Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-19 · Administracinė byla Nr. I-2438-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
I-2438-484/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2438-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00419-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 12.17; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei, atsakovės atstovei L. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 dalį, kuria nuspręsta neatleisti UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 9050 Eur už ledo rūmus su dengta ledo aikštele, esančius (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą atleisti UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 metus (už ledo rūmus su dengta ledo aikštele, esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti pagrindinius faktus, įrodymus ir argumentus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis yra priimamas atitinkamas sprendimas. Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo sprendimo neatleisti jo nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 9050 Eur mokėjimo už ledo rūmus su dengta ledo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), motyvai jam yra nesuprantami ir neaiškūs, sprendimas neargumentuotas.

Sutinka, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija turi tam tikrą veiksmų laisvę, spręsdama ir įgyvendindama jai pavestas funkcijas nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo aspektais, tačiau pažymi, kad šios institucijos veiksmai, priimami sprendimai negali pažeisti įstatymų nustatytų reikalavimų bei administracinės teisės principų (teisėtumo, proporcingumo, viešumo, skaidrumo ir kt.). Nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Mano, kad skundžiamas sprendimas neatleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio diskriminuoja pareiškėją ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, kadangi kitos sporto arenos 2015 metais nuo šio mokesčio buvo atleistos, o pareiškėjas patiria didesnę mokestinę naštą. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-24). Atsiliepime į skundą nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. savivaldybių tarybos turi diskrecijos teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Mokestinių lengvatų teikimo tvarka įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-171 patvirtintose Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Taisyklių 8 p. numatyta, kad mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims klausimas teikiamas Ekonomikos ir finansų komitetui svarstyti, jeigu juridinis asmuo atitinka bent vieną iš Taisyklėse nustatytų kriterijų. Atkreipia dėmesį, jog juridinio asmens atitikimas Taisyklėse nurodytiems kriterijams yra tik prielaida teikti juridinio asmens pateiktą prašymą dėl mokestinės lengvatos suteikimo svarstyti kompetentingam Savivaldybės tarybos komitetui, tačiau tai jokiu būdu neįpareigoja Savivaldybės prašomą mokestinę lengvatą juridiniam asmeniui suteikti.

Šalies argumentai

Taip pat paaiškina, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ Vilniaus miesto savivaldybei 2016 -02-17 pateikė prašymą dėl ledo rūmų atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio 2015 ir 2016 metais, taip pat 2016-03-30 raštu pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka Taisyklių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Tarybos sprendimo projektas dėl pareiškėjo atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris buvo svarstytas Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komitete bei Ekonomikos ir finansų komitete (toliau – Komitetai). Komitetai Tarybos sprendimo projektui, kuriame buvo numatyta atleisti pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nepritarė. Po svarstymo komitetuose klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio buvo perduotas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Pabrėžė, kad nekilnojamo turto mokestis už savivaldybės teritorijoje esantį apmokestinamą nekilnojamąjį turtą yra sudedamoji savivaldybės finansinio turto (išteklių) dalis, todėl savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl pastarojo mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą. Šiuo atveju, Taryba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, Komitetų išvadas, atsižvelgusi į būsimo sprendimo įtaką Savivaldybės biudžeto pajamoms, 2017-01-11 sprendimu Nr. 1-785 nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo 2015 ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio. Mano, kad šis sprendimas yra racionalus, pagrįstas ir Tarybos kompetencijos ribų neperžengia. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias teisės aktų imperatyvias nuostatas ar nustatytus procedūrinius reikalavimus atsakovas būtų pažeidęs.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad ginčijamas sprendimas jį diskriminuoja kitų tokią pačią veiklą vykdančių ūkio subjektų atžvilgiu, paaiškino, kad Vilniaus mieste esančias sporto arenas valdančios įmonės, kurios pateikė Savivaldybei prašymus dėl mokestinės lengvatos suteikimo, papildomai pateikė ir Bendradarbiavimo susitarimų projektus, kuriais kiekviena iš įmonių prisiėmė skirtingos apimties ir pobūdžio įsipareigojimus, kiekvieno iš šių sporto arenų valdytojų prašymas buvo vertinamas individualiai pagal būtent tam konkrečiam nekilnojamajam turtui ir jo valdytojui reikšmingas aplinkybes, todėl negalima teigti, kad palyginus kelias Vilniaus mieste esančias sporto arenas ir pastarąsias atleidus nuo nekilnojamojo turto mokesčio (net nesiaiškinant konkrečių mokestinės lengvatos suteikimo aplinkybių), mokestinė lengvata privalėjo būti suteikta ir pareiškėjui. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo argumentas dėl kitų sporto arenų mokestinių įsipareigojimų ir lengvatų apskritai negali būti teismui pateikto skundo pagrindu, kadangi skirtingose sporto arenose yra vykdoma labai įvairi tiek visuomeninio pobūdžio, tiek ir privati veikla, skiriasi ne tik veiklos pobūdis, bet ir apimtys, mastai ir visuomenei teikiama nauda, todėl lyginti visų šių nekilnojamojo turto objektų negalima. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas už dalį jam priklausančio turto, t. y. dengtą ledo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. nekilnojamojo turto mokesčio buvo atleistas. Taigi teigti, jog kitas sporto arenas nuo nekilnojamojo turto mokesčio 2015 metais atleidus, o pareiškėjo valdomų ledo rūmų neatleidus, pareiškėjas yra diskriminuojamas, nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra neargumentuotas. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte buvo išdėstytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgiama priimant skundžiamą sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus, remdamasi jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2015 m. pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies nekilnojamojo turto mokesčio už turimą sporto areną. Tačiau 2015 m. pabaigoje jis įsigijo dar vieną sporto areną (duomenys neskelbtini) ir pateikė dar vieną prašymą atleisti jį nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Šį kartą prašymas nebuvo patenkintas, nors aplinkybės buvo tos pačios. Pateikto Bendradarbiavimo sutarties projekto nuostatos buvo identiškos prieš tai pateiktai Bendradarbiavimo sutarčiai, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl jis skirtingai vertinamas. Atleidus nuo nekilnojamojo turto mokesčio, pareiškėjas sutaupytus pinigus planavo panaudoti patalpų remontui. Pareiškėjas prašo atsakovą atleisti jį nuo nekilnojamojo turto mokesčio pagal bendrą principą, nes 2015 m. visi sporto arenas valdantys ūkio subjektai nuo šio mokesčio buvo atleisti. Pareiškėjas nesutinka, kad savivaldybė negaus pajamų, kurios kompensuotų negautą nekilnojamojo turto mokestį.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia lygindamas save su kitomis sporto arenomis, tačiau neįvardija, kiek tokių arenų yra Vilniuje. Atkreipė dėmesį, kad kiekviena sporto arena, pasirašydama su Savivaldybe bendradarbiavimo susitarimą, prisiima įsipareigojimus Savivaldybei pagal savo atliekamą veiklos rūšį teikti atitinkamas paslaugas. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik bendradarbiavimo susitarimo projektą, tačiau nepateikė įrodymų apie galimą naudą miestui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 dalies, kuria atsisakyta tenkinti UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymą atleisti ją nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 9050 Eur mokėjimo už ledo rūmus su dengta ledo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuo 2015-09-04 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – ledo rūmai su dengta ledo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-42). Pareiškėjui nuo 2012-07-02 taip pat nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – dengta ledo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-46).

Pareiškėjas 2016-02-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyrių su prašymu atleisti Ledo čiuožyklą nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris lygus 14898,00 Eur už ledo rūmus su dengtomis ledo aikštelėmis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 m. ir nuo avansinio mokėjimo bendros sumos – 29064,00 Eur už 2016 m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio sąlygotų ženklų kaštų sumažėjimą ir leistų daugiau lėšų panaudoti kryptingai, orientuojantis į vykdomos veiklos sferą (b. l. 31).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyrius 2016-03-10 raštu Nr. A51-17534/16(2.2.1.50-FN3) informavo pareiškėją apie jo prašymo išnagrinėjimą ir nurodė, kad pateiktas prašymas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-08-31 sprendimu Nr. 1-171 patvirtintose Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėse nustatytų kriterijų, t. y. prie prašymo nebuvo pateikta ataskaita apie bendradarbiavimo sutarties Nr. 29-143(1.2.16-AD4), pasirašytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ įgyvendinimą, naujos bendradarbiavimo sutarties projektas, kuriuo UAB „Vilniaus pramogų arena“ įsipareigotų ne mažesnę nei prašomos lengvatos sumą investuoti į nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto infrastruktūrą arba nemokamų paslaugų teikimą. Pareiškėjui išaiškinta, kad per 30 kalendorinių dienų pateikus dokumentus, nurodančius atitikimą Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių kriterijams bei patikslinus prašymą, UAB „Vilniaus pramogų arena“ klausimas gali būti peržiūrėtas (b. l. 32-33).

UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2016-03-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyriui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio ir patikslino prašymą, prašydama atleisti ją nuo papildomai priskaičiuotos nekilnojamojo turto mokesčio sumos už 2015 metus, t. y. 8703,00 Eur ir 2016 metų avansinių mokėjimų bendros sumos – 20 343,00 Eur (b. l. 34-35, 36, 37).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 dalimi, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nusprendė neatleisti UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 9050 Eur mokėjimo už ledo rūmus su dengta ledo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 27). Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota 2017-01-18 raštu Nr. A256-80/17(2.2.150-FN3) (b. l. 28).

Pareiškėjas nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 dalies neteisėtumo ir panaikinimo pagrindu nurodo tai, kad toks sprendimas yra nemotyvuotas, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus ir jį diskriminuoja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Iš skundžiamo Savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 matyti, jog jį priimant vadovautasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, kuriame įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta, bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2016-12-07 Tarybos sprendimo projekto dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2015 ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio aiškinamąjį raštą (b. l. 29-30).

Pažymėtina, jog spręsdamas analogiškas bylas, kuriose buvo ginčijami savivaldybių tarybų sprendimai dėl neatleidimo nuo tam tikro mokesčio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).

Iš byloje esančio 2016-12-07 Tarybos sprendimo projekto dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2015 ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio aiškinamojo rašto matyti, jog ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Nors aiškinamasis raštas ir nenurodytas kaip sudėtinė 2017-01-11 sprendimo Nr. 1-785 dalis, minimas dokumentas (aiškinamasis raštas) yra administracinėje byloje ir buvo žinomas pareiškėjui nuo pat atsakovo atsiliepimo pateikimo teismui dienos. Aiškinamajame rašte, kaip ir sprendime Nr. 1-785, nurodomos tos pačios teisės normos, kurių pagrindu priimtinas sprendimas nekilnojamojo turto mokesčio klausimu, prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, aptartos galimos teigiamos ir neigiamos priimto teisės akto pasekmės. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimas Nr.1-7858 yra be motyvų, nepaisant juridinės technikos trūkumų, priimant skundžiamą savivaldybės tarybos sprendimą. Pareiškėjui nebuvo kliūčių realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Aiškinamasis raštas yra neatsiejama 2017-01-11 sprendimo dalis, kuriame ir pateikiamas pagrindimas, dėl ko atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 metus.

Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio pagrindų pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Kokias kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nebuvo nurodyta. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms.

Būtina pabrėžti ir tai, kad vietos savivalda - valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d.). Savivaldybės įgyvendina įvairias funkcijas inter alia savarankiškąsias. Jas (savarankiškąsias funkcijas) savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tokias savarankiškąsias funkcijas, kaip antai: savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; ikimokyklinis vaikų ugdymas; vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas; socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį ir kitos išvardintos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje. Šių funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Vienas biudžetinių lėšų gavimo būdų – nekilnojamojo turto mokestis, todėl savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl pastarojo mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą.

Taigi, savivaldybė, spręsdama nekilnojamojo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimą, jį privalo analizuoti įvairiais pjūviais ir galutinį sprendimą priimti įvertinus visetą aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju ji turi teisę rinktis, t. y. atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (jį sumažinti) ar priimti priešingą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju mokestinių lengvatų teikimo Vilniaus mieste tvarka yra įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-171 patvirtintose Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėse. Taisyklių 8 p. numatyta, kad mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims klausimas teikiamas Ekonomikos ir finansų komitetui svarstyti, jeigu juridinis asmuo atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1. Savivaldybė dalyvauja juridinio asmens inicijuojamuose investiciniuose projektuose; 2. Savivaldybė turi turtinių ar finansinių įsipareigojimų juridiniam asmeniui; 3. Objektas priklauso socialinę, visuomeninę, kultūrinę, sportinę veiklą vykdančioms nepelno organizacijoms arba yra unikalus ir/ar reikšmingas socialine, visuomenine, kultūrine ir sportine veikla; 4. Juridinis asmuo pasirašęs Bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybe, kurioje įsipareigojo ne mažesnes negu mokesčio dydis lėšas panaudoti investicijoms arba nemokamoms paslaugoms teikti. Tačiau, net ir juridiniam asmeniui atitikus nurodytus kriterijus, tai dar nereiškia, kad mokesčio administratorius privalo tenkinti juridinio asmens prašymą sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba nuo jo atleisti. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės tarybos turi teisę rinktis.

Iš byloje esančio 2016-12-07 Tarybos sprendimo projekto dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2015 ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio aiškinamojo rašto matyti, kad Tarybos sprendimo projektas parengtas ir teiktas svarstyti Tarybai atsižvelgiant į pareiškėjo atitiktį Taisyklių 8.4 p. nustatytam kriterijui. Nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjas buvo atleistas nuo 2014 m. ir 2015 m. nekilnojamojo turto mokesčio, kurio bendra suma - 11 504 Eur ir Bendradarbiavimo sutartimi įsipareigojo investuoti 5 794 Eur sumą į dengtos ledo aikštelės infrastruktūrą. Pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje apie įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymą (b. l. 37) nurodyta, kad per 2015 metus atlikta investicijų 7551,01 Eur sumai, t. y. mažiau negu suteikta 2015 m. nekilnojamojo turto mokesčio lengvata. Pateiktu 2016 m. bendradarbiavimo sutarties projektu pareiškėjas įsipareigojo 2016 metais investuoti 36 500 Eur į Pramogų arenos pastato infrastruktūrą.

Iš byloje esančio 2016-12-07 Tarybos sprendimo projekto dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2015 ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio aiškinamojo rašto taip matyti, kad Taryba vertino ir galimas teigiamas ir neigiamas priimto teisės akto pasekmes, kokių priemonių būtina imtis, siekiant pastarųjų išvengti. Aiškinamajame rašte teigiamų pasekmių nenustatyta, o neigiamomis pasekmėmis įvardinta tai, kad pritarus Tarybos sprendimo projektui atleisti pareiškėją nuo mokesčio mokėjimo, biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio sumažėtų 36 175 Eur. Priimto teisės akto naudos Vilniaus miestui ir vilniečiams nėra (b. l. 29-30).

Pažymėtina, kad esminiu ir vieninteliu kriterijumi, dėl ko pareiškėjas, jo manymu, turi būti atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 metus skunde įvardijama tai, kad kiti ūkio subjektai, valdantys sporto arenas, nuo šio mokesčio 2015 metais buvo atleisti. Kitų aplinkybių (nauda Vilniaus miestui ir vilniečiams, teiktinos nemokamos paslaugos ir t. t.), kurios būtų pagrindu svarstyti klausimą dėl mokesčio lengvatos suteikimo, pareiškėjas skunde nenurodė. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti, kokią naudą gaus Vilniaus miestas, atleisdamas pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 metus, tik nurodė, kad sutaupytos lėšos bus panaudotos nekilnojamojo turto objekto infrastruktūros gerinimui.

Pažymėtina, kad svarstant juridinio asmens atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, yra vertinamos individualios su to juridinio asmens veikla susijusios aplinkybės. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo žiniomis 2015 metais nuo nekilnojamojo turto mokesčio buvo atleisti kiti ūkio subjektai, nesudaro pagrindo atleisti jo nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas šiuo aspektu yra diskriminuojamas. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjui 2015 m. jau buvo taikytas sumažintas nekilnojamojo turto mokestis už atitinkamą nekilnojamąjį turtą.

Teismo įsitikinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, turint omenyje ir savivaldybei keliamus uždavinius bei pavestas funkcijas, teisę apsispręsti, buvo pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-01-11 sprendimo dalis neatleisti pareiškėjo nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio už ledo rūmus su dengta ledo aikštele, esančius (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl jos panaikinimo ir įpareigojimo Savivaldybės tarybą priimti sprendimą dėl mokesčio lengvatos už 2015 metus suteikimo nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Vilniaus pramogų arena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė