Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė, veikianti per Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalioną, (toliau – ir ieškovė, Lietuvos kariuomenė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Artransa“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 17 539,50 Eur permoką ir 8,50 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. vasario 7 d. po įvykdytų viešųjų pirkimų procedūrų sudarė Autobusų su vairuotojais nuomos sutartį Nr. PPS-20 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo išnuomoti autobusus su vairuotojais keleivių pervežimui pagal Sutartyje bei jos prieduose nurodytas sąlygas. Ieškovė Sutarties galiojimo laikotarpiu užsakė 5 pervežimus maršrutu Rukla – Vokietija – Rukla. Iš ieškovės 2022 m. balandžio 21 d. pateikto užsakymo matyti, kad buvo užsakyti iš viso 4 autobusai maršrutu Rukla – Vokietija – Rukla, tačiau PVM sąskaitose faktūrose Nr. 0014516 ir Nr. 0014530 atsakovė nurodė 8 pervežimus: 4 pervežimus Rukla – Vokietija ir 4 pervežimus Vokietija – Rukla. Ieškovės 2022 m. balandžio 28 d. užsakymu buvo užsakytas 1 pervežimas Rukla – Vokietija – Rukla, tačiau atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0014533 maršrutu Rukla – Vokietija ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0014566 maršrutu Vokietija – Rukla. Išrašytose sąskaitose atsakovė skaičiavo ir nurodė, kad atliko iš viso 10 pervežimų maršrutu Rukla – Vokietija – Rukla, nors iš pateiktų duomenų matyti, jog nuomininkas užsakė tik 5 pervežimus nurodytu maršrutu. Tai, kad tarp išvykimų ir grįžimų Vokietijoje gali būti tam tikras prastovos laikotarpis, atsakovė galėjo ir privalėjo įvertinti dalyvaudama viešajame pirkime ir teikdama savo pasiūlymą, kuriame, be kita ko, 1 valandos prastovos tarifas nurodytas 0,00 Eur. Atsakovė, pasirinkusi nelaukti Vokietijoje karių grįžimo datos (būti prastovose) ir grįždama tuščiu autobusu atgal į Lietuvą, pati pasirinko patirti papildomas sąnaudas, kurias nepagrįstai perkėlė ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad Sutartyje nenurodyta, jog ieškovė sumokės tuščio autobuso kelionės išlaidas, nes Sutarties objektas – keleivių pervežimas nurodytais maršrutais. Ieškovė, aiškindama ir taikydama Sutarties sąlygas, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai išrašė 4 sąskaitas už 10 pervežimų maršrutu Rukla – Vokietija – Rukla, kurių kaina – 35 079 Eur, nes faktiškai ieškovė buvo užsakiusi 5 pervežimus nurodytu maršrutu. Atsakovė 2024 m. kovo 8 d. atsakyme į ieškovės pretenziją neginčijo fakto, kad buvo apskaičiuotas tuščio autobuso grįžimas į Lietuvą arba vykimas į Vokietiją, tačiau nurodė, jog toks skaičiavimas atitiko Sutarties sąlygas ir ieškovė privalėjo sumokėti už tuščio autobuso grįžimą į Lietuvą ir vykimą į Vokietiją.

3. Ieškovės teigimu, atsakovei sąskaitas išrašius dėl didesnių sumų, nei priklauso pagal Sutartį, o ieškovei jas apmokėjus, atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjo. Ieškovės atstovas, atsakingas už Sutarties vykdymą, dėl žmogiškosios klaidos neužtikrino sąskaitų pagrįstumo tikrinimo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė turi permokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė pasitikėjo atsakove, kaip sąžininga veiklos vykdytoja, ir manė, kad sąskaitos yra išrašomos teisingai.