Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. J. apeliacinį skundą dėl 2016-01-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagrobus svetimą turtą iš patalpos, t. y. nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pagal LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskiriant laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-11-05 13.30 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą iš patalpos, t. y. 2015-11-05, nuo 11:00 val., iki 12:30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), ištraukdamas lauko durų pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į patalpą – A. D. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš jo slapta pagrobė svetimą, J. Ž. priklausantį turtą: 1 euro vertės medžiaginį diržą, 5 eurų vertės batus, 20 eurų vertės kompaktinių diskų grotuvą SONSHI, 1 euro vertės radiją (duomenys neskelbtini) 1 euro vertės marškinius, 1 euro vertės kojines, 4 vnt. stalinių peilių, kiekvieno vertė 0,25 euro, bendros 1 euro vertės, 8 vnt. šakučių, kurių kiekvienos vertė 0,25 eurų, bendros 2 eurų vertės, 2 vnt. žirklių, po 0,50 euro vertės kiekviena, bendros 1 euro vertės, 0,55 euro vertės šepetį, 1 euro vertės dantų šepetuką, 1 euro vertės akinius ir 0,45 euro vertės veržliaraktį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Ž. bendros 36 eurų turtinės žalos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir S. J. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d. Nors nuteistasis ginčija veikos kvalifikaciją, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jis nesibrovė į gyvenamąją patalpą, ir nurodo, kad durų spynos ąsa buvo ištraukta iki jam ateinant, šią jo versiją paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai.

Nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvenamojo namo, į kurį pateko nuteistasis, durys buvo rakinamos pakabinama spyna (1 t., 27 b. l.). Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant durų varčios metalinėje kilpoje kabo užrakinta pakabinama spyna, durų staktoje kairėje pusėje matosi šešios iki 8 mm diametro skylės, galimai likusios po ištrauktos spynos įkabinimo kilpos (1 t., 14 b. l.). Pats nuteistasis S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad į J. Ž. gyvenamąjį namą pateko rankomis lengvai ištraukęs lauko durų pakabinamos spynos ąsą. Tik apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad spynos ąsa buvo ištraukta jam atėjus. Tokią nuteistojo poziciją kolegija vertina kaip jo siekį sušvelninti atsakomybę. Šios versijos nepatvirtina kita byloje surinkta medžiaga, todėl minėtas skundo argumentas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. J. veiksmų, patenkant į gyvenamąją patalpą vertinimo. Nors kaltininkas aiškino, kad ąsa išsitraukė visiškai lengvai, tačiau šie veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip aktyvūs veiksmai, siekiant įsibrauti į patalpą. Tai, kad kliūtys buvo pašalintos lengvai, nuteistojo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Skirdamas S. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – buvo nustatyta, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto keturioliktą kartą, teistumui neišnykus, t. y. sistemingai daro nusikaltimus, todėl jam pagrįstai, kaip recidyvistui, buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.).

Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir jam pagrįstai buvo paskirta bausmė, mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuri, pritaikius LR BK 64¹ str., sumažinta 1/3. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, ne pergriežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendį palikti nepakeistą.