- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 1-831-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00064-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- V. T.
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irmos Guobytės-Šiaulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2005 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;
2) 2008 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
3) 2014 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;
4) 2016 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių viešųjų darbų; 2017 m. vasario 2 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 14 MGL (532 Eur) baudą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš žmogų padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
V. T. 2019 m. kovo 31 d., apie 19.43 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-tame name, bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. 420 durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė A. Z. už dešinės rankos nykščio ir jį pasuko bei rankos alkūne smogė vieną smūgį jai į veidą, tokiu būdu A. Z. padarydamas kairės plaštakos sumušimą ir veido dešinės pusės sumušimą su kraujo išlaja veido dešinėje, kuri vėliau supūliavo. Tokiais savo veiksmais V. T. smurtaudamas prieš A. Z. tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis V. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 31 d. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo D. Z. ir A. Z. pasveikinti žmonos J. T. su gimtadieniu. Susitikę visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarop į namus grįžo žmonos dukra V. Z.. Jai nepatiko, kad yra girtaujama. Ji motinai pasakė keiksmažodžius. Jam tai nepatiko ir neuždarydamas į kambarį durų išsivedė V. Z. į koridorių pasikalbėti. Nepamena, kad būtų V. Z. pliaukštelėjęs per galvą, žodžiais pasakė, kad ji negražiai elgiasi su motina. Kalbėjo pakeltu tonu, pykosi, barėsi. Konfliktą išgirdo D. Z. ir A. Z., kurie išėjo į koridorių, abu užstojo V. Z.. D. Z. pradėjo priekaištauti, išsakė jam visokius negražius žodžius ir būnant neblaiviam jam to užteko, todėl trenkė D. Z. vieną kartą kumščiu į veidą. Nežiūrėjo, sužalojo jį ar ne, bet lygtai vėliau matė prakirstą lūpą. Dėl girtumo nelabai pamena kaip ten viskas konkrečiai vyko. Tuo metu kai su D. Z. buvo susikibę, A. Z. stojo į tarpą tarp jų, todėl jai paėmęs už piršto pasuko ir kad A. Z. nelįstų, trenkė jai alkūne. Mano, kad kaimynai iškvietė policijos pareigūnus ir pareigūnai jį išvežė. Vėliau buvo susitikęs ir kalbėjosi su A. Z. ir D. Z.. A. Z. rodė sužalotą nykštį ir žandą, kuris buvo supūliavęs. Ji pasakė, kad sužalojimus jai padarė jis. D. Z. apie jam padarytus sužalojimus nieko nesakė. Konfliktas tarp jo, D. Z. ir A. Z. gavosi dėl to, kad jie kišasi į jo šeimos reikalus, todėl supykęs ant jų ir susimušė, be to, buvo neblaivus, nesugebėjo susivaldyti. Neneigia, kad smurtaudamas galėjo A. Z. padaryti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Jis A. Z. atsiprašė, ji jam atleido. Su Klaipėdos teritorine ligonių kasa jis sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Sutinka ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštu 69,03 eurų civiliniu ieškiniu. (b. l. 156-158, 164-166).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusioji A. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 31 d., dienos metu, kartu su vyru D. Z. nuėjo pasveikinti su gimtadieniu vyro seserį J. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Be sesers kartu buvo jos vyras V. T.. Visi susitikę vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko į namus grįžo J. T. dukra V. Z.. Grįžus V. Z., tarp jos ir V. T. bendro naudojimo koridoriuje įvyko konfliktas. Įvykių pradžios vykusios ji nematė, tačiau ar V. Z. dėl kažko pasiskundė, ar kažką pasakė, bet D. Z. išbėgo į koridorių pas V. T.. Kai ilgokai D. Z. negrįžo į koridorių, išėjo ir ji. Matė, kad jie stovi vienas priešais kitą, barasi, vienas kitą rankomis stumdo, ir buvo panašu, kad tuoj pradės vienas kitam kumščiais smūgiuoti, todėl ji atsistojo į jų tarpą ir tada V. T. trenkė vieną smūgį kumščiu jai į veidą, pataikė į dešinį skruostą ir norėdamas nustumti sugriebė jai už dešinės rankos, ją suko ir sužalojo nykštį. Nuo smūgio į veidą ji prarado sąmonę, nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą ir ją išvežė į ligoninę. Be to, V. T. suduodamas smūgį prakirto burnos gleivinę, iš burnos jai bėgo kraujas. Kad V. T. rankose turėtų peilį ir juo grasintų, ji nematė. Neneigia, kad ji buvo girta, todėl visų aplinkybių nepamena. Dėl padarytų sužalojimų gydėsi 3 savaites, nes nuo smūgio į veidą gavosi hematoma, kuri vėliau supūliavo ir jai buvo padaryta nedidelė operacija. Taip pat buvo išnarintas dešinės rankos nykštys. Gydymas kainavo 20 eurų, nes ji pirko tepalus veido sumušimui gydyti ir vaistus nuo skausmo. Vaistų pirkimo kvitų išsaugojusi nėra. Visus sužalojimus padarė V. T.. Po šio įvykio jis jos atsiprašė, ji jam atleido, nes jis labai gailėjosi dėl savo tokio elgesio ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius. Sužalojimai jokių pasekmių jai nesukėlė, šiuo metu ji yra darbinga. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta fizinė žala, tačiau civilinio ieškinio ji nereiškia. (b. l. 97-99). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. Z. parodė, kad 2019 m. kovo 31 d., iš karto, kai ją sumušė V. T., greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu buvo nuvežta į universitetinę ligoninę, kur jai suteikus pirmąją pagalbą, ji buvo išleista gydytis į namus. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 1 d. jai labai skaudėjo galvą, veide sutrenktą dešinę veido pusę, todėl ji kreipėsi pas šeimos gydytoją į 3-čią polikliniką ir buvo nukreipta pas chirurgą A. S.. Kai gydytojas jos paklausė, kas atsitiko, nenorėdama turėti dar daugiau problemų su V. T., kadangi žino, jog jis yra blogas žmogus, gydytojui sumelavo ir pasakė, kad ją sumušė nepažįstami Darželio gatvėje. Tikroji tiesa yra ta, kad visus sužalojimus, kuriuos nurodė pirminėje apklausoje ir kurie buvo 2019 m. kovo 31 d. nustatyti gydytojo, jai padarė V. T.. Sutrenktą dešinę veido pusę iš karto po apsilankymo pas gydytoją ji tepė gydytojo paskirtais vaistais, tačiau gydymas nepadėjo, dešinė veido pusė tino kas dieną vis daugiau, buvo savaitgalis, po išeiginių pirmadienį ji vėl kreipėsi į chirurgą ir gydytojas pranešė, jog susidarė pūlinys, kurį reikia operuoti. Tą pačią dieną jai buvo atlikta operacija. Po operacijos ji dar turėjo nedarbingumą apie dvi savaites. Randas po operacijos veide liko iki šiol. Ji nereiškia V. T.jokio civilinio ieškinio nei dėl turtinės žalos, nei dėl moralinės ir fizinės žalos, kadangi jis yra vyro giminaitis ir be to, ji su juo jokių bendrų reikalų nenori turėti. V. T. jos atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų neturi, neprieštarauja, jog byla būtu užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 101-104).
Liudytojas D. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 31 d., po pietų, kartu su žmona A. Z. nuėjo pasveikinti seserį J. T. su gimtadieniu. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Su seserimi kartu buvo jos vyras V. T.. Visi susitikę vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko į namus grįžo J. T. dukra V. Z., kuri jam yra dukterėčia. V. T. buvo labai girtas, kažkokiu tai momentu pradėjo grubiai kalbėti su V. Z., kol galiausiai trenkė vieną smūgį ranka jai į galvą. Tai pamatęs jis V. T. sušuko: „Ką tu darai?“. Atsistojo, nes norėjo apginti ir užstoti V. Z.. V. T. pakvietė į koridorių pasikalbėti. Išėjus į koridorių V. T. jam trenkė ranka vieną smūgį į lūpas, pradėjo bėgti iš burnos kraujas. Koridoriuje susigrūmė su V. T. ir tada jo rankoje pamatė virtuvinį peilį. Kur jis buvo prie savęs paslėpęs peilį nežino, tačiau jis laikydamas peilį rankoje pradėjo pulti ant jo. Ranka išmušė jam iš rankos peilį ir V. T. pargriovė ant grindų. V. Z. iškvietė policijos pareigūnus. V. T. jo peiliu nesužalojo, tik sužalojo kumščiu suduodamas į lūpas. Atvykus policijos pareigūnas ir greitajai pagalbai jo žmona buvo išvežta į ligoninę. Jam jokios pagalbos nereikėjo. Pamatęs V. T. rankose peilį pagalvojo, jog gali būti sužalotas, todėl jį ir išmušė jam iš rankų, V. T. sužaloti peiliu jam negrasino. Vienu momentu V. T. tyčia, kad A. Z. nelįstų, sudavė jai smūgį į veidą. V. T. po šio įvykio jo atsiprašė, jis jam atleidžia, kadangi labai gailėjosi dėl savo tokio elgesio. Sužalojimai jokių pasekmių nesukėlė, gydytis nereikėjo, vaistų nepirko. (b. l. 115-117).
Liudytoja V. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos mama J. T. yra ištekėjusi už V. T. ir visi kartu gyvena vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Mama už V. T. ištekėjo prieš 4 metus ir V. T. jai yra niekas, tik mamos vyras. Mamos gimimo diena yra balandžio 1 d., tačiau išvakarėse, tai yra 2019 m. kovo 31 d., mamos brolis D. Z. su žmona A. Z. atėjo pasveikinti mamos. Minėtą dieną ji iš darbo į namus grįžo apie 19.30 val. Jai grįžus visi buvo neblaivūs ir ji buvo tuo nepatenkinta, tačiau nieko jiems nesakė. V. T. pamatęs ją nepatenkintą pradėjo keiktis, klausinėti, ko ji vaiposi. Mama ją užstojo, tai dar labiau įsiutino V. T. ir jis vieną kartą kumščiu trenkė jai į viršugalvį. Smūgis nebuvo stiprus, neskaudėjo, tačiau tai pamatęs mamos brolis puolė ją ginti ir kambaryje susigrūmė su V. T.. Besimušdami perėjo į bendro naudojimo koridorių. Išsigando, suprato, kad muštynės gali geruoju nesibaigti, todėl išbėgo į laiptinę ir paskambino į policiją. Paskambinusi grįžo namo, bet muštynės jau buvo pasibaigusios. A. Z. buvo kruvinu veidu, matė jog jai kraujavo iš lūpos ir skundėsi, kad V. T. jai sulaužė ranką. Iš A. Z. pasakojimo sužinojo, kad ji norėjo išskirti besimušančius vyrus ir V. T. jai sudavė. D. Z. taip pat iš lūpos bėgo kraujas, buvo kruvini visi dantys. Toje vietoje, kur vyrai mušėsi ant grindų, buvo numestas peilis. Peilis yra jų, jis mėtėsi bendro naudojimo koridoriuje. Suprato, kad kol skambino į policiją peilį iš besimušančių asmenų kažkas pasiėmė iš buto ir muštynių metu pametė. Jai šiuo įvykiu jokia žala padaryta nėra, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, nuo suduoto į galvą smūgio neskaudėjo, tik buvo nemalonu. V. T. jokių pretenzijų neturi. (b. l. 129-131).
Liudytoja J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji gyvena su sutuoktiniu V. T. ir dukra V. Z. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 31 d. šventė savo gimtadienį, buvo atėjęs brolis D. Z. su žmona A. Z.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo girta, todėl neprisimena dėl kokių priežasčių tarp dukros ir V. T. kilo konfliktas. Muštynės tarp V. T. ir jos brolio vyko bendro naudojimo koridoriuje. Į koridorių išėjusi nebuvo. A. Z. matė kruvinu veidu, kas ją sužalojo,- nežino. Peilis juoda pakabinama rankena rastas koridoriuje yra jos. Kas jį išnešė į koridorių nežino. Įvykio aplinkybių dėl girtumo nepamena. Prieš ją niekas nesmurtavo. (b. l. 135-136).
2019 m. kovo 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. R. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. T. alkotesteriu nustatytas 2,33 promilės girtumas. (b. l. 1-3).
2019 m. balandžio 1 d. policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 .m balandžio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės apie tai, kad 2019 m. kovo 31 d., 20.37 val. greitąja medicinos pagalba buvo pristatyta A. Z., kuri medikams paaiškino, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 19.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ją sužalojo vyro sesers vyras. Diagnozė: veido ir plaštakos sumušimas. (b. l. 7-8).
2019 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 830/2019 (03) nurodyta, kad A. Z. buvo nustatytas kairės plaštakos sumušimas, veido dešinės pusės sumušimas su kraujo išlaja veido dešinėje, kuri vėliau supūliavo. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais iki 2019 m. balandžio 1 d., galimai 2019 m. kovo 31 d. antroje dienos pusėje. A. Z. kūne išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos. Dėl veido dešinės pusės sumušimo bei išsivysčiusios komplikacijos (kraujosruvos supūliavimo) A. Z. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpis, sužalojimas - nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 44).
2019 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1288/2019 (03) nurodyta, kad kraujo išlajų supūliavimas nėra būdingas (dėsningas) tokiam sužalojimui. Išsiliejus didesniam kraujo kiekiui po oda apie hematomą vystosi aplinkinių audinių uždegimas ir supūliavimas. Kraujosruvos supūliavimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirta veido trauma. (b. l. 48-49).
2019 m. liepos 26 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 31 d. 19.41 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas garso pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 85-87).
2019 m. rugpjūčio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti A. Z., V. Z. ir D. Z. duoti žodiniai paaiškinimai policijos pareigūnams, atvykusiems pagal iškvietimą į įvykio vietą. D. Z. nurodo, kad V. T. sumušė jo žmoną A. Z.. A. Z. pareigūnams paaiškina, kad V. T. jai ranką išlaužė ir trenkė į lūpą. V. T. nustatomas 2,33 promilės girtumas. (b. l. 88-91).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2019 m. kovo 31 d., apie 19.43 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-tame name, bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. 420 durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė A. Z. už dešinės rankos nykščio ir jį pasuko bei rankos alkūne smogė vieną smūgį jai į veidą, tokiu būdu A. Z. padarydamas kairės plaštakos sumušimą ir veido dešinės pusės sumušimą su kraujo išlaja veido dešinėje, kuri vėliau supūliavo. Tokiais savo veiksmais V. T. smurtaudamas prieš A. Z. tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamojo V. T. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo V. T. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. Z..
V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis V. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – vedęs (b. l. 138), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 146), Užimtumo tarnyboje registruotas, anksčiau teistas keturis kartus (b. l. 139-143), administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 144-145), kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jos dydį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. V. T. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (b. l. 171-173).
Kadangi kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 168-170), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 209,88 Eur civilinį ieškinį (b. l. 51-57, 175-180), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios A. Z. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 69,03 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 70-72), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai Aušrai ziborovai išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Kaltinamasis su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu sutiko. Byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa, todėl jis privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
V. T. (V. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą V. T. paskirti – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės V. T. sulaikymo dienos.
V. T. sulaikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. T. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 209,88 Eur (du šimtus devynis eurus 88 centus).
Priteisti iš kaltinamojo V. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 69,03 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 3 centus).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. T., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.