- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- TS-37-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00155-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- A. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, sumažinant bausmes paskirtas už BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinti iš naujo, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis. Žemėjimo pokytis nustatytas šioje srityje: „Išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistajam nuo 2022 m. gruodžio 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista užsiimti individualia veikla - papuošalų gamyba. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo. Neskatintas. Nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau Komisijos nuomone nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika didinantys kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmes vykdymo metu. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Pažymėtina, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra formalaus pobūdžio ir prieštaringas, jame išdėstyti motyvai ir nuteistąjį A. K., charakterizuojanti medžiaga neatitinka Komisijos išvadų turinio, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir jų mažinimo priemonės yra nelogiški, o skundžiamame Nutarime išdėstytais motyvais Komisija iš esmės paneigia pačią probacijos esmę. Nors Nutarime nurodoma, kad pasižymi maža motyvacija darbui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės: pirma, dar 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Turto valdymo skyrių dėl darbo ūkio aptarnavimo brigadoje, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis išreiškė norą dirbti, pateikdamas raštišką prašymą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo įstaigoje, bet iki šios dienos nėra gavęs jokio atsakymo; antra, nesulaukdamas darbo pasiūlymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pateikė prašymą užsiimti individualia veikla - papuošalų gamyba, o 2022 m. gruodžio 13 d. direktoriaus įsakymu suteiktas leidimas tai daryti; trečia, pateikė duomenis, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbo vietą, t. y. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Taigi, šios aplinkybės aiškiai rodo, kad priešingai deklaratyvaus pobūdžio bei tikrovės neatitinkančiai Komisijos išvadai, kuri neatitinka Nutarimo aprašomojoje dalyje nustatytų aplinkybių, nuteistasis turiu aukštą motyvaciją dirbti ir tai rodė iš esmės nuo pat bausmės vykdymo pradžios. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, nėra nustatyta absoliučiai jokių aplinkybių, kurios neigiamai apibūdintų nuteistąjį ar jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nustatyta, kad bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo baustas, kad aš pilnai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, 2022 m. gegužės - gruodžio mėnesiais sudalyvavo 15-oje tokių programų, taip pat lankė individualias tęstines konsultacijas - terapiją. Taip pat nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekė mokytis bei dirbti. Ir šiuo metu, būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, mokosi dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo profesijos, užsiima individualia veikla. Palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Nuteistajam ir toliau būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, galimybės tiek visapusiškai įsitraukti į darbinę veiklą, tiek reikšmingai dengti turtinius įsipareigojimus yra apsunkintos. Tolesnis nuteistojo laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kai šiuo metu laisvėje saugoma darbo vieta, ne tik kad negali sumažinti šio kriminogeninio veiksnio, bet atvirkščiai - jį gali tik didinti.
Be to, Komisija formaliai nurodo, kad „nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos šiuo metu sprendžia minimaliomis pastangomis“. Tokie teiginiai taip pat yra iš esmės neteisingi: pirma, kaip minėta, neturi galimybės dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nes tam nėra sudaromos sąlygos, todėl savo įsiskolinimus dengia ne „minimaliomis pastangomis“, bet maksimaliai pagal savo galimybes, kurias, be kita ko, apsunkina ir nepagrįstas atsisakymas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; antra, nuteistojo atžvilgiu priteisti civiliniai ieškiniai yra reguliariai dengiami padedant artimųjų. Taigi, nuteistojo pastangos padengti turimus įsiskolinimus ir tokiu būdu atitinkamai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką yra maksimalios, kiek tai objektyviai leidžia dabartinė nuteistojo situacija, o nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad laisvėje jis turėtų darbo vietą, tai būdu daroma kur kas efektyviau.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantį kriminogeninį veiksnį Komisija nurodo, jog šis teistumas, už kurį paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka šiuo metu, yra antrasis. Tačiau toks vertinimas yra vien formalus ir nevisapusiškas. Kaip nustatyta ir Komisijos, nors tai yra antrasis nuteistojo teistumas, bet laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą – 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, per šį laikotarpį nuteistasis vykdė jam nustatytas priemones (įpareigojimus ir draudimus), todėl 2021 m. kovo 9 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir laikomas atlikusiu bausmę. Itin svarbu tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytos anksčiau (prieš daugiau nei 10 metų), nei veikos, dėl kurių buvo nuteistas 2017 m. kovo 30 d. apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl Komisijos išvada, kad nuteistojo teistumai rodo sistemingą nusikalstamą elgesio modelį yra iš esmės neteisinga. Atvirkščiai, po to, kai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, nuteistasis daugiau nėra nusikaltęs, stropiai laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų ir nei bausmės vykdymo atidėjimo metu, nei kada nors vėliau nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Stengėsi gyventi įprastą gyvenimą, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, gyvena faktinėje santuokoje, iki bausmės vykdymo pradžios dirbo logistikos srityje. Tai yra, savo elgesiu nuteistasis jau esu įrodęs, kad nepaisant prieš daugiau nei dešimt metų įvykdytų nusikaltimų, savo gyvenimą nuteistasis veda nesivadovaudamas nusikalstamomis nuostatomis, kad stengiasi integruotis į visuomenę ir laikytis joje priimtų taisyklių. Jokios aplinkybės neleidžia daryti išvadų, kad šiuo metu nuteistojo teigiamai orientuotos nuostatos yra pasikeitusios. Priešingai - išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu akivaizdžiai rodo, kad jis deda maksimalias pastangas, jog jo resocializacija būtų sėkminga ir savo elgesiu jau įrodė pasiryžimą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys veiksniai nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes teigiami elgesio pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Tokie teiginiai tik parodo skundžiamo Nutarimo formalumą ir deklaratyvumą. Pabrėžtina, jog nors aptariami teigiami veiksniai iš tiesų yra siektini kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens atžvilgiu, tačiau jų siekimas yra susijęs išimtinai tik su paties nuteistojo elgesiu, jo valiniais veiksmais. Nustačius, kad nuteistasis atliko įstatymų leidėjo nustatytą bausmės dalį, taip pat jis dėjo maksimalias pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir ją sumažino, tai yra, jis atitinka ir materialųjį BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą kriterijų, tačiau diskrecijos teisę turintis subjektas, šiuo atveju - Komisija, formaliais ir klaidingais motyvais atsisako taikyti lygtinį paleidimą ir nustato rekomendacijas vykdyti tuo pačius veiksmus, kuriuos pripažino kaip savaime suprantamais ir nesudarančiais pagrindo taikyti asmeniui lygtinio paleidimo. Toks sprendimas pažeidžia nuteistojo teisę į peržiūrą ir teisę į žinojimą, ką privalo daryti, kad nuteistojo padaryta pažanga būtų vertinama kaip pakankama BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme.
Įstatymų leidėjas nustatė aiškius kriterijus, kuriems esant nuteistais gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai, kad atitinkami subjektai turi teisę, bet ne pareigą taikyti šį institutą konkrečiam nuteistajam, dar nereiškia, jog galima kelti nuteistajam didesnius reikalavimus nei numato įstatymas, reikalauti iš nuteistojo kažkokio išskirtinai teigiamo elgesio, nes tik drausmės laikymasis, socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas pozityvaus elgesio programose, darbas (individualios veiklos vykdymas), mokymasis, gera charakteristika, pastangos dengti civilinius ieškinius ir gyvenamosios vietos turėjimas, artimų socialinių ryšių palaikymas, kaip seka iš Komisijos nutarimo, yra nepakankamos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie tai, kad asmuo gali būti laikomas nebeizoliuotas. Akivaizdu, kad Komisija iš esmės piktnaudžiauja jai suteikta diskrecijos teise ir ne tik nustato nuteistajam pareigą įvykdyti kažkokius išskirtinius kriterijus, tačiau net ir neįvardija, kokie gi šie kriterijai ir ką nuteistasis turi padaryti, kad jo pastangos būtų laikomos pakankamomis. Lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas, priešingai nei pasielgė skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija. Taigi, šiame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo tarpu atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą Komisijos Nutarime nurodytais motyvais yra nepagrįstas ir neteisėtas, kas sudaro pagrindą skundžiamą Nutarimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla bei nuteistojo pateikta medžiaga – pažyma apie dalyvavimą pozityvas užimtumo veiklose, tarnybiniu pranešimu, antstolio R. V. patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Nuteistasis 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimo Turto valdymo skyrių, dėl darbo ūkio aptarnavimo brigadoje. 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis raštiškai kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau atsakymas dar negautas. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą. Nuteistasis yra įgijęs tinkuotojo - mūrininko specialybę. 2023 m. sausio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistojo vardu laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra gauti vykdomieji dokumentai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo žalą bei kokias pasekmes gali sukelti nesaikingas alkoholio vartojimas. „Emocinės gerovės“ veiksnys nėra aktualus nuteistojo kriminalinei elgsenai, tačiau, galėjo būti reikšmingu vykdant nusikalstamas veikas. Šiuo metu stebima emocinė būsena yra pakankamai stabili. Nestebima, kad nuteistasis kasdieniniame funkcionavime (struktūruotoje aplinkoje ar būdamas laisvėje) pasižymėtų impulsyviomis reakcijomis, būtų lengvai išprovokuojamas. Šiuo metu jis jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis teigia galintis paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, teigia šiuo metu atpažįstantis savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. A. K. pripažįsta, jog nusikalto, nes pasirinko netinkamą savo problemos sprendimą, o taip pasielgė, nes buvo susikoncentravęs tik į teigiamas savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistojo atžvilgiu taikomą priežiūrą teigia vertinantis teigiamai, laikosi nustatytų taisyklių, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Teigia suprantantis, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, ir paskutiniu metu koreguoja savo elgesį atsižvelgdamas į tai, taip pat išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jo veiksmai vykdant nusikalstamas veikas buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos, nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija vertindama jo ankstesnį teistumą, vertina tai tik formaliai ir nevisapusiškai, kadangi nuteistasis yra atlikęs jam ankščiau paskirtą bausmę. Teismas nesutikdamas su nuteistojo argumentu pabrėžia, kad teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Komisija nurodydama, kad nuteistasis ankščiau teistas (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vertinimo metu teigia, kad dažnai dirbdavo neoficialiai - dirbo staliaus darbus. Būdamas suimtasis (duomenys neskelbtini) TI nedirbo. Šios bausmės atlikimo metu taip pat abejoja darbo nauda laisvės atėmimo vietų įstaigoje, yra išrankus darbo pobūdžiui, teigia, kad labiau norėtų mokytis nei dirbti. Nuteistojo nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio. Bausmės atlikimo metu tikisi pragyventi iš būnant laisvėje įkurtoje įmonėje gaunamų pajamų. Skolos pasak nuteistojo taip pat bus mokamos iš gaunamų pajamų. Nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai pragyvendavo iš nelegaliu būdu gaunamų pajamų. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis neneigia, kad į nusikalstamas veikas jį pastūmėjo „geresnio bei gražesnio“ gyvenimo norėjimas. Su nusikalstamos grupės organizatoriumi teigia buvęs pažįstamas iš anksčiau - gyveno tame pačiame kaime. Žymėtina tai, kad nuteistojo praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, šiuo metu stebima, jog nuteistasis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar Įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikšmingumu. Suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimams ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas / priežastis nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad su nusikalstamos grupės organizatoriumi nuteistasis bausmę atlieka tame pačiame būryje, o tai gali apsunkinti jo atsiribojimą nuo neigiamą įtaką darančių asmenų ateityje. Nuteistasis mėgsta ir geba bendrauti, o pats nurodo, jog turi kelis artimus draugus su kuriais šiuo metu palaiko ryšius. Pažymėtina, kad vienas iš vadinamųjų draugų yra organizuotos grupės, kurioje dalyvavo nuteistasis, organizatorius. Nuteistasis linkęs save gerai vertinti, ypatingai aplinkoje, kurioje vyrauja panašios vertybės, nors suvokia, jog tai gali būti mažiau paplitęs požiūris. Kalbėdamas apie save negeba išskirti neigiamų būdo bruožų, o iš teigiamų išskiria tai, kad yra komunikabilus, nekonfliktiškas, taip pat nurodo, jog yra visiškai savimi patenkintas ir šiuo metu nemato ką norėtų savyje pakeisti. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus kaltės neneigia, tačiau atsakomybę už ją minimalizuoja. Vertinant nuteistojo nusikalstamas veikas ir nuteistojo paties pasakojimą galima teigti, kad veikė ne impulsyviai. Jo veiksmai vykdant nusikalstamas veikas buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos. Vertinant nuteistojo elgseną vykdant nusikalstamas veikas ir pokalbio metu išsakytus pasisakymus apie jo veiksmus nusikaltimų metu galima teigti, kad nuteistasis planavo savo nusikalstamas veikas, taip pat žinojo kokia atsakomybė už jas gresia, tačiau savo požiūrio nepakeitė ir veiksmų nenutraukė. Nuteistasis, atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei mąstą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į kitų asmenų poziciją. Nuteistasis išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, gali koreguoti savo nuomonę, įsitikinimus, tačiau tik atsižvelgdamas į galimą asmeninę naudą. Vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę atliko apgalvotai, planuotai, tačiau teismo metu kaltu neprisipažino, vertinimo metu savo kaltės neneigia, tačiau minimalizuoja. Vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės, nors vertinimo metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti. Esant veikų pasekmėms - geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Nuteistojo nusikaltimai buvo kruopščiai planuoti ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, tačiau stokodamas savo elgesio kritiško vertinimo, priežasčių supratimo. Nuteistasis stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies pritaria jai tikėtina dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Nuteistasis skunde nurodo, kad laisvės atėmimo laikotarpiu lankė visokias programas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybę, laikosi nustatytų taisyklių, drausmine tvarka nebaustas. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką A. K. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebimos žemėjimo tendencijos „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką mažinti, todėl nuteistasis ne tik gali riziką mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Nuteistajam nustatomi nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, darbo vieta; ryšių su artimaisiais palaikymas, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 27 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.