Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/15/00721, banko sąskaitos ir turto areštą, grąžinti visą išskaičiuotą sumą ir sumokėti 0,03 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2015 m. birželio 15 d. iki pinigų grąžinimo į pareiškėjo sąskaitą, išreikalauti iš išieškotojos paaiškinimą dėl pareiškėjo įsiskolinimo, sudarančio 1800 EUR. Nurodė, kad išieškotoja padavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-95-595/2013 antstolių kontorai ir prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo bei vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl 1500 EUR išlaikymo vaikui V. Z. skolos. Pareiškėjas nebuvo antstolio informuotas apie išieškomą skolą bei skolos susidarymo laikotarpį, todėl pareiškėjas negalėjo pasiūlyti tinkamo skolos padengimo būdo. Antstolis areštavo dvi pareiškėjo banko sąskaitas. Pareiškėjas 2015 m. liepos 26 d., sužinojęs apie tokią situaciją, paskambimo antstoliui ir pranešė, jog yra komandiruotėje, o po atvykimo bus pristatyti mokėjimo dokumentai. Antstolio taip pat buvo paprašyta nutraukti banko sąskaitos areštą. Tačiau po atvykimo iš komandiruotės pareiškėjas sužinojo, kad antstolis papildomai areštavo ir pareiškėjo turtą. Pareiškėjas laiko, kad tokiais veiksmais antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 str. 2 d. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam 2015 m. rugsėjo 4 d. atvykus į antstolių kontorą, antstolis neleido susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, kuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 str. ir kiti įstatymai. Pareiškėjas tik 2015 m. spalio 27 d. gavo vykdomąjį raštą ir išieškotojos prašymą, o nuo vykdomosios bylos pradėjimo praėjo penki mėnesiai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priteisė iš pareiškėjo išlaikymą ne išieškotojai, o nepilnamečiam vaikui V. Z., kuriam pareiškėjas ir mokėjo išlaikymą. Pareiškėjas nurodė, kad nepilnametis vaikas yra registruotas pareiškėjo bute, pareiškėjo santuoka nenutraukta, todėl pareiškėjas laiko, kad išieškotoja turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo pakeitimo, o ne į antstolį, nepateikdama jokių įrodymų dėl skolos buvimo.

Antstolis Darius Bliznikas 2015-11-16 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad išieškotoja I. Z. 2015 m. birželio 15 d. pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. N2-95-595/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Z.. Antstolis, įvertinęs įrodymus apie išlaikymui sumokėtas sumas, padarė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas 2015 m. lapkričio 11 d. sudarė 593,23 EUR ir 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą dėl minėto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kadangi pareiškėjas nenurodė ir neįrodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str., 632 str. numatytų vykdomosios bylos nuraukimo pagrindų, taip pat pareiškėjo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00721 2015 m. lapkričio 11 d. sudarė 593,23 EUR, antstolis laikė, kad nėra jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą bei panaikinti antstolio pritaikytas priverstines vykdymo priemones, taip pat grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas lėšas. Skolininko darbovietei 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikus pranešimą, kuriame nurodyta į kokią banko sąskaitą pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis, antstolis 2015 m. rugpjūčio 4 d. panaikino areštą vienai banko sąskaitai. Skolininkas V. Z. 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo atvykęs į antstolio Dariaus Blizniko kontorą, kur jis buvo supažindintas su vykdomąja byla Nr. 0035/15/00721. Skolininkas pateikė antstoliui išlaikymo mokėjimus, taip pat draudimo sutartį „Saugaus vaiko fondas“ bei nurodė, kad neturi jokio įsiskolinimo. Antstolis, atsakydamas į skolininko 2015 m. rugsėjo 4 d. prašymą, 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą, registracijos Nr. S-2015014072 ir patvarkymą išsiuntė skolininkui paštu bei skolininko nurodytu jo elektroniniu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. Z. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-95-595/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Z.. Antstolis, vadovaudamasis išieškotojos nurodytais duomenimis apie išlaikymo įsiskolinimo sumą, 2015 m. birželio 15 d. sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir 2015 m. birželio 15 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, registracijos Nr. S-2015008743, kuriuo paragino skolininką V. Z. sumokėti 1500 EUR skolą ir 53 EUR vykdymo išlaidas (b.l. 6, vykdomoji byla Nr. 0035/15/00721). Minėti antstolio procesiniai dokumentai įteikti skolininkui jo darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 13 d. Antstolis 2015 m. liepos 7 d. patvarkymais, registracijos Nr. S-2015009863 ir registracijos Nr. S-2015009862, areštavo skolininko pinigines lėšas 1815,35 EUR sumai, esančias bako sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“. Išieškotų lėšų paskirstymo 2015 m. liepos 14 d. patvarkymas, reg. Nr. S-2015000 patvirtina, jog išieškota 48 EUR. Turto arešto 2015 m. rugpjūčio 27 d. aktu areštuotas skolininko turtas – transporto priemonė SEAT Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 62-64, vykdomoji byla Nr. 0035/15/00721). Skolininkas ir skolininko darbovietė pateikė antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog iki 2015 m. lapkričio 11 d. sumokėta viso 4330,30 EUR išlaikymo nepilnamečiam vaikui, taigi išlaikymo įsiskolinimas liko 593,23 EUR. Antstolis, atsižvelgdamas į skolininko ir jo darbovietės patektus duomenis apie sumokėto išlaikymo sumą, 2015 m. lapkričio 16 d. patvarkymu patikslino išieškotiną sumą. Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog visas išlaikymas už minėtą laikotarpį yra sumokėtas, teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai taikė priverstines vykdymo priemones pareiškėjo piniginėms lėšoms ir turtui, taip pat pagrįstai atsisakė nutraukti vykdomąją bylą bei grąžinti iš skolininko išieškotas pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, jog antstolis pagrįstai nelaikė išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo pareiškėjo sumokėtas lėšas „Saugaus vaiko fondas“, kadangi tai neatitinka vykdomajame dokumente nurodytai išieškotino išlaikymo formai, - išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 100-101), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, jas klaidingai aiškino ir taikė, nukrypo nuo teisminės praktikos.

Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015-09-04 atvykus į antstolio kontorą skolininkui nebuvo leista susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. 2015-12-23 antstolis taip pat neleido susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, nepriėmė jo mokėjimo įrodymo ir neleido parašyti prašymo, dėl ko pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos antstolių rūmams. Antstolis teismui pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00721 yra surinkti visi reikalingi įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti patenkintas pareiškėjo skundas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/15/03124 medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 d. išduotą bei išieškotojos I. Z. antstoliui vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą Nr. N2-95-595/2013 dėl V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo periodinėmis 500 Lt/mėn. išmokomis iki jo pilnametystės ir dėl išlaikymo įsiskolinimo. Antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, 2015-07-07 patvarkymais ir 2015-07-16 patvarkymų pakeitimais areštavo dvi skolininko banko sąskaitas. Skolininko darbovietei 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikus pranešimą, kuriame nurodyta į kokią banko sąskaitą pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis, antstolis 2015 m. rugpjūčio 4 d. panaikino areštą vienai banko sąskaitai (vykd. b.l. 52-53). Taip pat 2015-08-27 Turto arešto aktu buvo apribota disponavimo teisė į skolininkui priklausantį automobilį (vykd. b.l. 62-64).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirminis V. Z. skundas dėl antstolio veiksmų, buvo iš esmės susijęs su išieškomos skolos dydžiu, o taip pat V. Z. kėlė klausimą, ar apskirtai jis yra skolingas. Atskiruoju skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį apeliantas laiko neteisėta, nes, jo nuomone, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skolininkui (apeliantui) 2015-09-04 ir 2015-12-23 nebuvo leista susipažinti su vykdomąja byla, o 2015-12-23 taip pat nebuvo leista pateikti prašymo (apeliantas neįvardino, kokio prašymo) bei pateikti mokėjimo įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas toliau nagrinėja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą tik apelianto nurodytoje dalyje.

Iš Vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00721 esančių duomenų matyti, jog 2015-09-04 V. Z. pateikė antstoliui Dariui Bliznikui prašymą panaikinti areštą automobiliui ir nutraukti išieškojimą iš skolininko darbovietės (vykd. b.l. 90). Šis prašymas 2015-09-24 antstolio patvarkymu buvo netenkintas (vykd. b.l. 97). Duomenų apie tai, kad skolininkas būtų prašęs susipažinti su vykdomąja byla ir/ar kad toks jo prašymas nebuvo patenkintas, nėra.

Iš antstolio D. Blizniko atsiliepimo (b.l. 110-112) matyti, jog apeliantas 2015-12-23 buvo atvykęs į antstolio kontorą, tačiau jokių prašymų, tame tarpe ir prašymo dėl susipažinimo su vykdomąja byla, nepateikė. Šį antstolio argumentą paneigiančių įrodymų byloje taip pat nėra.

Nors apeliantas teigia, kad dėl aukščiau nurodytų antstolio veiksmų kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir atsakymą iš šios institucijos gavo 2016-01-26, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nors pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, kaip priimtą pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, jas klaidingai aiškinant ir taikant, nukrypstant nuo teisminės praktikos, tačiau skunde nenurodo jokių neteisėtų pirmos instancijos teismo veiksmų ar kitų argumentų, dėl kurių minėta nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantui nebuvo leista susipažinti su vykdomąja byla, pateikti prašymo ir įsiskolinimo mokėjimo patvirtinimo, nepatvirtintos jokiais įrodymais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.