- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- A17.-2501-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01862-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- J. V.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. (J. V.), jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V. (J. V.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. S. 2019 m. balandžio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_O-461-2019, kuriame nurodyta, kad J. V. 2019 m. kovo 26 d. parašė skundą apie nebūtus dalykus ir iškvietė policijos pareigūnus, žinant, kad jam pagalba nereikalinga. Tokiais veiksmais J. V. trukdė policijos pareigūnų darbą ir tokiais savo veiksmais J. V. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą su pareiškimu dėl kaimynų, kad policininkai patikrintų jų turimus ginklus. Policijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuj, jis nekvietė. Vien už tai, kad jis atėjo į policijos komisariatą bei parašė pareiškimą, jam išrašė baudą. J. V. teigimu, jo kaimynai yra ginkluoti, turi elektro ginklus ir jeigu policija nieko nedarys, jį užmuš ir po jo mirties jau nebus svarbu, ar kaimynai turi ginklus, ar ne. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jis kas tris mėnesius jau 20 metų lankosi poliklinikoje dėl migdomųjų vaistų, nes be vaistų jis negali užmigti, taip pat nuo gimimo turi odos ligą.
2019 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad jo namo kaimynai gręžia daug skylių, vis remontuoja. Jo kambariai yra išgręžti iš keturių pusių, tinkas labai plonas ir nuo gręžimo yra sulaužytas jo butas. Tas skyles ir sulaužytą buto sieną galima nufotografuoti. Kaimynai puola jį elektriniais ginklais, siunčia elektroninį pulsą. Jis nuo trisdešimties metų dirba kaip normalus žmogus, yra frezuotojas, vaistus geria tik nuo nemigos. Pareigūnai dėl jo pareiškimo nieko nepadarė, tik surašė jam protokolą už melagingą iškvietimą. J. V. teigimu, jokio melagingo iškvietimo nebuvo, nes jis negali laukti, kol jį užmuš lazeriais, nes nuo kaimynų puolimo jam pablogėjo sveikata, bėga iš nosies kraujas.
Liudytoja A. V. teismo posėdyje nurodė, kad J. V. yra jos sūnus ir jie gyvena viename bute. Liudytojai nieko nežinoma apie tai, kad sūnus iškvietė policiją. Jų namuose policijos taip pat nebuvo. Ji pirmą kartą girdi apie pareiškimą dėl ginklų. Su kaimynais ji nebendrauja, tik pasisveikina. Kaimynai nebuvo atėję pas ją. Ji apie sūnų nieko blogo pasakyti negali, jie tarpusavyje nekonfliktuoja. Jos prašymu sūnus nueina į parduotuvę apsipirkti, ji jam surašo pirkinių sąrašą, jis paima pinigus, nueina į parduotuvę ir viską atneša.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjas. Iš J. V. buvo gautas skundas, kad neva kaimynai lazeriniais grąžtais gręžia sienas ir šaudo tais lazeriais. J. V. į policijos komisariatą dėl to paties vaikščiojo kiekvieną dieną. Gavus J. V. skundą, jam ir jo kolegoms teko su juo bendrauti. Jis siūlė J. V. apžiūrėti tas skyles, apie kurias jis kalba ir jis atsakė, kad jokių skylių nėra, tik ultragarsu gręžia. Pasiūlius J. V. nuvykti kartu ir pabendrauti su kaimynais, jis taip pat atsisakė. Jis pats buvo nuvykęs į vietą ir bendravo su J. V. kaimynais ir jie pasakė, kad jokių problemų neturi, tai J. V. su galva yra negerai. J. V. į policiją dėl kaimynų turimų lazerinių ginklų kreipėsi su pareiškimu, taip pat skambinėjo. Liudytojas nurodė, kad savo tarnybiniame pranešime jis nenurodė kaimynų duomenų, su kuriais bendravo ir pripažįsta, kad tai padarė per klaidą. Dabar jis tų pavardžių taip pat neatsimena. Su kaimynais yra bendravęs bent tris kartus jų butų koridoriuose. Iš viso bendravo su trimis namo gyventojais. J. V. jam žodžiu yra sakęs, kad kaimynai pragręžė į jo butą skyles, per kurias šaudo. Jis siūlė J. V. nuvykti į jo namus ir apžiūrėti tas skyles, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti. J. V. kiekvieną dieną vaikšto į komisariatą ar skambinėja ir vis klausia, kada ateis pareigūnai ir išims lazerinius ginklus. Teismo psichiatrinės ekspertizės jie neskyrė, nes čia ne toks įvykis, kad skirti ekspertizę.
J. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, byloje taip pat yra grindžiama:
- J. V. 2019 m. kovo 26 d. pareiškimu, adresuotu policijai, kuriame nurodyta, kad jo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) trečio aukšto ir pirmo aukšto gręžia skyles ir naudoja lazerinį ginklą. Jis negali gyventi savo bute, nes jie turi pistoletą ir šaudo. Jie gali išjungti lazerinį ginklą, pabėgti, o paskui grįžti. Jam atrodo, kad kaimynai iš antro aukšto 42 buto ir 45 buto taip pat naudoja lazerinį ginklą. Jie nori jį užmušti arba be policijos išgabenti jį į ligoninę. Jis pasiaiškins, o jie pabėgs (b.l. 3);
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. S. 2019 m. balandžio 1 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas J. V. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir 45, butų gyventojai gręžia skyles į jo butą ir jo atžvilgiu naudoja lazerinius ginklus. Nuvykus nurodytu adresu pas J. V., bute jokių gręžimo skylių nebuvo. Paklausus jo dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus, jis atsakyti negalėjo, nukreipinėjo temą, sakydamas, kad kaimynai už sienos prieš ji naudoja lazerinius kovinius ginklus, dėl ko jis jaučiasi prastai. Bendraujant su namo gyventojais jie nurodė, kad J. V. pastaruoju metu elgėsi neadekvačiai, kimba prie visų kaimynų, kviečia specialias tarnybas dėl nebūtų dalykų. A. S. mano, kad tolimesnį J. V. pareiškimą nenagrinėti ir taikyti jo atžvilgiu administracinę teiseną dėl melagingo iškvietimo (b.l. 4).
Teismas savo iniciatyva užklausė VšĮ Naujininkų polikliniką, prašydamas pateikti informaciją apie J. V. psichikos sveikatos būklę. VšĮ Naujininkų poliklinika pateikė teismui informaciją, iš kurios matyti, kad J. V. serga lėtine psichikos liga (nurodyta diagnozė). Po taikyto priverstinio stacionarinio ir ambulatorinio gydymo paciento psichinė būsena kurį laiką buvo stabili. Psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai, tačiau gydosi savo nuožiūra, ignoruoja gydytojo psichiatro rekomendacijas. Šiuo metu paciento psichinė būsena nėra stabili: išlieka įtarus, priešiškai nusiteikęs, uždaras, galimai neprognozuojamo elgesio.
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimis stacionarinis stebėjimas buvo pratęstas, o 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ši taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir taikoma iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo, kuomet J. V. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo nutrauktas.
J. V. pateikė teismui dokumentus: medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad jam nustatyta diagnozė – paprastoji ichtiozė (odos liga, nuo gimimo) bei kad jis serga lėtine psichikos liga, reguliariai gydosi stacionare ir ambulatoriškai; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad J. V. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos visgi negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba yra nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį negalima.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad J. V. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, prašydamas imtis priemonių dėl kaimynų, kurie, kaip jis nurodė, gręžia jo buto sienas bei pro skyles prieš jį naudoja lazerinius ginklus. Policijos pareigūnai, atlikę pareiškimo patikrinimą, nurodė, kad J. V. pateikta informacija yra melaginga. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos tyrėjas A. S. paaiškino, kad jis buvo nuvykęs J. V. nurodytais adresais, kelis kartus bendravo su kaimynais ir jie pasakė, kad jokių problemų neturi, tai J. V. turi problemų su sveikata. Šio liudytojo teigimu, jis siūlė J. V. apžiūrėti jo bute esančias skyles, per kurias kaimynai neva naudoja lazerinį ginklą, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti, aiškindamas, kad prieš jį yra naudojamas ultragarsas. Kadangi J. V. kiekvieną dieną vaikščiojo į policijos komisariatą arba skambinėjo, vis klausinėdamas, kada policijos pareigūnai paims iš kaimynų lazerinius ginklus, kuriais neva bandoma jį nužudyti, buvo priimtas sprendimas pradėti J. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl melagingo iškvietimo. Policijos pareigūno teigimu, dėl tokio mažareikšmio atvejo skirti J. V. teismo psichiatrijos ekspertizę būtų netikslinga.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Kaip jau buvo minėta, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, J. V. nuo 2014 metų iki 2017 metų pabaigos buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, t.y. iš pradžių stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis, o nuo 2016 m. kovo 9 d. – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš teismui pateiktos VšĮ Naujininkų poliklinikos informacijos matyti, kad J. V. serga lėtine psichikos liga ir po taikyto priverstinio gydymo jo psichinė būsena kurį laiką buvo stabili; nurodoma, kad nors J. V. reguliariai lankosi Psichikos sveikatos centre, tačiau ignoruoja gydytojo psichiatro rekomendacijas; šiuo metu jo psichinė būsena nėra stabili: išlieka įtarus, priešiškai nusiteikęs, uždaras, galimai neprognozuojamo elgesio.
Atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie J. V. psichikos sveikatos būklę, jo pareiškime policijai nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje duotus parodymus dėl jo atžvilgiu naudojamų lazerinių ginklų per buto sienose esančias skyles, liudytojo A. S. parodymus apie J. V. reguliarius skambučius į policijos komisariatą, reikalaujant paimti iš kaimynų lazerinius ginklus, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad J. V. piktnaudžiavo teisės aktais suteikta jam teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas bei 2019 m. kovo 26 d. žinomai melagingai pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsižvelgus į jau nurodytus duomenis apie jo sveikatos būklę bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, galėjo realiai manyti, kad kaimynai siekia su juo susidoroti, todėl, jo nuomone, pagalba jam buvo reikalinga. Įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, J. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla, iškelta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos) (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pastebėtina, kad teismo vertinimu, skirti šiuo atveju J. V. teismo psichiatrijos ekspertizę, įvertinus turimus pakankamus duomenis apie jo sveikatos būklę, būtų neracionalu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
J. V. (J. V.) atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.