Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Gyvenamųjų asmenų savininkų bendrijos „T. G.“ (toliau - GNSB „T. G.“) atstovams pirmininkui G. P. ir advokatei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės GNSB „T. G.“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė teismui pateiktu patikslinu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 600,00 Eur tikslinių įmokų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindui nurodė aplinkybes, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 209/417 žemės sklypo ir 100,48 kv. m. ploto butas, esantys adresu Gilijos g. 4-1, Trušelių k., Klaipėdos r. Atsakovas būdamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininku ir nebūdamas Bendrijos nariu, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Skola atsakovui yra paskaičiuota pagal GNSB „T. G.“ priimtus sprendimus. Nors atsakovas ir nėra bendrijos narys, tačiau privalo mokėti mokesčius reikalingus bendro naudojimo objektams išlaikyti bei mokesčius susijusius su Bendrijos administravimu, tai yra privalo vykdyti Bendrijos visuotinių susirinkimų sprendimus ir sumokėti ankščiau nurodytą įsiskolinimą. Atsakovo skola yra susidariusi už 2017 m. IV ketvirtį, 2018 m. 2019 m. ir 2020 m. pirmą ketvirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, tai yra 209/417 dalys žemės sklypo ir butas, esantys Gilijos g. 4-1, Trušelių k., Klaipėdos r., yra teritorijoje, kurios administravimui yra įsteigta ieškovė. Atsakovas 2015 m. balandžio 21 d pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1658, pagrindu nuosavybės teise įgijo 209/417 žemės sklypo, esančio Gilijos g. 4, Trušelių k., Klaipėdos r., o butas, esantis Gilijos g. 4-1, Trušelių k., Klaipėdos r., atsakovui nuosavybės teise priklauso pagal 2015 m. rugpjūčio 30 d. jungtinės - veiklos sutartį bei 2018 m. sausio 18 d. Deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-180118-00185. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nėra ieškovės narys ir nuo pat ieškovės įsteigimo nėra sumokėjęs nė vienos tikslinės įmokos. Iš į bylą pateiktų ieškovės įstatų nustatyta, kad ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuri įsteigta 2017 m. spalio 4 d. steigiamajame susirinkime. Valstybės Įmonės Registrų centras išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad ieškovė yra įregistruota nuo 2017 m. lapkričio 9 d., o jos tikslas yra įgyvendinti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, racionaliai ir efektyviai eksploatuoti bendrijos bendro naudojimo turtą, inžinerinę įrangą bei žemės sklypus, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, atstovauti Bendrijos narių interesams. Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai yra bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinės infrastruktūros priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga. Valstybės Įmonės Registrų centras išrašas taip pat patvirtina, kad ieškovės pirmininku yra išrinktas G. P., bendrijoje veikia valdyba susidedanti iš penkių narių. Ieškovės teismui pateikti įrodymai, patvirtina, kad bendrijos susirinkimuose yra nuspręsta rinkti iš bendrijos narių ir butų ar kitų patalpų savininkų 20,00 Eur tikslinį mėnesio mokestį. Šis tikslinis mokestis buvo nustatytas 2017 m. spalio 4 d. butų, žemės sklypų ir kitų patalpų savininkų adresu Gilijos g. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 16A, Sodėnų g. 29, 31, 33, 35 ir 44, Trušelių k., Klaipėdos r., savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 devinto darbotvarkės klausimu pirmu punktu, o šio susirinkimo 5.2 punktu priimtas sprendimas patvirtinti bendrijos pirmininko atlyginimą 250,00 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). 2019 m. kovo 20 d. ieškovės visuotinio susirinkimo metu antru klausimu buvo svarstomas klausimas dėl 2019 metų tikslinių mokesčių patvirtinimo ir buvo nuspręsta patvirtinti 20,00 Eur mėnesio tikslinę įmoką vienam savininkui (buto, kotedžo, žemės sklypo), mokant po 60,00 Eur už einamą ketvirtį. Kaip patvirtina 2020 m. kovo 26 d. ieškovės pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolas tikslinis mokestis paliktas ir 2020 metas, tai yra po 20,00 Eur už mėnesį arba 60,00 Eur už ketvirtį (protokolo 4.1 priimtas sprendimas). Ieškovė ne kartą ragino atsakovą sumokėti tikslines įmokas. Atsakovas nurodo, kad jis 2019 m. sužinojo apie tai, kad yra nustatytas 20,00 Eur mėnesio mokestis, tačiau kaip patvirtina prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai atsakovui dar 2018 m. balandžio 9 d. ieškovė elektroniniu paštu siuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 4 d., bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolą, atsakovas bendrijai privalo sumokėti 120,00 Eur skolą. Nustatyta, kad ieškovė dėl skolos išieškojimo iš atsakovo iš pradžių kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau 2020 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2904-941/2020, paaiškėjus, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją ir nepavykus atsakovui įteikti teismo procesinių dokumentų, 2020 m. vasario 13 d. teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovės priimti sprendimai dėl 20,00 Eur tikslinių įmokų mėnesiui rinkimo būtų apskųsti ir panaikinti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų kažkiek mokėti, tačiau mano, kad 20,00 Eur per mėnesį yra per daug, tačiau pats pripažino, kad bendrijos priimtų sprendimų dėl 20,00 Eur tikslinės mėnesio įmokos jis nėra apskundęs, nors apie tokius sprendimą jis žino nuo 2019 metų. Ieškovės pateikta 2020 m. gegužės 11 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas už 2017 metus yra skolingas 60,00 Eur tikslinių įmokų, už 2018 m. – 240,00 Eur, už 2019 m. - 240,00 Eur ir už 2020 m. I ketvirtį - 60,00 Eur, viso 600,00 Eur tikslinių įmokų.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nustatyto mokesčio nemoka dėl to, kad negauna iš ieškovės sąskaitų iš, kurių jam būtų aišku už ką ir kiek jis turi mokėti bei tai, kad mano, jog nustatytas 20,00 Eur mėnesio mokestis yra per didelis, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl tikslinių mokesčių, o ne už suteiktas paslaugas, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė jam išrašytų sąskaitą, nes atsakovui žinoma, kad toks mokestis yra nustatytas ieškovės susirinkimuose ir yra galiojantis. Jei atsakovui neaišku kur ir kaip yra panaudojamos surinktos įmokos, atsakovas turi teisę kreiptis į ieškovę, prašydamas pateikti duomenis kur ir kokiais tikslais yra panaudojamos surinktos tikslinės įmokos. Kaip patvirtina prie ieškinio pateikti ieškovės susirinkimų protokolą, kas metai yra teikiama ataskaita kiek ir kur buvo panaudota tikslinių įmokų ir kiek jų buvo surinkta ir kiek asmenų nėra sumokėję. Atsakovas kaip žemės sklypo ir buto savininkas turi teisę ginčyti ieškovės nustatytą tikslinę įmoką, tačiau to nėra padaręs. Tai, kad atsakovas nuo 2012 metų negyvena Lietuvoje ir jo bute šiuo metu niekas negyvena, nes butas nėra įrengtas, ar tai, kad atsakovas nėra bendrijos narys taip pat neatleidžia jo nuo pareigos mokėti ieškovės nustatytos įmokos, nes jis yra savininkas nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės administruojamą teritoriją. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad nustatytos mėnesinės įmokos dydis nėra šios bylos dalykas, nes atsakovas nereiškė priešieškinio ir nepateikė įrodymų, kad ieškovės sprendimai, kurių pagrindu yra nustatytas 20,00 Eur mėnesinis tikslinių įmokų būtų panaikinti ar pakeisti.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinis (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsnis). Gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau DGNKPPSBĮ) 3 straipsnis). Šiuo metu galiojančio DGNKPPSBĮ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų - bendrijos narių teises ir pareigas (DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Be to, šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 2 dalis). Bendrijos tikslas - racionaliai ir efektyviai eksploatuoti bendrojo naudojimo objektus bei jiems paskirtus žemės sklypus, organizuojant valdymą ir priežiūrą. Bendrijos uždaviniai yra įgyvendinti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ar patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrojo naudojimo objektai yra bendrojo naudojimo žemės sklypai ir juose įrengti privažiavimo keliai bei pėsčiųjų takai; priešgaisrinis vandens telkinys; želdiniai; kompleksiniai nuotekų valymo įrenginiai; ūkio nuotekų ir lietaus vandens nuotekų magistraliniai tinklai; vandens gręžiniai ir vandentiekio tinklai. Bendrijos nariai ir savininkai, kurie naudojasi bendrąja daline nuosavybe, tačiau nėra bendrijos nariai, turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taip pat turi pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jiems priklausantį žemės sklypą ir kitus objektus, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Bendrijos narių susirinkimas nustato Tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų, susijusių su bendrijos veikla, proporcijas. Kiekvienas iš bendraturčių privalo apmokėti išlaidas bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų nepriklausomai nuo to ar jis realiai naudojasi ar nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiomis turtiniu vienetu ir kokia jo funkcinė paskirtis (LAT 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-7-515/2009). DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

Taigi, nustačius, jog atsakovui priklauso žemės sklypas ir butas, patenkantys į ieškovės administruojamą teritoriją, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo išaiškinimams, konstatuotina, jog atsakovas net ir nebūdamas ieškovės, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, nariu turi pareigą prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo ir ši pareiga atsakovui kyla iš buvimo žemės sklypo bei buto savininku.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nemoka bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustatyto bendrijos narių mėnesinio mokesčio, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo yra pagrįstas, todėl teisėtas reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 600,00 Eur skola tikslinių įmokų, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio (įskaitytinai).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai: 160,00 Eur už ieškinio parengimą, 55,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 60,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir 150,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, viso 425,00 Eur. Šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškinį, žyminis mokestis kuris šioje byloje sudaro 15,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) valstybei priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) tikslinių įmokų skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 600,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. kovo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei GNSB „T. G.“.

Priteisti iš atsakovo D. K. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei. Priteistos išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.