Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-310-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
II-310-949/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00800-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Rima Gudienė (pirm.)
Pažeidėjas
U. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-310-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00800-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 20113557555KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., baustos administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5982-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. P. 2020 m. balandžio 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-17385-2020 už tai, kad ji 2020 m. kovo 3 d., 19.00 val., vairuodama automobilį „Rover400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį nežymiai apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija 15 BND. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktai (b. l. 8-9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5982-2020 U. P. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda (b. l. 11).

2020 m. liepos 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas U. P. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutarimo panaikinimo. Skundu pareiškėja nesutinka su skirta nuobauda bei pabrėžia, kad nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi tam nebuvo jokių priežasčių. Jos automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, jos kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta ir ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galėjusi siekti pasišalinti iš įvykio vietos. Iš įvykio vietos pasišalino tik todėl, kad nejautė kontakto su kitu automobiliu. Be to, įvykio metu buvo tamsu ir tai įtakojo, kad negalėjo tinkamai pastebėti ar pajausti kontakto. Pareiškėja pažymi, kad žalą padarytą dėl šio eismo įvykio, kuri buvo 200 Eur, atlygino. Po eismo įvykio su ja susisiekė policijos pareigūnai ir nurodė, kad ji turi atvykti į Taikos pr. 28, Klaipėda, patikrinti eismo įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo nurodytu laiku atvykti, kadangi buvo išvykusi ir policijos pareigūnams nurodė, kad į įvykio vietą gali atvykti kitą dieną iš ryto. Be to, po pokalbio apžiūrėjo savo automobilį ir apgadinimų nepastebėjo. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju jai buvo nepagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja pažymi, jog skiriant nuobaudą jai nebuvo leista pateikti savo paaiškinimų ar argumentų, todėl mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ne nešališkai bei neobjektyviai, nesurinkus visų duomenų, kas galėjo įtakoti skundžiamo nutarimo priėmimą. Pareiškėja nurodo, jog buvo pakankamai atsargi ir tikrai negalėjo pajausti smūgio, tačiau pripažįsta, kad įvykis įvykio, tačiau jo tuo metu tikrai nepajuto. Atkreipia dėmesį, kad yra atsargi vairuotoja ir neturi nuobaudų. Jos pajamos yra nedidelės ir jai skirta 600 Eur bauda, kaip jaunam asmeniui yra per didelė. Dėl paminėtų priežasčių prašo panaikinti 2020 m. birželio mėn. 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5982-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l.3-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau– Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog byloje surinkti visi įrodymai (pareigūno tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtinantys, kad U. P. padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. birželio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-5982-2020 (b.l. 37-38).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta U. P. palaikė skundą, prašė panaikinti baudą ir parodė, kad smūgio ji nepajuto. Įvyko nesusipratimas. Jos telefono numeris buvo pasikeitęs ir kai ji susiekė su pareigūnais, protokolas jai jau buvo surašytas. Jos automobilis tvarkingas, dokumentai tvarkingi, ji neturėjo priežasties pasišalinti iš įvykio vietos. Įvykio ji neginčija, tačiau smūgio ji nejuto. Jos automobilio įbrėžimas nežymus, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino. Išvažinėdama ji girdėjo garsinį signalą, smūgio nepajuto, tačiau už jos dar buvo automobilis ir ji pamanė, kad tai jis jai pypina ragindamas greičiau išvažiuoti. Jos automobilio apgadinta galinė kairė pusė, anksčiau ta dalis buvo užglaistyta ir naujas įbrėžimas nesimatė. Ji mano, jog jeigu būtų iš karto pavykę susisiekti su pareigūnais, viskas būtų buvę kitaip.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. T. parodė, kad su draugu A. N. sėdėjo automobilyje Vėtrungės IKI aikštelėje vakare ir pajuto, kad atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Jis iškart davė garsinį signalą, tada išlipo iš automobilio, kad bent numerius užfiksuotų, nes nespėjo pasivyti. Tada iškvietė policiją. Jo automobilio apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje ir grotelės. Iki tol nebuvo turėjęs jokių autoįvykių. Įvykį jis juto iš karto ir mano, kad ir U. P. turėjo pajausti, nes smūgis buvo. Jei ji būtų sustojusi, jie būtų susitarę. Kitų automobilių judančių šalia jis nematė. Kadangi smūgį juto, tai turėjo ir garsas būti, jis tiksliai nepamena. Žala jam yra atlyginta, pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad su P. T. sėdėjo jo automobilyje, Vėtrungės IKI aikštelėje prie bankomato, lijo, buvo vakaras, tiksliai metų laiko neatsimena, kai į juos įvažiavo automobilis. Jie po kelių sekundžių „pasignalino“, tačiau automobilis nuvažiavo. Jautėsi, kad automobilis atsirėmė į jų automobilį, bet smūgio nebuvo. Mano, kad U. P. galėjo nepajausti smūgio, metalo garso nebuvo.

Iš 2020-03-03 policijos pareigūno Eimanto Sabaičio tarnybinio pranešimo matyti, kad P. T. paaiškino, kad apie 19.00 val. jam kartu su A. N. sėdint savo automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) PC „IKI Vėtrungė“ automobilių stovėjimo aikštelėje į jo automobilio priekinę dalį atsitrenkė atbuline eiga iš stovėjimo vietos važiuojantis žalios spalvos automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Automobilyje sėdėjo šviesių plaukų mergina. P. T. padarytą žalą vertina 100 Eur (b. l. 14).

2020 m. kovo 3 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti atstumai tarp transporto priemonių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalinusio automobilio Rover 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumai iki stulpo, automobilių stovėjimo vietos, atstumas iki prekybos centro (b. l. 15, 16). Papildomose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio „VW Passat“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 17).

Į bylą pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiose nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimai (b. l. 33).

Iš 2020 m. balandžio 20 d. policijos pareigūnės Vitalijos Klaniūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo įrašo, kuriame galėjo būti užfiksuotas eismo įvykis, nepavyko gauti, nes įrašas nėra išlikęs. Iš abiejų vairuotojų paaiškinimų ir automobilių apgadinimų nustatyta, kad tarp automobilio „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. 795 buvo kontaktas, tai parodo apgadinimai, esantys ant automobilio Volkswagen priekinio bamperio ir automobilio Rover ant užpakalinio bamperio, kurių aukštis atitinka. U. P. nurodė, kad garsinį signalą girdėjo, tačiau jį suprato kaip paskubinimo signalą, todėl nuvažiavo (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad U. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-17385-2020 ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad ji 2020 m. kovo 3 d., 19.00 val., vairuodama automobilį „Rover400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį nežymiai apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl šio įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patraukta U. P., nes jos vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius nurodė nukentėjusysis P. T..

Iš esmės U. P. neginčija, kad 2020 m. kovo 3 d., 19.00 val., vairuodama automobilį „Rover400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, nepasirinkusi saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, galėjo jį nežymiai apgadinti, tačiau teigia, jog smūgio į kitą automobilį ji nepajuto, todėl nesuvokė, kad įvyko susidūrimas su kitu automobiliu ir, kad ji pasišalino iš įvykio vietos.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad U. P. 2020 m. kovo 3 d., 19.00 val., vairuodama automobilį „Rover400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį nežymiai apgadino. Tuo buvo pažeisti KET 9, 126 punktų reikalavimai. Tokiais veiksmais U. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl yra baustina.

ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-303/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vertinamu atveju kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Iš 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tarp automobilio „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. 795 buvo kontaktas, tai parodo apgadinimai, esantys ant automobilio Volkswagen priekinio bamperio ir automobilio Rover ant užpakalinio bamperio, kurių aukštis atitinka (b. l. 22). Tai patvirtina ir nukentėjusiojo P. T. bei liudytojo A. N. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai teismo posėdžio metu, to neginčija ir pati pareiškėja, tačiau ji teigia, jog ji nejuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, ar U. P. turėjo realią galimybę suvokti, kad ji padarė tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė eismo įvykį, lėmusį turto apgadinimą, ir tyčia iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinio nusižengimo protokolas U. P. buvo surašytas remiantis nukentėjusiojo P. T. ir kartu su juo buvusio liudytojo A. N. paaiškinimais, kad atbuline eiga išvažinėdama Rover automobilio vairuotoja atsitrenkė į priekinį bamperį ir pasišalino iš įvykio vietos. P. T. nurodė, kad Rover vairuotoją jis informavo garsiniu signalu. U. P. paaiškino, kad ji garsinį signalą girdėjo, tačiau jį suprato kaip paraginimo greičiau išvažiuoti signalą, todėl nuvažiavo. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu U. P. teigė, jog ji nejuto kontakto su kitu automobiliu ir neturėjo jokios priežasties pasitraukti iš eismo įvykio, kadangi automobilio ir jos dokumentai tvarkingi, po įvykio, tos pačios dienos vakare susisiekė su policijos pareigūnu, žalą nukentėjusiajam atlygino. Tai, kad U. P. galėjo nepajusti smūgio su kitu automobiliu patvirtino liudytojas A. N., tiesiogiai dalyvavęs įvykyje. Iš byloje pateikto 2020 m. kovo 3 d. U. P. susirašinėjimo su policijos pareigūne matyti, kad nuo pat pradžių, kai tik su ja buvo susisekta, U. P. teigė, jog ji nepajuto smūgio. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, tarnybinio pranešimo, automobilio „Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų, U. P. nežymiai apgadino P. T. automobilį, be to sužinojusi, kad padarė eismo įvykį, aktyviai bendradarbiavo su pareigūnais bei atlygino žalą nukentėjusiajam. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjęs asmuo P. T. jokių pretenzijų jai neturėjo, paaiškino, jog žala jam atlyginta, o U. P. parodė, kad jei būtų pajutusi smūgį, būtų iškart sustojusi ir susitarusi su nukentėjusiuoju. Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas negali daryti neabejotinos išvados, jog U. P. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, suprasdama eismo įvykio sukėlimo faktą ir norėdama išvengti atsakomybės. Teismo vertinimu, U. P.. galėjo ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį, nes kontaktas tarp jų nebuvo stiprus, į nukentėjusiojo automobilio bamperį buvo atsitrenkta ir nubraižyti dažai. Be to, įvykio dieną, nors ir buvo tamsus paros metas, tačiau dar nebuvo labai vėlu, todėl tikėtina, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje eismas yra pakankamai intensyvus, U. P. galėjo nesuprasti, iš kurio automobilio sklido garsinis signalas ir kokia buvo šio garsinio signalo reikšmė. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis asmuo ir liudytojas buvo automobilyje, į kurį atsitrenkė U. P. vairuojamas automobilis, U. P. neneigė girdėjusi garsinį signalą, todėl tikėtina, kad U. P. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes tuo metu ji neturėjo pagrindo manyti, jog eismo įvykio niekas nematė ir tai gali padėti jai išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Priešingai, ji turėjo realią galimybę suvokti, kad kiti asmenys galėjo matyti kaip ji apgadino kitą transporto priemonę, ir nustatyti eismo įvykio kaltininką nebus sudėtinga. Taigi šiuo atveju garsinio signalo panaudojimo faktas nevertintinas kaip įrodymas, neginčytinai patvirtinantis, jog U. P. turėjo realią galimybę suvokti, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš jo vietos pasišalino. Be to, byloje nėra duomenų, kad U. P. galėjo vairuoti būdama neblaivi, todėl taip pat neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti ir daryti kategorišką išvadą, jog U. P. iš įvykio vietos išvažiavo supratusi, jog apgadino svetimą automobilį.

Šiuo atveju, administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), atsižvelgiant į nurodytus argumentus, U. P. administracinio nusižengimo bylos teisena dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nutrauktina, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

U. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę – jauno amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka, žalą nukentėjusiajam atlygino. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti U. P. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. P. skundą patenkinti iš dalies.

U. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5982-2020 dalį, kuria U. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė