Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. bei nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., už tai, kad jis 2012 m. spalio 5 d. apie 23:13 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašalinių žmonių akivaizdoje elgėsi chuliganiškai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino, kuo jis rėmėsi priimdamas nutarimą, tačiau nepateikė nustatytų aplinkybių motyvuoto įvertinimo ir nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams tarp byloje surinktų įrodymų pašalinti. Vien tik ta aplinkybė, kad M. S. pripažino, jog buvo kilęs ginčas tarp jo, J. J. ir V. Z. neleidžia daryti išvados, kad apeliantas kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Be to, teigia, kad V. Z. buvo konflikto iniciatorius, o M. S. bandymas atstumti jį nuo savęs pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintas kaip padarytas dėl būtinosios ginties. Apelianto teigimu, remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad V. Z. keliamas pavojus buvo realus, prieš J. J. jau buvo pradėti smurtiniai fiziniai veiksmai, tad M. S. bandymas patraukti V. Z. nuo pargriuvusio J. J. buvo adekvatus ir proporcingas puolimui. Vos tik M. S. atitraukė V. Z. nuo J. J., jokių veiksmų daugiau neatliko, tad tenkintinos visos būtinosios ginties sąlygos, nebuvo peržengtos jos ribos. Šių aplinkybių teismas netyrė ir skundžiamame nutarime dėl jų nepasisakė, ko pasekoje, M. S. veiksmus nepagrįstai pripažino administraciniu teisės pažeidimu.

Nurodo, kad V. Z. ir jo draugės V. S. paaiškinimai dėl įvykio ir parodymai teismo posėdžio metu yra prieštaringi, netikslūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (2012-10-05 patrulio J. P. tarnybinis pranešimas), todėl jie turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinti kritiškai. Be to, pažymima ir tai, kad liudytoja V. S. yra artimai susijusi su V. Z., yra jo draugė, važiavo tuo pačiu automobiliu, todėl teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl jos nurodytų aplinkybių objektyvumo.

Netikslūs, pasak apelianto, ir patrulio J. P. parodymai. Apie kilusį konfliktą jį informavo V. Z., pats J. P. konflikto nematė, nes atvyko jau po įvykio. V. Z. patrulį patikino, kad buvo užpultas M. S. ir J. J., tačiau patrulis 2012 m. spalio 5 d. tarybiniame pranešime nenurodė jokių kitų šį faktą patvirtinančių aplinkybių. Minėtame tarnybiniame pranešime konstatuota tik tai, ką teigė V. Z..

Ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje buvo užregistruotas pranešimas apie įvykį taip pat nepatvirtina M. S. kaltės, nes jis užregistruotas remiantis vien tik V. S. ir V. Z. nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės yra paremtas vien tik V. Z. nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju administracinis kaltinimas suformuluotas nesiremiant objektyviais įrodymais, o tik vertinant prieštaringas įvykio versijas, nepašalinus jose fiksuotų prieštaravimų, todėl teismas negalėjo prieiti kategoriškos išvados, kad M. S. kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Pabrėžė, kad 2012 m. spalio 5 d. tarybiniame pranešime patrulis J. P. nurodė, jog įvykio aplinkybes matė liudininkai A. B. ir A. Č.. Šie asmenys nebuvo apklausti, jiems nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl įvykio. Neabejotina, kad šių asmenų liudijimas galėjo turėti esminę įtaką surinktų įrodymų prieštaringumui pašalinti, tačiau jie nebuvo kviečiami į teismo posėdį, jiems nesudarytos galimybės pateikti liudijimą dėl įvykio. Tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteikta teisė apklausti tiek kaltinimo, tiek ir gynybos liudytojus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į M. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teigiama, kad M. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais ir kita administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga. Pažymima, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime detaliai aprašyti bei pakomentuoti M. S. skundžiami argumentai bei nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas nutarimas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nuostatas. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dispozicijoje). Pastebėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.

Iš M. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija to fakto, kad tarp jo, J. J. ir V. Z. viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoli „Čili kaimas“ kavinės, įvyko konfliktas. Tai, kad M. S. viešoje vietoje plūdosi, vartojo necenzūrinius žodžius dėl įvykusio konflikto, patvirtino teisme apklausti liudytojai V. Z. ir V. S.. Tikslios priežasties, kodėl įvyko konfliktas, nei viena iš konfliktavusių šalių negalėjo įvardinti, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Akivaizdu, jog nors konfliktas tarp M. S., J. J. ir V. Z. kilo aiškinantis privačių asmenų tarpusavio santykius, tačiau jis vyko viešojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), netoli „Čili kaimas“ kavinės), jo metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir sutrikdyta pašalinių, konflikte nedalyvavusių asmenų, ramybė bei rimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. S. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėtis, jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Nors M. S. apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tik formaliai išvardino, kuo jis rėmėsi priimdamas nutarimą, tačiau nepateikė nustatytų aplinkybių motyvuoto įvertinimo ir nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams tarp byloje surinktų įrodymų pašalinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas savo sprendimą patraukti M. S. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., padarymą, motyvavo ne tik formaliu aplinkybių išdėstymu, kaip teigia apeliantas, bet ir nuosekliai suformuota teismų praktika, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konfliktuojančių šalių paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai – tai bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka tokiems sprendimams įstatyme keliamus reikalavimus ir apelianto argumentai dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo nepagrįstumo, atmestini kaip nemotyvuoti.

Kritiškai vertinamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų V. Z., V. S. ir policijos patrulio J. P. parodymus. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad abejoti liudytojų V. Z., V. S. ir policijos pareigūno J. P. rašytiniais paaiškinimas, jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nėra pagrindo. Šių asmenų parodymai dėl įvykio aplinkybių išsamūs, sutampa su jų rašytiniais paaiškinimais, duotais iš karto po įvykio, taip pat su policijos pareigūno J. P., atvykusio į konflikto vietą, tarnybiniu pranešimu, policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pastarųjų duotais parodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad minėti liudytojai gali būti šališki ir siekti melagingai apkalbėti M. S.. Jokių pagrįstų ir įtikinamų aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymais, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde M. S. nenurodė.

Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutarimą neapklausęs, jo nuomone, nešališkų ir įvykį mačiusių liudytojų A. B. ir A. Č., tokiu būdu pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Kokius liudytojus apklausti, tam, kad byloje būtų nustatyta tiesa, teismas sprendžia savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, todėl nemato pagrįsto pagrindo, kodėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas turėjo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde minimus liudytojus.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju M. S. veiksmai nevertintini kaip būtinoji gintis. Lietuvos Respublikos ATPK 18 str. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš šios nuostatos matyti, kad vienas privalomų būtinosios ginties požymių – realus kėsinimasis į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, M. S. veiksmai neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šio įvykio metu V. Z. būtų kėsinęsis į minėtas vertybes, todėl M. S. veiksmai, už kuriuos pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., negali būti vertinami kaip padaryti esant būtinosios ginties sąlygoms.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.