Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-7056-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2-7056-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02770-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Pareiškėjas
Alytaus rajono savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
Kauno apygardos prokuratūros
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7056-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02770-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 95.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės atstovams Zenonui Kareivai ir V. B., suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės skundą dėl nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti 2015 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (3-AP-266)3T-566), priimtą vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus, panaikinti 2014-11-21 nutarimą Nr. (3-AP-9186)3T-2440, priimtą prokuroro M. Š., ir atmesti A. C. pareiškimą kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. 4 d. Alytaus rajono savivaldybė (toliau - pareiškėja) gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (3-AP-9186)37-566, kuriame nutarta pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus 2014-11-21 nutarimą, kuriuo pareiškėja yra įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti, kad pareiškėja imtųsi priemonių, nurodytų 2014-11-21 prokuratūros nutarime. Alytaus rajono savivaldybė, susipažinusi su pateiktu nutarimu ir įvertinusi nurodytas aplinkybes, su juo nesutinka. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-24 sprendimu Nr. K-168 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo" yra patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiūros darbus, sąrašas. Neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiūrą vykdo patys savininkai - naudotojai. Taip pat analizuojant esamą situaciją ir įvertinus kelio (Miško gatvės, esančios Laukintukų kaime, Miroslavo seniūnijoje) technines charakteristikas nustatyta, kad valstybinio fondo žemėje yra palikta 6-7 metrų pločio žemės juosta (taigi minėtas kelias neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vietinės reikšmės IV (žemiausios) kategorijos kelių juostos minimaliam pločiui nustatytų reikalavimų - 8 metrai), nėra žemės sankasos, kelio griovių, važiuojamoji dalis - gruntas, gatvės ilgis -760 m. Taigi, anksčiau paminėtas objektas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatytų reikalavimų keliui. Siekiant, kad jis atitiktų kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus – 8 m kelio juostą, galimai reikės inicijuoti žemės paėmimą valstybės reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dalyje objekto nėra įrengtos žemės sankasos, kelio griovių, nėra įrengta važiuojamoji danga, objekto remonto darbų preliminari sąmata siekia apie 110 tūkst. Lt (31858,20 Eur). Pažymėtina, kad savivaldybė neturi jokių rezervų ar finansinių galimybių skirti biudžeto lėšų minėto objekto remonto darbams, nes savivaldybės biudžete ne tik kad nenumatoma skirti lėšų jokioms panašaus pobūdžio reikmėms finansuoti, bet ji turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams, kuriuos privalo vykdyti nustatytais terminais. Taip pat toks savivaldybės lėšų naudojimas būtų neproporcingas visos savivaldybės bendruomenės ir atskirų gyventojų interesų derinimo aspektu. Savivaldybei skirtos lėšos savivaldybės tarybos paskirstytos atsižvelgiant į būtiniausius, prioritetinius rajono poreikius, t. y. lėšos skirtos ir panaudotos toms reikmėms, kurios yra svarbios ir būtinos viso rajono ir visos bendruomenės, kurios narys yra ir pats A. C., reikmėms tenkinti. Todėl savivaldybė vykdo ir ateityje vykdys griežtą savivaldybės biudžeto taupymo politiką, o lėšas skirstys racionaliai ir taupiai, siekdama užtikrinti būtiniausių poreikių tenkinimą ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymą pagal patvirtintus atskirų sričių finansavimo prioritetus. Taip pat teismų praktikoje teigiama, kad ar savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, kokia dalis jo turi būti skiriama tam tikroms reikmėms (atitinkamos gatvės konkrečiu metu tiesimui ar jos priežiūrai) yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-266/2014). Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-02-28 sprendimu Nr. K-57 patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programoje Alytaus rajono savivaldybės remontuotinų objektų parinkimo prioritetai yra: objektai, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas, objektai, kuriais vyksta maršrutinių ir geltonųjų (mokyklinių) autobusų eismas, objektai, kurie yra tankiai apgyvendintose teritorijose, objektai, kurie kelia grėsmę saugiam eismui. Minėta gatvė neatitinka nė vieno iš šių prioritetų. Savivaldybė vykdo ne tik kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo darbus, bet ir kitas jai priskirtas funkcijas įvairiose srityse (LR vietos savivaldos įstatymas). Iš savivaldybės negali būti reikalaujama, kad ji prisiimtų jos finansines galimybes neatitinkančių įsipareigojimų, jeigu dėl to nebūtų galima įgyvendinti kitų savivaldybės funkcijų arba savivaldybei taptų sunkiau jas vykdyti. Savivaldybė yra atstovaujamoji institucija, kuri atstovauja ją išrinkusių asmenų interesus, todėl negali tenkinti tik kelių asmenų interesų, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Panašių, o, beje, ir didesnio intensyvumo valstybinio fondo žemėje esančių žemės juostų, kurias gyventojai naudoja susisiekimui, tačiau kurios neatitinka norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų keliui, savivaldybėje yra apie 1000 km, todėl siekiant juos sutvarkyti, reikalingos didelės išlaidos, kuriomis savivaldybė nedisponuoja. Todėl savivaldybė tik atsiradus finansinėms galimybėms (pvz: finansuojant atitinkamas išlaidas iš Europos Sąjungos ar kt. fondų lėšų) ir žvelgdama į minėtą problemą kompleksiškai ir neignoruodama vienų gyventojų interesų lyginant su kitais, dalinai galėtų prisidėti prie šio bei kitų panašių objektų tvarkymo finansavimo. Be to teismų praktikoje teigiama, kad teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų kelią, iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių tiesimo būtų svarstomi ir įvertinami (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8:>8-266/2014). Atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė pagal galimybes dalyje minėto objekto jau įrengė griovius vandeniui nubėgti, formuojant žemės sankasą tolimesniems remonto darbams. Pareiškėjas A. C. prašyme savivaldybei nurodė, kad atlikus minėtus darbus, savo lėšomis kelią taip pat remontuos, nors savivaldybė prašomus darbus atliko, tačiau pareiškėjas savo įsipareigojimų nevykdė. Taip pat pastebėtina, kad šiuo atveju nėra nustatyta, kad savivaldybei neatlikus reikalaujamų darbų bus atimta ar apribota susisiekimo galimybė norint patekti į A. C. ar į aplinkinius žemės sklypus.

Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir atmesti A. C. pareiškimą kaip nepagrįstą. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas nes yra teisiškai ydingas, kadangi net ir panaikinus nutarimą, teismas negalėtų atmesti A. C. pareiškimo, kadangi liktų galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-11-21 nutarimas Nr. 3-AP-9186 (toliau - 2014-11-21 Nutarimas), kuriuo buvo patenkintas A. C. pareiškimas ir iš pareiškėjo buvo pareikalauta imtis priemonių jos veiklos srityje daromiems pažeidimams pašalinti, o tiksliau, imtis priemonių Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-05-26 pažymoje Nr. 4D-2014/2-509 pateiktoms rekomendacijoms įvykdyti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus. Be to, mano, kad remiantis susiklosčiusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012), teismas, nagrinėjantis skundą dėl prokuroro priimtų nutarimų viešojo intereso gynimo srityje, negali prokurorą įpareigoti atmesti arba tenkinti prašymą dėl viešojo intereso gynimo, t.y. teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nei atmesti A. C. pareiškimo, nei nurodyti tai padaryti prokurorui. Viešojo intereso gynimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad prokuroro priimto nutarimas viešojo intereso gynimo klausimais per 20 darbo dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o šiam skundą atmetus - apylinkės teismą, t.y. suinteresuotas asmuo praranda teisę į skundo patenkinimą teisme, jeigu nustatytais terminais ir tvarka prokuroro nutarimo neapskundžia aukštesniajam prokurorui. Ginčo atveju, vienas iš nutarimo argumentų atmesti pareiškėjo skundą ir buvo tai, kad buvo praleistas apskundimo terminas. Nuo 2014-11-21 nutarimo priėmimo iki skundo dėl jo gavimo Kauno apygardos prokuratūroje 2015-01-12 praėjo 52 dienos. Pareiškėjas nei aukštesniajam prokurorui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad skundas Aukštesniajam prokurorui buvo pateiktas, nepraleidus minėtojo 20 darbo dienų termino, t.y. kad skundas 2014-12-30 buvo įteiktas paštui, kaip tai numato CPK 74 str. 7 d.. Taigi, Pareiškėjo skundas dėl 2014-11-21 nutarimo galėjo aukštesniojo prokuroro būti atmestas inter alia tuo pagrindu, kad buvo pateiktas praleidus minėtą 20 darbo dienę terminą. Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais, t.y. kad Miško gatvė, esanti Laukintukų kaime, Miroslavo sen, Alytaus raj. (toliau - Gatvė) neatitinka vietinės reikšmės kelių reikalavimų bei tuo, kad pareiškėjas neturi lėšų gatvės priežiūros darbams. Su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimu kontrolieriaus 2014-05-26 pažymos Nr. 4D-2014/2-509 argumentus, jog gatvė yra vietinės reikšmės kelias, kuris yra naudojamas vietiniam susisiekimui (tai nėra privatus kelias) bei remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta teisės norma, priskirtinas viešiesiems keliams, t. y. keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvėms gyvenamosiose vietovėse. Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl biudžeto lėšų trūkumo taip pat yra atmestini kaip negalintys pateisinti savivaldybei priskirtų funkcijų ir 2014-11-21 nutarimo nurodymų nevykdymo. Administracinio akto, kuriuo gatvė būtų įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, priėmimas nereikalauja papildomų išlaidų. Be to, pažymėjo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos negali apskritai atsisakyti vykdyti joms priskirtų funkcijų pasiteisindamos lėšų ar žmoniškųjų išteklių stygiumi, Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nėra objektyvių kliūčių dėl kurių savivaldybė gatvės negalėtų įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą bei, pagal finansines galimybes, vykdyti jo priežiūros ir tokiu būdu užtikrinti jai teisės aktais priskirtų funkcijų įvykdymą. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina darbų, kurie turėtų būti atlikti vykdant 2014-11-21 nutarimą, apimtis. Pareiškėjas, neignoruodamas priskirtų funkcijų vykdymo, gatvės priežiūrą galėtų vykdyti etapiškai, pagal konkrečiu metu turimas finansines galimybes, o ne būtinai visus priežiūros darbus atlikti vienu metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas panaikina neteisėtą sprendimą nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, netenkindamas pareiškėjo skundo, 2015 m. sausio 29 d. priėmė nutarimą (3-AP-266)3T-566, kuriuo paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. (3-AP-9186)3T-2440. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiami nutarimai buvo priimti atlikus tyrimą dėl galimo viešo intereso pažeidimo pagal suinteresuoto asmens A. C. pareiškimą.

Pareiškėja, teikdama teismui skundą, jame nenurodė jokių galimų procedūrinių tyrimo dėl viešojo intereso gynimo ar imperatyvių tokį tyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai nepateikus teismui jokių įrodymų dėl galimų tokio pobūdžio pažeidimų priimant skundžiamus nutarimus buvimo, teismas daro išvadą, kad skundžiami nutarimai yra priimti laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, tinkamai ir išsamiai išanalizavus tyrime dėl viešojo intereso gynimo nustatytas aplinkybes.

Įvertinus pareiškėjos skundo turinį, galima teigti, kad pareiškėja iš esmės juo skundžia ne šių nutarimų ar atlikto tyrimo procedūrų neteisėtumą, bet nutarimuose nustatytą pareiškėjai įpareigojimą imtis teisinių priemonių nustatytiems ir nurodytiems nutarimo aprašomojoje dalyje teisės aktų pažeidimams, dėl ginčo gatvės įtraukimo į Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, pašalinti.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjos nuomone, jai nustatyti skundžiamais nutarimais įpareigojimai negali būti įgyvendinti dėl lėšų savivaldybės biudžete trūkumo, savaime nesuponuoja išvados, kad šie nutarimai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas suteikia prokurorui teisę ginant viešąjį interesą pasirinkti tinkamą kiekvienai iš situacijų viešojo intereso gynimo būdą, kuris ne visada turi būti ieškinio dėl viešojo intereso gynimo pateikimas teismui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju prokurorui nustačius būtinybę įpareigoti būtent pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus teisės pažeidimams pašalinti, prokuroras įgyvendino vieną iš Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytų teisių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prokuratūra išsamiai ištyrė aplinkybes ir priėmė nutarimą, kuriuo nutarė reikalauti iš Alytaus rajono savivaldybės imtis priemonių jos veiklos srityje daromiems pažeidimams pašalinti, o tiksliau, imtis priemonių Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-05-26 pažymoje Nr. 4D-2014/2-509 pateiktoms rekomendacijoms įvykdyti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja iš esmės skunde nenurodė bei nepateikė jokių procedūrinių pažeidimų buvimą pagrindžiančių įrodymų, konstatuoja, kad priimti skundžiami nutarimai yra teisėti, dėl ko nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 268, 269, 443 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė