- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-186-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-904-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė S. D. skirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi kurstytoju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vykdytoju, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: organizatoriui mobiliojo ryšio telefonu suradus asmenį siekiant paimti apgaule išviliotus pinigus, suradus S. D. ir jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas sukčiavimus, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui 2010-06-13 apie 23.30 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus nukentėjusiajai L. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius anūku ir nurodžius, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo mergaitę, po to liepus perskambinti į jo nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, tuomet melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir nurodžius, kad reikia žalos atlyginimui pinigų, 8000 litų, nukentėjusiajai pasakius namuose teturint tik 2300 litų, o tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui mobiliojo ryšio telefonu duodant S. D. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), siekiant paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus apgaule išviliotus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui išaiškinus S. D. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po to S. D. nuvykus minėtu adresu ir prisistačius nukentėjusios giminaičiu paėmė iš nukentėjusiosios L. V. apgaulės būdu išviliotus pinigus, 2300 litų, pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus sudiktuotame, nukentėjusiosios L. V. surašytame lape, taip apgaule savo ir bendrininkų, ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vykdytojo, padėjėjo kurstytojo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai L. V. priklausančius 2300 litų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi kurstytoju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vykdytoju, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą pasikėsino sukčiauti, o būtent: organizatoriui mobiliojo ryšio telefonu suradus asmenį siekiant paimti apgaule išviliotus pinigus, suradus S. D. ir jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas sukčiavimus, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui 2010-06-14 apie 13.30 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus nukentėjusiajam V. B. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius anūku ir nurodžius, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo mergaitę ir nurodžius, kad reikia žalos atlyginimui pinigų, 8000 litų, nukentėjusiajam pasakius namuose teturint tik 2000 litų, o tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui mobiliojo ryšio telefonu duodant S. D. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), siekiant paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus apgaule išviliotus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui išaiškinus S. D. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus vyro, po to S. D. nuėjo paimti pinigų, tačiau jis nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip apgaule savo ir bendrininkų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus, vykdytojo, padėjėjo kurstytojo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajam V. B. priklausančius 2000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė. Taipogi nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, nori susikurti šeimą ir pradėti gyventi dorą gyvenimą, nusikaltimas nėra sunkus, be to, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai S. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti dar vieną sunkų nusikaltimą, jog nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui, kad nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai.
Nuteistojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Nors nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams savo dydžiu yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams savo dydžiu yra taipogi mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.
Kiti nuteistojo skundo argumentai, kad jis yra jauno amžiaus, jog nori susikurti šeimą ir pradėti gyventi dorą gyvenimą, nėra pakankamas pagrindas mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir netgi galutinę subendrintą bausmę apeliantui paskyrė mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl S. D. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.