Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-234-999/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
1-234-999/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24505-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
Š. G., P. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-234-999/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24505-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Danutei Rudienei,

kaltinamajam L. S.,nukentėjusiesiems Š. G., P. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų tarp 23 val. ir 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - areštu 24 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas areštas 16 parų;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė - areštu 60 parų. 2020 m. balandžio 15 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - areštas 60 parų. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė ir laikyti, kad bausmę visiškai atliko;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 7, 9 d, dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu L. S. paskirta 50 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme iš dalies jas sudedant ir L. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Paleistas, bausmę atlikus 2022 m. gegužės 5 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis L. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra: L. S., 2021 m. liepos 21 d., apie 04.30 val. Palangoje, Vytauto g., ties pastatu Nr. 51, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę prieš be atlygio į Kauną nesutikusį jo vežti taksistą Š. G., sėdėdamas Š. G. taksi automobilyje, keikėsi, įžūliai trankė kumščiais automobilio sėdynę, išlipęs iš automobilio spyrė į automobilio kėbulą ir garsiai šūkavo, kad visus Palangos taksistus reikia užmušti. Š. G. išlipus iš automobilio jo raminti, L. S. ne mažiau kaip du kartus smogė Š. G. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nosikaulių lūžius. Dėl šių sužalojimų Š. G. sirgo ilgiau kaip 10 dienų, kentė fizinį skausmą ir išgyveno dėl subjauroto veido. Dėl viešo smurtinio išpuolio prieš Š. G. buvo papiktintas ir išgąsdintas P. D., ėjęs gelbėti mušamo Š. G., tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis.

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog parodymus teismui jau yra davęs ir paprašė juos pagarsinti. Pagarsinus jo parodymus, duotus 2022 m. liepos 7 d. (t. 2, b. l. 158) vykusio teisiamojo posėdžio metu, pastarasis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, jog jam paskambino tyrėja ir dėl jam padarytų sužalojimų patarė nuvažiuoti į ligoninę. Nukentėjusieji pirmi jam sudavė, su šuniuku rankoje negalėjo juk pirmas suduoti. Iš instinkto sudavė taksistui atgal. Pripažįsta, kad keikėsi, duris trenkė. Ligoninėje nurodė, kad trauma įvyko buityje, nes nenorėjo nukentėjusiųjų skųsti. Jis susitaikė su nukentėjusiaisiais ir dar kartą teismo salėje jų atsiprašo. Pripažįsta ligonių kasų ieškinį ir jau sumokėjo dalį sumos - 15 Eur, tačiau kvito neatsivežė. Penktadienį sumokės likusią sumą.

3. 2022 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. S. parodė, jog su draugais susitarė važiuoti į Palangą ir tą pačią dieną grįžti. Nuėjo iki tilto, draugą sulaikė policija ir jie liko be automobilio. Policija juos nuvežė iki bažnyčios, ten yra taksi sustatytos. Jie įlipo į automobilį, tarėsi, kad juos nuveš iki Kauno ir jie nuvykę Kaune sumokės. Taksistas liepė išlipti, jis keikėsi, išlipo iš mašinos ir pajuto smūgį į pakaušį. Davė atgal, gal neapskaičiavo, nenorėjo sulaužyti nosies. Mašinoje keikėsi, sėdynių nedaužė, buvo su šuniuku ant rankų. Į mašiną nespyrė, tik stipriai trenkė durimis. Jis buvo akis užsidengęs, nematė, ar su ranka, ar su koja smūgis jam buvo. Jam trenkė į pakaušį, jis suklupo, padėjo šuniuką, tada atsistojo ir trenkė atgal. Pas specialistą dėl medicininės ekspertizės nebuvo. Bėgo, nes buvo neblaivus, buvo gaila šuniuko. Skaudėjo krūtinkaulį, tepė kremukus. Buvo tik guzas smilkinyje, mėlynių nebuvo. Krūtinę skaudėjo gal 3 savaites. Nežino, nuo kurio čia smūgio. Gėrė degtinę. Filmuotos medžiagos nėra matęs. Pūsti jam nedavė, bet mano, kad buvo vidutinis girtumas. Sužalojimą padarė iš ginties. Š. G. jam trenkė į pakaušį. Pats sunervino taksistą ir gavo už tai. Dujas naudojo jo draugas, norėjo jam padėti. Kol prašvito, gulėjo po daugiaaukščio balkonu. Vertina labai blogai, girtas rėkavo viešoje vietoje (t. 2, b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinus tą aplinkybę, kad kitos sudėties teismas 2021 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, todėl pasikeitus teisėjui ir bylą nagrinėjant iš naujo ankščiau apklausti liudytojai ir nukentėjusieji pakartotinai nekviečiami, o jų pirmiau duoti parodymai paskelbti ir ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 5 dalis).

5. Nukentėjusysis Š. G. 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus duotus 2022 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 158-161), juos patvirtino ir parodė, jog niekas nepasikeitė. Jis susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų neturi.

6. Nukentėjusysis Š. G. apklaustas 2022 m. liepos 7 d. teisiamajame posėdyje, parodė, jog sustojo prie bažnyčios. Privažiavo policija ir paleido du jaunuolius iš Kauno. Jie susiginčijo dėl kainos, jis norėjo, kad jaunuoliai iš karto sumokėtų. Jis liepė jaunuoliams išlipti iš automobilio, tačiau pastarieji nereagavo. Prasidėjo barnis. Išlipo iš automobilio, kaltinamasis ėjo link jo, pajuto dujas, nežino, nuo ko. Tada pajuto smūgius, atsistūmė nuo jo. Jam bėgo kraujas ir nieko nematė dėl dujų. Jis kaltinamajam į pakaušį netrenkė, tik atsistūmė po to, kai gavo du smūgius į veido sritį. Mašinoje elgėsi neadekvačiai, keikėsi, kad neina susikalbėti su taksistais, trenkė į sėdynės atlošą. Tas kitas jaunuolis buvo ramesnis. Jam pasirodė, kad išlipęs su koja uždarė duris. Automobilis nebuvo apgadintas. Jisai dujų nenaudojo. Kas paskui jam buvo, kai atsistūmė, nematė. Jam buvo nosies kaulo lūžis, kaulą pats atsistatė. Į ligoninę kreipėsi iš karto, peršvietė. Nedarbingumo neėmė, susidėliojo grafiką taip, kad nereikėtų dirbti kelias dienas (t. 2, b. l. 159-160).

7. Specialisto išvada Nr. G1051/2021 (03) nustatyta, jog Š. G. nustatyti nosikaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 104).

8. Nukentėjusysis P. D. 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus duotus 2022 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 160), juos patvirtino ir parodė, jog niekas nepasikeitė. Jis susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų neturi.

9. Nukentėjusysis P. D. apklaustas 2022 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog privažiavo tuo momentu. Žiūri, išlipo iš mašinos, trenkė durimis, spyrė. Š. G. išlipo iš paskos. Dabar jau nepamena, kas išlipo iš mašinos. Matė, kad konfliktas, jie mušėsi, matė du smūgius. Gavo ir pats dujų, kai pribėgo. Smūgį matė, Š. G. atsistūmė nuo jo. Tas, kur purškė, pabėgo. Nematė, ar Š. G. dar smūgiavo. Jis sustojo Š. G. iš galo, kitos mašinos tarpe nebuvo. Asmuo turėjo šuniuką, nežino, kurio asmens tas šuo. Jis buvo ant šaligatvio. Nežino, kaip prasidėjo muštynės. Iš pradžių išgirdo žodinį konfliktą. Jis iškvietė policiją, įvykis nebuvo malonus, graužė akis (t. 2, b. l. 60).

10. Liudytojas J. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodė, jog kaltinamasis yra jo kaimynas ir draugas. Nukentėjusiuosius yra matęs tik vieną kartą. Su kaltinamuoju atvažiavo į Palangą. Draugas, kuris juos atvežė, išvažiavo ir jiems reikėjo taksi grįžimui į Kauną. Įlipo į Š. G. automobilį. Sutarė, kad už 250 Eur parveš juos. Paskui taksistas persigalvojo ir paprašė pirma duoti pinigus. L. S. išlipo iš mašinos, trenkė durimis. Taksistui nepatiko, pastarasis išlipo ir trenkė L. S. į pakaušį. Taksistas priėjo iš vairuotojo pusės. Jis stovėjo apie 2 metrų atstumu. Jis sėdėjo dešinėje keleivio vietoje, L. S. kairėje. L. S. ėjo iš paskos. Taksistas suriko „Ką tu čia darai“, jis atsisuko ir mato, kaip Š. G. duoda L. S. į pakaušį. Pastarasis suklumpa, paskui atsistoja ir duoda atgal. Paskui L. S. ėmė spardyti parkritusį taksistą. Tas kitas taksistas viską žiūrėjo. Jis turėjo dujų balionėlį, trumpai papurškė, kai taksistas smūgiavo. Tada pabėgo. L. S. susirado, kai paleido iš policijos. Nematė taksisto jokio sužalojimo.

11. Tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog 2021 m. liepos 21 d., apie 4 val. 32 min., policijai pranešta, kad Palangoje, Vytauto g. 51 prie bažnyčios mušasi 3 asmenys. Įvykio vietoje pareigūnų laukę taksistai P. D. ir Š. G. paaiškino, kad prie taksi automobilių priėjo du jaunuoliai. Vienas jų purškė ašarines dujas, kitas trenkė kumščiu Š. G. į veidą. Apvažiavę gretimas gatves, pareigūnai sulaikė J. N. (t. 1, b. l. 1, 14).

12. Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, jog įvykio vieta yra Vytauto g. 51, Palangoje, „Taksi“ automobilių stovėjimo vietos. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 24-27).

13. Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo P. D. ir kaltinamojo L. S. prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 43-45).

14. Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo Š. G. ir kaltinamojo L. S. prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 43-45).

15. Kitų objektų apžiūros protokolais nustatyta, jog apžiūrėti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuota, kaip pranešama, jog (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, mušasi trys asmenys, prašoma skubiai iškviesti policiją (t. 1, b. l. 132-133, 141-142).

16. VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija nustatyta, jog 2021 m. liepos 21 d. buvo aptarnautas kvietimas (duomenys neskelbtini), L. S. Kortelėje užfiksuota, kad vakar buvo sumuštas, kelis kartus spyrė į krūtinę, skauda krūtinę. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, kad L. S. nurodė, jog trauma įvyko buityje (t. 1, b. l. 148-149, t. 2, b. l. 31-32).

17. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip L. S. 2021 m. liepos 21 d., 14.17 val., kviečia greitąją medicinos pagalbą nurodo, jog vakar sumušė, galva ištinusi, krūtinės viduj skauda, kvėpuoti neina. Teigia, kad policijai pranešė, randasi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157-159).

18. Iš BĮRT žiūryklės ir tarnybinio pranešimo nustatyta, jog iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad į ligoninę pristatytas L. S., kuris nurodė, jog pastarąjį 2021 m. liepos 21 d., apie 03.30 val., Palangoje sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: galvos, krūtinės ląstos sumušimai (t. 1, b. l. 161-164).

19. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2021 m. liepos 26 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi L. S. nurodė, jog pareiškimo dėl jam padarytų sužalojimų policijai nerašys, pretenzijų neturi ir tyrimo nepageidauja (t. 2, b. l. 27-28).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

20. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

21. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

22. Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas L. S. pasitvirtino visiškai.

23. Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo L. S. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – Palangoje, Vytauto g., ties pastatu Nr. 51 (miesto centre), kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

24. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

25. Kaltinamasis ir nukentėjusieji iki įvykio buvo nepažįstami. Kaltinamasis L. S. kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam Š. G. po to, kai pastarasis jam trenkė į pakaušį, dėl ko jis suklupo, atsistojo ir trenkė atgal, tai yra, kaltinamasis gynėsi. Kaltinamojo kaltę patvirtina išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada ir kt. Dėl viešo smurtinio išpuolio prieš Š. G. buvo papiktintas ir išgąsdintas P. D., ėjęs gelbėti mušamo Š. G., tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis.

26. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam Š. G. kaltinamojo L. S. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1051/2021 (03) nustatyta, jog Š. G. nustatyti nosikaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 104).

27. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

28. Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis L. S. tyčia viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį Š. G. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl Š. G. nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

29. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam Š. G. po to, kai pastarasis jam trenkė į pakaušį, dėl ko jis suklupo, atsistojo ir trenkė atgal, tai yra, jis gynėsi.

30. Tuo tarpu nukentėjusysis Š. G. parodė, jog susiginčijus dėl kainos, prasidėjo barnis, kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo, pajuto dujas, tačiau nematė, kas papurškė dujų, tada pajuto smūgius, atsistūmė nuo kaltinamojo. Jis kaltinamajam į pakaušį netrenkė, tik atsistūmė po to, kai gavo du smūgius į veido sritį.

31. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės analogiškai patvirtino kitas nukentėjusysis P. D., kuris tik papildomai parodė, jog dujas purškė tas jaunuolis, kuris pabėgo, tai yra J. N.

32. Nukentėjusiojo Š. G. parodymus taip pat patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tiriamajam nustatyti nosikaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

33. Nors liudytojas J. N. iš dalies patvirtino kaltinamojo L. S. pateiktus paaiškinimus, tačiau šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi liudytojas su kaltinamuoju yra draugai, liudytojui byloje taip pat buvo pareikštas įtarimas, tačiau tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, liudytojas nurodė tokias aplinkybes, kurių nei pats kaltinamasis, nei nukentėjusieji nenurodė, tai yra, jog kaltinamasis L. S. spardė taksistą, todėl išvardintos aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojo J. N. parodymų patikimumo ir jais nesivadovauja.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo L. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam Š. G. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis Š. G. galėjo patirti ne šio įvykio metu.

35. Kaltinamasis nurodė, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, tai yra teigė, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, kad savo vienkartinį veiksmą atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo Š. G. užpuolimo, nes nukentėjusysis pirmas atliko smurtinio pobūdžio veiksmą prieš kaltinamąjį.

36. Nors kaltinamasis nurodė, kad konfliktą išprovokavo Š. G., pirmas suduodamas jam į pakaušio sritį, tačiau nukentėjusieji Š. G. ir P. D. patvirtino, kad konfliktą pradėjo ne nukentėjusysis, o būtent kaltinamasis, kuris jau išlipęs iš Š. G. automobilio, ėjo link nukentėjusiojo Š. G., nukentėjusysis pajuto smūgius, atsistūmė nuo jo. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamajam į pakaušį netrenkė, tik atsistūmė po to, kai gavo du smūgius į veido sritį. Be to, nukentėjusysis Š. G. nurodė, jog kaltinamasis jau automobilyje elgėsi neadekvačiai, keikėsi, kad neina susikalbėti su taksistais, trenkė į sėdynės atlošą. Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, būtina ištirti visą konflikto dinamiką, kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtą. Pripažinti, kad kaltinamas asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis galima tada, kai nustatoma, jog pavojingas kėsinimasis prieš asmenį buvo realus, akivaizdus ir egzistavo objektyviai, t. y. jau buvo prasidėjęs ir buvo pagrindo manyti, kad toks kėsinimasis pažeis besiginančiojo teises. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Nors kaltinamasis teigė, jog jo atžvilgiu taip pat buvo smurtauta, jis kreipėsi į gydymo įstaigą ir iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamajam taip pat buvo nustatyti tam tikri sužalojimai. Tačiau kaltinamasis L. S. atsisakė rašyti pareiškimą policijai dėl jo sumušimo, byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, jog kaltinamasis gydymo įstaigos specialistams nurodė, jog sumušė nepažįstami asmenys, jog trauma įvyko buityje. Be to, byloje yra duomenų ir apie tai, kad minėtą vakarą buvo užfiksuoti ir kiti konfliktai, kurių vienas iš dalyvių buvo ir kaltinamasis, todėl neatmetama galimybė, jog sužalojimai L. S. galėjo gautis ir kito įvykio metu, o ne konflikto su nukentėjusiuoju Š. G. metu. Be to, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta po įvykio praėjus beveik 12 valandų ir neaišku, kur kaltinamasis visą laiką tą buvo. Bet kokiu atveju nukentėjusiajam Š. G. buvo sulaužytas nosies kaulas ir nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kaltinamojo sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatytas, kadangi pats L. S. to nenorėjo.

37. Teismo nuomone, susidariusioje situacijoje kaltinamojo veiksmas - ne mažiau kaip du kartus smogė Š. G. į veidą, neabejotinai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ir negali būti laikomas būtinąja gintimi, šalinančia jo atsakomybę, o jos nenustačius, negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Taigi, toks kaltinamojo smurtinis veiksmas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis rodo, jog L. S. teisei priešingas elgesys buvo tyčinis.

38. Apibendrintai, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo L. S. veiksmuose nėra būtinosios ginties sąlygų, jo veiksmai negali būti pripažinti adekvačiais nustatytai situacijai ir veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis.

39. Kvalifikuojant kaltinamajam L. S. veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltinime buvo nurodyta, jog L. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau BK 284 straipsnis nėra skirstomas į dalis, todėl tikslinamas kaltinimo straipsnis, nurodant, kad L. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, teismas įspėjo kaltinamąjį dėl to, kad bus patikslintas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį, todėl tai nelaikytina jo teisės į gynybą pažeidimu.

40. Kaltinamojo L. S. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Dėl kaltinamojo L. S. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas Š. G., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie L. S. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Taigi, L. S. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – dėl menkavertės dingsties ir elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė Š. G. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo Š. G. Šie kaltinamojo L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

41. Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiesiems, ir šių padarinių norėjo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

42. BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

43. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo L. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

44. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas.

45. Kaltinamasis L. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją sutaptį. Jis anksčiau teistas, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 65). Kaltinamasis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, nukentėjusiųjų atsiprašė, pastarieji jam atleido ir su juo susitaikė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios sankcijose numatytų bausmių vidurkio, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaltinamasis teismo nuomone, teisiamojo posėdžio metu buvo nuoširdus, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jam atleido, susitaikė.

46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį.

47. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, teigia, kad jau susirado ir darbą, nori keisti gyvenimo būdą, darytina išvada, kad L. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, jam skiriami įpareigojimai per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

48. L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (t. 2, b. l. 33-34).

V. Dėl civilinio ieškinio

49. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 38,12 Eur dydžio civilinį ieškinį L. S. dėl Š. G. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 108-117). Nukentėjusysis Š. G. dėl kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 38,12 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 111). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis L. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo L. S. priteisiama 38,12 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

VI. Kiti klausimai

50. Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas, esantis voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir L. S. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant L. S. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 38,12 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo L. S. 38,12 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską, esantį voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė