktis). Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad baudos izoliatoriuje buvo nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. vasario 25 d. (12 lovadienių). Konstatuotina, kad šiuo laikotarpiu nebuvo užtikrintas pareiškėjo minimalus privatumas, jam naudojantis tualetu. Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas valymo bei asmens higienos priemonėmis. Anot pareiškėjo, jam būnant Ligoninėje vienam mėnesiui buvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, dantų pastos, skysčio indams plauti bei skutimosi peiliukų išduodama nebuvo. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio aprūpinimo normos nustatytos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Šiose normose nėra nustatyto reikalavimo išduoti besigydantiems asmenims skustuvų bei dantų pastos. Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad vyrui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui. Iš pateikto teisinio reglamentavimo ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas tualetiniu popieriumi. Pareigos Ligoninės administracijai aprūpinti gydomus asmenis indų plovimo priemonėmis, dantų pasta ir skustuvais nėra nustatyta. Teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, jog Ligoninėje asmenys gydomi pakankamai trumpus laikotarpius, tuo tarpu šiomis priemonės pareiga aprūpinti nustatyta pataisos įstaigoms, kuriose nuteistieji nuolatos atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Anot pareiškėjo, Ligoninės administracija išdavė jam šluotą be koto, kas sudarė kliūtis valant grindis po lova. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pažymėtina, kad LVAT laikosi praktikos, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., LVAT 2016-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A2814-520/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neteigė, kad valymo priemonės nebuvo išduodamos. Jo apibūdinti nepatogumai, dėl apsunkinto grindų, esančių po lova, valymo nelaikytini pakankamai intensyviais, o nurodytos aplinkybės nelaikytinos sunkiai įveikiama kliūtimi.
Anot pareiškėjo, Ligoninėje jam išduota patalynė sukėlė alerginę reakciją. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (nuo 2012-07-01 iki 2014-04-07 galiojusi redakcija), 173.16 papunktyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl Ligoninės išduotos patalynės atsisakymo. Be to, pareiškėjas detaliai neapibūdino kilusios alerginės reakcijos, tokių duomenų nėra ir byloje pateiktoje pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje (b. l. 39-40). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui išduodama patalynė sukėlė alerginę reakciją.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minkštojo inventoriaus, pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Ligoninėje asmenims išduodamas nedezinfekuotas minkštasis inventorius, kuriame dažnai pasitaikydavo parazitų. Kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovė pateikė teismui dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo kopiją (b. l. 77–89), kuriame matyti, kad Ligoninėje buvo dezinfekuojamas minkštasis inventorius. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl nedezinfekuotos patalynės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino taip pat iš nepatogumų, patirtų dėl nepakankamo ir netinkamo baldų įrengimo. Konkrečiai nurodė, kad Ligoninės palatose įrengtos dviaukštės lovos be kopėtėlių, nebuvo stalo, spintelėse nebuvo pakankamai vietos susidėti asmeniniams daiktams. Taip pat nurodė, kad Ligoninės palatose nebuvo įrengta kabelinė televizija bei radijo taškas. Pareiškėjas nenurodė, kokius nepatogumus patyrė, dėl dviaukščių lovų be kopetėlių, nenurodė, kad jam teko miegoti antrame lovos aukšte. Be to, byloje esanti Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 2 nuotrauka paneigia šiuos pareiškėjo argumentus, t. y. iš nuotraukos matyti, kad lovos yra vieno aukšto (b. l. 46). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Ligoninėje praleido 27 lovadienius. Teismo vertinimu, toks laikotarpis nėra ilgas ir jo patirti nepatogumai, dėl daiktų laikymo krepšiuose, kabelinės televizijos bei radijo taško nebuvimo nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.
Pareiškėjas paaiškino, kad Ligoninės kameros buvo avarinės būklės, jose nebuvo vykdoma dezinfekcija, nebuvo galimybių išvalyti tarp lango ir grotų esančių šiukšlių. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą, o laisvės atėmimo vietos administracija, įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kameros yra avarinės būklės, detalesnių paaiškinimų nepateikė. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose remontas yra atliekamas pagal poreikį ir pateikė remonto darbų priėmimo aktus. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2014-02-14 buvo priimti baudos izoliatoriaus remonto darbai (b. l. 43), o 2012-06-13 priimti chirurginio skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo remonto darbai (b. l. 44). Byloje esanti palatos Nr. 2 nuotrauka taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl palatos avarinės būklės (b. l. 46). Pripažintina, kad atsakovės atstovas pateiktais įrodymais paneigė pareiškėjo teiginius dėl avarinės palatų būklės.
Aiškindamas aplinkybes, dėl palatų dezinfekavimo, pareiškėjas nurodė, kad per ilgą laiką, kurį praleido Ligoninėje nematė, kad būtų atliekami dezinfekavimo darbai. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Ligoninėje praleido 27 lovadienius. Todėl vien aplinkybė, kad per šį laiką pareiškėjas nematė atliekamų dezinfekcijos darbų, neįrodo, kad šie darbai nėra reguliariai atliekami. Dėl susidariusių kliūčių išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles, pažymėtina, kad palatoje Nr. 2 grotų nėra. Tai patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad grotų nėra, bet langai yra užkalti ir neatsidaro. Iš teismui pateiktos nuotraukos matyti, kad ir šie pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės, palatos langai nuotraukoje laisvai atidaryti, tvarkingi (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai dėl dezinfekavimo darbų neatlikimo bei kliūčių išvalyti tarp grotų ir lango esančias šiukšles.
Anot pareiškėjo, Ligoninės palatose nebuvo užtikrinamas pakankamas natūralus apšvietimas. Anot pareiškėjo, natūralų apšvietimą ribojo lango lauko pusėje esantis metalinis tinklas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 redakcija), 11.5 papunktyje nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Iš palatoje Nr. 2 darytos nuotraukos matyti, kad šioje palatoje įrengti langai užtikrina natūralų apšvietimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su natūraliu apšvietimu.
Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninės palatose tvyrojo drėgmė, dėl ko pūdavo išplauti drabužiai. HN 76:2010 26 punkte nustatyta, leistina gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė šiltuoju metų laiku nuo 35 iki 65 proc., šaltuoju metų laiku nuo 35 iki 60 proc. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (pvz., LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2016-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-918-502/2016). Pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymu išmatuoti santykinę oro drėgmę. Tokių duomenų nėra ir byloje. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad palatose šios normos nebuvo įgyvendinamos. Detalesnių paaiškinimų nepateikė. Tokie abstraktūs, pareiškėjo nuomone grindžiami teiginiai negali būti pagrindu pažeidimui konstatuoti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl santykinės oro drėgmės atmestini.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl palatų būklės, taip pat pažymėtina, jog skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad šie pažeidimai buvo Bendrajame skyriuje. Kamerų numerio pareiškėjas nenurodė, nors skunde buvo palikęs tam vietą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo gydomas Chirurginiame skyriuje, o ne Bendrajam skyriuje. Šis pareiškėjo nenuoseklumas kelia abejonių jo pateiktų teiginių pagrįstumu ir nurodytų aplinkybių teisingumu.
Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš aplinkybių, susijusių su rėžimo reikalavimais, t. y. naktinio apšvietimu, elektros ribojimu bei pasivaikščiojimo gryname ore organizavimu. Anot pareiškėjo, naktinis apšvietimas kelia irzlumą. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su naktiniu apšvietimu, pažymėtina, kad Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 11.6 papunktyje įtvirtintas reikalavimas įrengti dieninį ir naktinį elektros apšvietimą. Be to, Bausmių vykdymo kodekso (nuo 2012-06-19 iki 2014-10-03 galiojusi redakcija) 112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų – nuolatinė nuteistųjų priežiūra. Teismo vertinimu, naktinis apšvietimas yra būtinas užtikrinti minėtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo rėžimo reikalavimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusio su dirbtiniu naktiniu apšvietimu.
Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš elektros tiekimo, Ligoninės palatose ribojimo, kas neleido nakties metu naudotis elektros prietaisais. Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje įtvirtinta viena iš pataisos įstaigų rėžimo užtikrinimo priemonių – dienotvarkė. To paties teisės akto 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Todėl, teismo vertinimu, Ligoninėje nustatyto miego laiko metu netiekiant elektros, nėra pažeidžiamos nuteistųjų teisės.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad būdamas Ligoninėje jis galėjo tik 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore, būtina atkreipti dėmesį, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Atsakovės atstovė pateikė teismui Ligoninės direktoriaus 2011-09-02 įsakymu Nr. V-165 patvirtintą Pacientų, gydomų Laisvės atėmimo vietų ligoninės stacionare, dienotvarkę (b. l. 48), kurios 1.15 papunktyje nurodyta, kad Chirurgijos skyrių pacientai, gydomi rėžiminiame korpuse, laisvu laiku užtikrinamas ne mažiau nei 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė baudos arba drausmės izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad buvo laikomasi šios nuostatos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo, susijusio su teisės pasivaikščioti gryname ore ribojimu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ligoninėje duodami maisto daviniai, neužtikrinantys reikiamo kalorijų kiekio, o laisvėje esantiems asmenims neleidžiama perduoti maisto pareiškėjui. Paaiškino, kad maistas neatitinka pareiškėjo, kaip sportuojančio asmens kalorijų poreikių.
Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138. Minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punkte nustatytos valgiaraščių rūšys. Šios rūšys yra išskirtos atsižvelgiant į kalinamų asmenų lytį, į tai ar asmuo dirba, į amžių, į nėštumą. Taip pat yra išskirti atskiri valgiaraščiai vegetarams. Iš šių teisės aktų darytina išvada, kad kalinamiem asmenim maitinimas organizuojamas neatsižvelgiant į tai, ar asmuo užsiima sportu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokio detalesnio teikiamo maisto apibūdinimo, o tik abstrakčiai nurodė spėjamą kalorijų kiekį. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais. Byloje taip pat nėra duomenų ar pareiškėjo paaiškinimų, jog dėl netinkamo maitinimo buvo pablogėjusi jo sveikata. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl maitinimo vertinti kritiškai. Pareiškėjas buvo paguldytas į Ligoninės Chirurgijos skyrių, dėl negalavimo kairiajame dilbyje (b. l. 39). Todėl, pareiškėjo teiginiai, dėl sportavimo kasdien esant sunkiai traumai ir dėl to atsiradusių nepatogumų, susijusių su nekaloringu maistu, yra abejotini.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą į savaitę išsimaudyti po dušu. HN 76:2010 68 punkte buvo įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš pareiškėjo teiginių matyti, kad ši teisė buvo įgyvendinama tinkamai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Ligoninės palatose įrengtame sanitariniame mazge nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nei minėta higienos norma nei kiti teisės aktai neįpareigoja užtikrinti, kad kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose būtų tiekiamas karštas vanduo. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos, atsiradusios netiekiant karšto vandens Ligoninės palatose esančiuose sanitariniuose mazguose.
Anot pareiškėjo, jo buvimo Ligoninėje metu buvo graužikų. Atsakovės atstovė nurodė, kad Ligoninėje yra vykdomi dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ligoninės administracija imasi priemonių kenkėjams naikinti, sudaromos sutartys su šia veikla besiverčiančiais juridiniais asmenimis (b. l. 59–61), todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sveikatai pavojingos medžiagos – asbesto naudojimo Ligoninės konstrukcijoje, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis teigė, kad Ligoninės konstrukcijoje yra asbestas. Konkrečiai nenurodė, kur jis buvo naudojamas. Atsakovės atstovė pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 38), patvirtinantį, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl asbesto buvimo Ligoninės pastato konstrukcijoje atmestinas.
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Ligoninė 27 paras pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir 12 parų neužtikrino pareiškėjo minimalaus privatumo, jam naudojantis tualetu. Aplinkybė dėl mažo finansavimo teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal CK 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (3 000,00 Eur). Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 270,00 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. tik santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo A. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.