Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. M. (J. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2025 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 1243/2025 (01) matyti, kad, remiantis G. M. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, jog G. M. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizdelė nosies nugarėlės dešinėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje su aplinkine kraujosruva, odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, intradermalinės kraujosruvos nugaroje ir krūtinėje. Muštinės žaizdelės susiformuoja veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su kietu-buku objektu. Poodinės ir intradermalinės kraujosruvos susiformuoja veikiant smūgio arba spaudimo jėga, kontaktuojant su kietu-buku objektu. Odos nubrozdinimai susiformuoja veikiant šlyties jėga, kontaktuojant su kietu-buku objektu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Muštinė žaizdelė nosies nugarėlės dešinėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje su aplinkine kraujosruva galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai kakle galėjo būti padaryti 1–3 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kakle galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva krūtinėje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje galėjo būti padarytos 3–5 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Intradermalinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Intradermalinė kraujosruva krūtinėje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Intradermalinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta pailgu, kelių briaunų ar reljefinių paviršių turinčiu daiktu (pvz., drabužių klostės, baldai, lazda ir pan.). Kituose sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti traumuojantį objektą. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0764 2025 m. balandžio 9 d. 13.32 val. J. M. nustatytas 3,02 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. J. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo sutuoktinę – G. M.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. 2025 m. balandžio 9 d., apie 12.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3,02 prom. girtumas), žodinio konflikto metu savo šeimos nariui – sutuoktinei – G. M., abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė tris smūgius į nosį, po to vieną smūgį į lūpą, tęsdamas savo veiksmus jis rankomis sudavė jai nemažiau kaip dešimt smūgių į kaklą, po to abejomis rankomis pradėjo iš nugaros ją smaugti, o G. M. jį pastūmus nuo savęs ir bandžius pabėgti, jis pasivijęs nukentėjusiąją buto koridoriuje abejomis rankomis stipriai pastūmė G. M., dėl to ji nukrito ant grindų ir tada, priėjęs prie jos, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, po to abejomis rankomis pradėjo ją smaugti, tuo nukentėjusiajai mažiausiai 13 trauminių poveikių padarydamas muštinę žaizdelę nosies nugarėlės dešinėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje su aplinkine kraujosruva, odos nubrozdinimus kakle, poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, intradermalines kraujosruvas nugaroje ir krūtinėje, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios G. M. sveikatą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl J. M. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. M. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės G. M. sveikatą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam J. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. M. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir J. M. asmenybę – yra senyvo amžiaus, vedęs, dirbantis. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, J. M. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. J. M. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus su darbo reikalais susijusias tarnybines komandiruotes Lietuvoje arba išvykimui į užsienio valstybes; 2) per 8 mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti ir užbaigti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

J. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 9 d. 13.30 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 15.06 val. (dvi dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. M. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų klausimų

J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nuoplova, paimta nuo raudonos spalvos dėmių ant grindų virtuvėje prie viryklės, supakuota į voką Nr. 1, ir baltos spalvos marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, supakuoti į voką Nr. 2, ir perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus su darbo reikalais susijusias tarnybines komandiruotes Lietuvoje arba išvykimui į užsienio valstybes; 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti ir užbaigti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus su darbo reikalais susijusias tarnybines komandiruotes Lietuvoje arba išvykimui į užsienio valstybes; 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti ir užbaigti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, J. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 9 d. 13.30 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 15.06 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – nuoplovą, paimtą nuo raudonos spalvos dėmių ant grindų virtuvėje prie viryklės, supakuotą į voką Nr. 1, ir baltos spalvos marškinėlius su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotus į voką Nr. 2, ir perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69 – sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.