- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2-16286-964/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11297-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.4.1Testamento sudarymo sąlygos
- 2.5.4.7.1Oficialusis testamentas
- 2.5.4.8Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo - A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti V. A. oficialųjį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji (iki santuokos - R. A.) yra V. A. (duomenys neskelbtini). Ji ir (duomenys neskelbtini) V. A. gyveno viename bute, ji (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo, nes V. A. buvo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini). Teismo pavedimu buvo atliktos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. A. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino V. A. (duomenys neskelbtini). Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) paskyrė (duomenys neskelbtini) R. P. (ieškovę).
3. (duomenys neskelbtini) mirus V. A. ieškovė iš notaro sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) V. A. paliko testamentą, kurį sudarė ir (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtino (duomenys neskelbtini). Minėtu testamentu (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) paliko M. D., o jei pastaroji mirtų anksčiau V. A. arba palikimo nepriimtų, tuomet E. (duomenys neskelbtini). M. D. (duomenys neskelbtini) mirė.
4. Ieškovė pažymėjo, kad oficialiojo testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) V. A. buvo (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) sudarytas oficialusis testamentas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
5. A. E. K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovės reikalavimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, prašė jį tenkinti, bet nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ji nebuvo vienašalio sandorio – ginčijamo testamento šalis ir jai nei apie jo sudarymo, nei apie turinį nebuvo žinoma (apie testamentą ir jo turinį ji sužinojo tik mirus testatorei). Nebuvo žinomos ir ieškinyje nurodytos testatorės V. A. (duomenys neskelbtini) aplinkybės, kurias pagrindžia prie ieškinio pridėti ir atsakovei iki šiol nematyti dokumentai. Dėl susidariusios situacijos ieškovė nesikreipė į atsakovę ir dėl to jos niekada nebendravo. Mano, kad jos statusas atitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje), o ne atsakovės statusą.
6. Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus, jai nedalyvaujant bei priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu buvo atlikti visi būtini veiksmai, (duomenys neskelbtini) Notarų rūmų paieškos sistemoje, (duomenys neskelbtini) nekėlė abejonių, apie (duomenys neskelbtini) notarui nebuvo žinoma, todėl pagal tuo metu turimus duomenis buvo atliktas notarinis veiksmas ir patvirtintas ginčijamas testamentas.
7. Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, grąžinti ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio. Šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes žino.
Dėl faktinių aplinkybių
8. Bylos duomenimis (iš R. P. tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, pažymos apie santuoką registravimo, V. A. ir (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimų bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymų apie gimimą kopijomis ir kt.) nustatyta, kad ieškovė R. P. yra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) R. P. ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė oficialų testamentą, patvirtintą notarės A. A., kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), paliko M. D., testamente nurodžius, kad jeigu M. D. mirtų anksčiau V. A. arba palikimo nepriimtų, aukščiau nurodytą turtą palieka (duomenys neskelbtini). M. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje esančių R. P. pareiškimo dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro J. P. išduoto (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kada R. P. priėmė V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) atnaujino (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. A. mirties, priimti.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
9. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimą. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
11. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyko specifika neleidžia šalims susitarti taikiai dėl ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo pripažinti V. A. oficialųjį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), negaliojančiu patenkinimo, nes oficialusis testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo sprendimu. Tačiau įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl atsakovės procesinės pozicijos ieškovės reikalavimo atžvilgiu, t. y. ieškinio pripažinimo, taip pat dėl su bylos nagrinėjimu susijusių savo procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. nagrinėjamu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsisakymo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pan. Kadangi atsakovė taikos sutarties 3 p. nurodė, kad pripažįsta V. A. oficialųjį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), negaliojančiu bei atsisako savo teisių paveldėti V. A. turtą pagal šį testamentą, ši taikos sutarties sąlyga laikytina jos pozicija ieškinio atžvilgiu (laikytina ieškinio pripažinimu ir prašymu ieškinį tenkinti). Kadangi ši pozicija nesukelia ieškiniu siektų teisinių pasekmių, t.y. dėl tokio pareiškimo testamentas negaliojančiu netampa, ji negali būti tvirtinama, atitinkamai netvirtinama ir sąlyga dėl ieškinio atsisakymo, nes ji tiesiogiai susijusi su sąlyga dėl atsakovės testamento pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės pagal jį atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu byla nagrinėjama iš esmės. Kadangi taikos sutartimi atsakovė pripažino ieškinį, teismo sprendimo motyvai pateikiami sutrumpinti.
Ieškinio reikalavimas dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu tenkintinas visiškai
12. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad sudarant (duomenys neskelbtini) testamentą V. A. (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini).
14. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. oficialusis testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), tai jau yra po to, kai ieškovė (duomenys neskelbtini), dėl testatorės (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-osios apylinkes teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi skyrė (duomenys neskelbtini) dėl V. A. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis V. A. (duomenys neskelbtini) sudarydama oficialųjį testamentą (duomenys neskelbtini). Tai sudaro pagrindą (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinti negaliojančiu.
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
15. Šalys taikos sutarties 4 punkte sutarė, jog viena kitai neatlygina patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo teismas nesprendžia.
16. Byloje iš viso patirta 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šalys taikos sutarties 6 p. susitarė, kad jas atlygins ieškovė, todėl pašto išlaidos priteisiamos iš R. P. (taikos sutarties 6 punktas).
17. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Visgi šiuo atveju dėl ieškinio reikalavimo teismas sprendė iš esmės, o sąlygą dėl atsakovės testamento pripažinimo negaliojančiu laikė tik jos pozicija dėl ieškinio tenkinimo, todėl prašymas grąžinti žyminio mokesčio dalį atmetamas.
18. Tenkinus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus sprendimui, jas panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkinti iš dalies.
Patvirtinti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikos sutarties dalį šiomis sąlygomis:
1. Aš, atsakovė (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sutinku civilinę bylą baigti taikos sutartimi.
2. Šalys susitaria, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai nekompensuoja.
3. Šalys prašo sudarius taikos sutartį grąžinti ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio - 123,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
4. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas atlygina ieškovė R. P..
5. Šalys sudarė šią taikos sutartį laisva valia be jokio spaudimo ar grasinimų, šalys žino ir visiškai supranta šios taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje - bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Ieškinio reikalavimą dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu V. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą oficialų testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. A., notarinio registro (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.