- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-7470-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03169-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. A., R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M.
- Advokatai
- Marcinas Dubovskis
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A. (A. A.) ir R. A. (R. A.) pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – M. M. (M. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. A. (A. A.) ir R. A. (R. A.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina M. A., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi valdyti visą paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus m. 9-ajame notarių biure A. M. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines ir neturtines teises bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš besusidėtų ir kada beatsirastų savo dukrai M. A., kurios gyvenamoji vieta buvo Londone. (duomenys neskelbtini) mirė M. A. motina A. M.. 2021 m. birželio 28 d. M. A. Vilniaus m. 30-ajam notarų biurui elektroniniu paštu išsiuntė skenuotą pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vilniaus m. 30-ajam notarų biuras nurodė, kad M. A. pareiškimo kopija neatitinka įstatymų numatytų reikalavimų, todėl jos palikimo priėmimo faktas nebuvo registruotas. Pareiškėjai pažymėjo, kad dėl sunkios sveikatos būklės, t. y. dėl diagnozuoto krūties vėžio, M. A. fiziškai į Lietuvą atvykti negalėjo. M. A. turėdavo dažnai lankytis ligoninėje, jai buvo taikomas medikamentinis gydymas. Dėl 2020 m. pradžioje kilusios COVID-19 pandemijos M. A. taip pat neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą. Pareiškėjai pažymėjo, kad M. A. nepraleidusi įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą, išreiškė savo valią įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau negalėjo faktiškai valdyti palikėjos turto kaip savo dėl pareiškime nurodytų objektyvių priežasčių (M. A. sunkiai sirgo, negalėjo rizikuoti sveikata prasidėjus COVID-19 pandemijai, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, teko dažnai lankytis ligoninėje). (duomenys neskelbtini) M. A. mirė. 2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus m. 38-ajame notarų biure sudarytu testamentu paliko visus jai priklausiančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises lygiomis dalimis pareiškėjams. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus m. 38-ąjį notarų biurą dėl M. A. palikimo priėmimo. Kadangi M. A. prašymo notaras negalėjo laikyti palikimo priėmimu (buvo gauta elektroniniu paštu siųsta pareiškimo kopija), pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi nustačius juridinį faktą pareiškėjams turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. M. (M. M.) atsiliepimą į pareiškimą per teismo nustatytą terminą pateikė. Atsiliepime prašė teismo pareiškimą patenkinti.
4. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus m. 9-ajame notarių biure A. M. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines ir neturtines teises bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų savo dukrai M. A.. (duomenys neskelbtini) mirė M. A. motina A. M.. 2021 m. birželio 28 d. M. A. Vilniaus m. 30-ajam notarų biurui elektroniniu paštu išsiuntė skenuotą pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus m. 30-ajam notarų biuras nurodė, kad M. A. pareiškimo kopija neatitinka įstatymų numatytų reikalavimų, todėl jos palikimo priėmimo faktas nebuvo registruotas.
6. Pareiškėjai pažymėjo, kad dėl sunkios sveikatos būklės, t. y. dėl diagnozuoto krūties vėžio, M. A. fiziškai į Lietuvą atvykti negalėjo. M. A. turėdavo dažnai lankytis ligoninėje, jai buvo taikomas medikamentinis gydymas. 2020 m. pradžioje kilus COVID-19 pandemijai M. A. taip pat neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą. Pareiškėjai nurodė, kad M. A. nepraleidusi įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą, išreiškė savo valią įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau negalėjo faktiškai valdyti palikėjos turto kaip savo dėl pareiškime nurodytų objektyvių priežasčių (M. A. sunkiai sirgo, negalėjo rizikuoti sveikata prasidėjus COVID-19 pandemijai, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, teko dažnai lankytis ligoninėje). (duomenys neskelbtini) M. A. mirė. Kadangi M. A. prašymo notaras negalėjo laikyti palikimo priėmimu (buvo gauta elektroniniu paštu siųsta pareiškimo kopija), pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi nustačius juridinį faktą pareiškėjams turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Po A. M. mirties, nepraleidusi įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino, pareiškėjų motina M. A. kreipėsi į Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. M. A. neturėjo galimybės fiziškai atvykti į Lietuvą dėl sunkios sveikatos būklės, dažno lankymosi ligoninėje, taikyto medikamentinio gydymo ir 2020 m. pradžioje prasidėjusios COVID-19 pandemijos. Vilniaus m. 30-ąjį notarų biuras atsisakė registruoti M. A. pareiškimą, todėl pareiškėjų motina mirė neįgijusi paveldėjimo teisių ir pareigų po A. M. mirties.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjų motina M. A. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjų motina atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip M. A. testamentinių įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 59, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.