Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-788-480/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-09
Bylos Nr.: 2A-788-480/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-02700-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. M., E. M., J. V. M., UAB ,,Geometra“, UAB ,,Geomatininkų grupė“
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centrui

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-788-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02700-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5;24.1;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-364-358/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. M., E. M., J. V. M., UAB ,,Geometra“, UAB ,,Geomatininkų grupė“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo ir sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti atsakovams G. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatant šių žemės sklypų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarpusavio ribą pagal ieškovės pateiktą (IĮ „INFOTOPA“ 2011-11-11 parengtą) kadastrinių matavimų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planą M 1:2000; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-11-11 įsakymą Nr. 02-05-9747 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-11-09 įsakymą Nr. 02-05-9637 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)"; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-06 įsakymą „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-602 dalyje dėl žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (šio įsakymo 1 priedo 12 ir 13 punktai); pripažinti negaliojančiais UAB „Geometra“ matininko (geodezininko) L. S. parengtus 2003-10-20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2003-10-20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą, UAB „Geomatininkų grupė“ matininko (geodezininko) K. B. parengtus 2011-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal detalų planą skl. Nr. 12, (duomenys neskelbtini), P=3651, ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2011-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal detalų planą skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą, dalyse dėl žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio ribos paženklinimo (suformavimo). Ieškovė nurodė, kad atsakovų G. M. ir E. M. 2003 m. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu nustatytos ribos, t. y. sklypus skirianti riba turi eiti upelio vagos viduriu. Pagal atsakovų kadastrinius duomenis, riba turi griežtas ribas, nors upelio vaga vingiuota. Esant šiems neatitikimams, jos žemės sklypo plotas sumažėja. Tačiau ieškovei svarbu yra ne ploto sumažėjimas, bet teisingos ribos nustatymas. Mano, kad ieškinio senaties nepraleido, nes tik bylos nagrinėjimo metu ji sužinojo apie priimtus administracinius aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. Š. atsakovei UAB „Geomatininkų grupė“ 1000 Lt, atsakovui G. M. - 4910 Lt už advokato pagalbą bei 209,23 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą dėl 2003 metais atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo. Byloje teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai G. M. ir E. M.. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas G. M.. Ieškovei priklausančio žemes sklypo ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba nuosavybės teisių atkūrimo procese pažymėta natūralaus objekto upelio Veiseistes vaga. 2003 metais UAB „Geometra“ atliko atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai. 2011 metais UAB „Geomatininkų grupė“ pagal atsakovų užsakymą atliko ginčijamų žemės sklypų kadastrinius matavimus dėl detaliojo plano sprendinių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gindama savo teises, pateikia prieštaringus paaiškinimus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad “ieškinys yra pateiktas ne dėl skundžiamo ploto, o dėl sklypo ribos“. Tačiau ieškinyje žemes sklypo ploto trūkumą įvardija kaip jos teisių pažeidimą. Ieškovė teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad apie žemės sklypo ploto trūkumą ji žinojo jau 2004 metais.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad 2003-10-20 UAB „Geometra“ atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte suklastotas jos parašas (jokio parašo nėra) bei nėra įstatymo reikalavimo, esant skiriamajam hidrografiniam objektui, kviesti gretimo žemės sklypo savininkus ar naudotojus. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo riba, skirianti šalims priklausančius žemės sklypus, yra natūralus objektas – upelis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo, turto kadastro nuostatų 33.2 straipsnyje nurodyta, kad „formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai“. Turto kadastro nuostatų 2008-11-19 redakcijos 32.1.1.7. straipsnyje nurodyta „jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nustatoma hidrografinio objekto (upelis, melioracijos griovys ar panašiai) viduriu, šią bendrą ribą turinčio (-ių) kitų žemės sklypo (-ų) savininkai dalyvauti ženklinant žemės sklypą nekviečiami“. Kaip matyti iš 2003-10-20 UAB „Geometra“ atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nustatant žemės sklypo ribas, akto 4 punkte apie gretimo žemės sklypo savininkus įrašyta „Š. R. koordinatės suderintos“. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas G. M. 2012-02-24 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 3 d., 55 str. 1 d. (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla II-11-540/2012). Tačiau šis juridinis faktas neįrodo aplinkybės, kad atsakovams G. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2003 metais atlikti kadastro matavimai buvo niekiniai, t. y. ginčo riba buvo nustatyta netiksliai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas G. M. buvo nubaustas dėl to, kad pažeidė Vyriausybės nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų punktus, kurie draudžia reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą. Tačiau žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymą (naudojimą) reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, parengti pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybės registrų tipinius nuostatus. Byloje pateikta UAB „Geometra“ paaiškinimas dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų matavimų. Šiame rašte konstatuota, kad žemės sklypo riba tarp taškų 9-20 suformuota upelio Veiseistės vagos viduriu, buvusiu 2003-10-20 (t. 1, b. l. 60). Žemės sklypo plane akivaizdžiai matyti, kad sklypo riba tarp taškų 9-20 suformuota, bet įvardinta griovio viduriu (b. l. 166, G. M. prijungta žemės tvarkymo byla). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo G. M. 2011 metais padaryti teisės pažeidimai neįtakojo 2003 metais atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo.

Teismas nurodė, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl 2003 metais atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai. Atsakovų 2003 metais atlikti kadastriniai matavimai buvo pagrindas priimti ginčijamus administracinius aktus. Taip pat teismas nurodė, kad atmestinas ieškovės reikalavimas panaikinti UAB „Geomatininkų grupė" matininko (geodezininko) K. B. parengtus 2011-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal detalų planą skl. Nr. 12, (duomenys neskelbtini), P=3651, ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2011-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal detalų planą skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą, dalyse dėl žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio ribos paženklinimo (suformavimo). Teismo vertinimu, šie žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai buvo siejami su riba, kuri įregistruota viešajame registre. Atmetus ieškinį dėl 2003 metų kadastrinių matavimų, negali būti tenkinamas ir šis reikalavimas.

Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, t.y. paduoti skundą per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei administraciniai aktai būtų tinkamai įteikti. Ieškovė ieškinį pateikė 2011-11-28, kuriuo prašė panaikinti kadastrinius duomenis (t. 1, b.l.1-3). 2012-01-09 atsakovai atsiliepime nurodo ginčijamus administracinius aktus (t. 1., b. l.26-30; 45-62), tačiau nepateikiami. 2012-03-01 teismo posėdžio metu priimta nutartis išreikalauti ginčijamus administracinius aktus (t. 1, b. l. 93). 2012-03-16, 2012-03-20 byloje pateikiami administraciniai aktai, ieškovė patikslintą ieškinį dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais pateikė 2012-04-11 (t. 1, b. l. 102-106).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl suklastoto įrašo žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 11 ribų paženklinimo – parodymo aktuose 4 punkte, neįsigilino į bylos medžiagą. Ieškovė įrodinėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo suklastotas ne ieškovės parašas, bet suderinimo su ieškove faktas. 2003 metais nustatant žemės sklypų ribas ieškovė nedalyvavo. Tačiau abiejuose Žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 11 ribų paženklinimo-parodymo aktuose 4 punkte inter alia ieškovės vardu patvirtinta, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ieškovė, nurodant: „Š. R. koordinatės suderintos 2003 10 20". Šie įrašai yra suklastoti - parašyti ne ieškovės. 2003 metais atliekant kadastrinius matavimus Ginčo riba buvo nustatyta ne hindrografinio objekto viduriu, bet nustatant atitinkamas koordinates, kurios nesutapo su upelio koordinatėmis. Jeigu nagrinėjamu atveju ieškovės buvo kviesti neprivaloma, tai liko neaišku, kodėl ieškovė buvo įtraukta į kviestinų asmenų sąrašą, tuo pačiu metu nurodant, kad su ja „koordinatės suderintos". Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad koordinatės šiame akte buvo nustatytos ne skiriamuoju hidrografiniu objektu (upelio Veiseistė viduriu), o kita atskirai pamatuota riba.

2. Teismas netinkamai nustatė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. 2011 metais atsakovas G. M. neteisėtai pakeitė upelio vagą taip, kad po šio upelio vagos pakeitimo ji tapo atitinkanti 2003 metų kadastrinių matavimų duomenis. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje (Nr. 11-11-540/2012) įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės. Nustatytos prejudicinės aplinkybės sąlygoja logišką išvadą, kad iki neteisėto upelio vagos pakeitimo vaga su kadastro duomenimis nesutapo. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog „ginčo riba, skirianti šalims priklausančius žemės sklypus, yra natūralus objektas - upelis". Tokiu būdu atsakovui 2011 metais neteisėtai pakeitus upelio vagą ir konstatavus, kad po šio upelio vagos perkasimo upelio vaga atitinka 2003 m. kadastrinių matavimų metu nustatytą ginčo ribą, darytina išvada, kad upelio vaga iki perkasimo neatitiko 2003 m. kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos. Tuo tarpu argumentą, kuriuo remiasi atsakovai, kad neva upelio vaga po 2003 m. kadastrinių matavimų buvo esminiai pasikeitusi, turi įrodyti būtent atsakovai, t. y. būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad 2011 metų neteisėtas upelio vagos pakeitimas buvo tik jos „grąžinimas“ į buvusią padėtį. Šios atsakovo versijos neįrodžius neabejotinai įrodytu faktu byloje liko tik tai, kad iki neteisėto upelio vagos pakeitimo upelio Veiseistė riba nesutapo su 2003 metais atliktais ginčo žemės sklypų ribos kadastriniais matavimais. Priešingas aiškinimas pažeistų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų dėl 2003 metais buvusios upelio vietos, įrodymų prieštaringumo byloje šiuo klausimu nėra, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas, kadangi ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi, o atsakovai neįrodė aplinkybių kuriomis atsikerta (CPK 178 str.). 2011 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktuose nepagrįstai nurodyta, kad minėtų žemės sklypų ir ieškovei priklausančio žemės sklypo tarpusavio riba yra geodeziškai pamatuota, koordinatės susietos, nes tokie duomenys yra melagingi ir todėl nepagrįsti.

3. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje skirti teismo ekspertizę specialiems klausimams išaiškinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų nurodytos aplinkybės apie upelio vagos vietos galimą pasikeitimą 2003-2011 metų laikotarpiu byloje niekuo neįrodytos, o tokių duomenų prieštaringumo pašalinimu suinteresuotos ne tik ginčo šalys, bet atsižvelgiant į nagrinėjamo dalyko viešąjį pobūdį ir pats teismas, siekiant priimti teisingą sprendimą, bylą nagrinėjantis teismas, vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, turėjo pagrindą pats inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą teismo posėdyje. Tačiau tokį motyvuotą prašymą pateikus ieškovei, atsirado pagrindas tokį prašymą patenkinti, o ne jį atmesti.

Šalies argumentai

4. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovams išlaidas už advokato pagalbą, viršijančias teisingumo ministro nustatytus dydžius, bet ir neatsižvelgė į kitas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbias aplinkybes. Šalių bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl to, kad atsakovai akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdami procesiškai kiek galima labiau komplikuoti vykstantį teisminį ginčą. Jau vykstant teisminiam ginčui atsakovai atliko įvairius veiksmus bei pasiekė, kad būtų priimti nauji administraciniai aktai. Dėl to ieškovei ne kartą teko tikslinti ieškinį įtraukiant naujus reikalavimus bei naujus proceso dalyvius. Be to, pagal pirminį ieškinį teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nors vėliau, kai buvo priimti nauji administraciniai sprendimai, kurie sąlygojo būtinybę tikslinti ieškinį, teismas buvo priverstas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl 2003 m. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, o 2011 m. atsakovo G. M. padaryti teisės pažeidimai neįtakojo 2003 m. atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal UAB „Geometrą" parengtus žemės sklypų planus žemės sklypų posūkių taškai eina hidrografijos objekto viduriu ieškovės nurodyta aplinkybė, jog 2003-10-20 ribų paženklinimo parodymo aktai nebuvo suderinti su ieškove nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų aktų ydingumą ir juo labiau nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-11-11 įsakymą Nr. 02-05-9747 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Kauno r.“ ir 2004-11-09 įsakymą Nr. 02-05-9637 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Kauno r.“. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" patvirtinu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.7 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nustatoma hidrografinio objekto (upelis, melioracijos griovys ar panašiai) viduriu, šią bendrą ribą turinčio (-ių) kitų žemės sklypo (-ų) savininkai dalyvauti ženklinant žemės sklypą nekviečiami.

2. Nesant pagrindo pripažinti negaliojančiais UAB „Geometra“ matininko L. S. parengtus 2003-10-20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2003-10-20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą, teismas pagristai atmetė kitus ieškinio reikalavimus, kadangi UAB „Geometra“ 2003 m. atlikti kadastriniai matavimai buvo pagrindas priimti ginčijamus administracinius aktus.

Šalies argumentai

3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-06 įsakymas Nr. VĮ-(14.7.2)-602 naikintinas dėl to, jog jis grindžiamas klaidingomis pirminėmis šiuo ieškiniu ginčijamomis žemės sklypų Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12 tarpusavio ribomis ir priimant šį administracinį aktą buvo vadovautasi UAB „Geomatininkų grupė" matininko (geodezininko) K. B. parengtais 2011-12-22 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal detalųjį planą skl. Nr. 12, (duomenys neskelbtini) ir skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktais. Nuostatų 19 p. nustatyta, jog nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklių 11 punkte nustatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas buvo priimtas ne vadovaujantis ieškovės nurodomais žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais, kurie yra tik privalomi žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentai, bet Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, LR Vyriausybės 2011-01-12 nutarimu Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" ir atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimą Nr. TS-145 „(duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" ir 2011-01-22 sprendimą Nr. TS-4056 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimo Nr. TS-145 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" 2 punkto pakeitimo ir papildymo 3 ir 4 punktais“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. M., G. M., J. V. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Kadangi ieškovė teisme pripažino žinojosi apie savo teisių pažeidimą nuo 2004 metų, o šių teisių gynimui 2011-11-18 pasisamdė kvalifikuotą teisininką, kuris jau tą pačią dieną sužinojo apie apskrities viršininko įsakymus, kurių pagrindu buvo įregistruoti žemės sklypai, tariamai pažeidžiantys ieškovės nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, atsakovų nuomone, ieškovė praleido LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

2. Atsakovai sutinka su teismo pozicija, kad neaišku, kokias konkrečiai pažeistas teises gina ieškovė - teisę į nuosavybę ar teisę į žemės sklypo konkrečias dalis. Ieškovė, ieškinyje pateikdama reikalavimą „dėl sklypo ribos", o vėliau savo reikalavimą įvardija kaip ginčą „dėl sklypo ploto", sukelia dviprasmybes dėl reiškiamo ieškinio materialiojo pagrindo. Be to, nustačius, kad vis tik ieškinys reiškiamas dėl žemės sklypo ploto sumažėjimo ar vertės pasikeitimo, ieškinys turėjo būti teikiamas turtinio ginčo pagrindu.

Šalies argumentai

3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 2003 m. atsakovams atliekant kadastrinius matavimus buvo suklastoti įrašai, o teismo argumentai dėl suklastoto įrašo nenuoseklūs ir prieštaringi. LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo, turto kadastro nuostatų 32.1.1.7 punkte nurodyta, kad jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nustatoma hidrografinio objekto (upelis, melioracijos griovys ar panašiai) viduriu, šią bendrą ribą turinčio žemės sklypo savininkai dalyvauti ženklinant žemės sklypą nekviečiami. Atsižvelgiant į tai, 2003-10-20 UAB „Geometrą" surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 4 punkte buvo išvardinti visi ženklinamo žemės sklypo bendrą ribą turintys žemės sklypų savininkai, tačiau tie, kurių žemės sklypo ribos sutapo su hidrografiniu objektu (konkrečiai R. Š.) dalyvauti neprivalėjo. Tuo tarpu įrašo buvimas savaime nereiškia klastotės. Nesant įstatymo reikalavimo suderinti, vien tik faktas, jog ieškovė buvo įrašyta kaip gretimo sklypo savininkė į ribų paženklinimo aktą, nepaneigia 2003-02-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumo, o teismo argumentacija savaime nelaikytina nenuosekli, o tuo labiau prieštaringa.

4. Teismas sprendime nurodė, kad „administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakovas G. M. 2011 metų lapkričio mėnesį ties jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba pakeitė upelio natūralią vagą". Šis faktas teismo pripažintas neginčytinu, tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamame sprendime, šis faktas neįrodo, kad 2003 metais atlikti kadastro matavimai buvo niekiniai, t. y. ginčo riba buvo nustatyta netiksliai. Kadangi prejudicinių faktų dėl 2003 metais atliktų kadastro matavimų netikslumų nėra, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir 3 straipsnio 4 dalį kadastro ir registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti, teisme jų atžvilgiu taikoma prezumpcija ir jie nebeįrodinėjami. Ieškovės į bylą pateiktas VĮ Registrų centras Kauno filialo 2012-01-10 raštas Nr. (3.1.6)S-129, kartu su atspausdinta kadastro žemėlapio ištrauka ant ortofotografinio žemėlapio pagrindo, kuriame akivaizdžiai matosi, jog upelio „Veiseistė" vaga, jos išsidėstymas ties žemės sklypo, unikalus Nr. 5217-0013-0011, riba sutampa su 2003-10-20 ir 2011-12-20 atliktais kadastriniais matavimais, pažymėtais žemės sklypo planuose. VĮ Registrų centras taip pat pažymėjo, kad ortofotografinio žemėlapio duomenys, kurie šiuo metu naudojami ir platinami, yra parengti 2005 m. aeronuotraukos pagrindu. Trečiojo asmens pateikti įrodymai dar kartą patvirtina, kad ne tik 2003 metais, atliekant žemės sklypo geodezinius matavimus, bet ir 2005 m. upelio „Veiseistė" vagos tekėjimas ir išsidėstymas nekito, per eilę metų buvo identiškas, kas įrodo, kad 2003 metais žemės sklypų ribos buvo nustatytos teisingai, t. y. atitiko kadastro registro duomenis, kurie yra nenuginčyti, todėl teisėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Geomatininkų grupė“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. UAB „Geomatininkų grupė", G. M. užsakymu, parengė jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinto detaliuoju planu žemės sklypo, pagal detalų planą skl. Nr. 12, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, pagal detalų planą skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas. Rengiant minimų žemės sklypų planus, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktus buvo nuvykta į vietą, atlikti minimų žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal faktą, nustatyti ir sudaryti žemės sklypo kraštinių, taškų koordinates, reikalingas parengti žemės sklypų koordinačių žiniaraščius. Kadastrinių matavimų vietoje metu, buvo užfiksuoti visi realiai esantys duomenys, reikalingi kadastrinių matavimų bylos dokumentams suformuoti, todėl apeliantės teiginys, jog „tarpusavio riba yra geodeziškai pamatuota, koordinatės susietos" yra melagingas, yra nepagrįstas.

2. Ginčo objektu esančių dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimo bylų sudarymo metu buvusi upelio „Veiseistės" vagos ribos ir išsidėstymas yra tapatus UAB „Geometrą" 2003-10-20 atliktiems žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams, žemės sklypo ribų planui, kurių metu pažymėta, kad žemės sklypo ribos tarp taškų 9 - 20, yra suformuotos upelio „Veiseistės" vagos viduriu. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus padaryti įrašai ant UAB „Geomatininkų grupė" parengtų 2011-12-22 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų, kurie patvirtina, jog teisminio ginčo objektu esančių dviejų žemės sklypų ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

3. Remiantis ieškovės pateiktais IĮ „Infotopa" 2011-11-11 parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų plano duomenis, manytina, kad ginčas kyla dėl plane pažymėtų žemės plotų B2 36 m², B3 42 m² ir A2 66 m² t. y. viso dėl 144 m², kas sudaro 1,44 arus. Todėl įvertinus patikslintu ieškiniu ir apeliaciniu skundu keliamus reikalavimus, IĮ „Infotopa" 2011-11-11 parengtą žemės sklypo planą, jame pažymėtus plotus - B2 36 m², B3 42 m², viso 78 m², kurie yra tarp G. M. žemės sklypo ir upelio Veiseistės ribų, bei plotą A2 66 m², kuris įsiterpęs į R. Š. žemės sklypo dalį ir yra tarp G. M. žemės sklypo ir upelio Veiseistės ribų, darytina pagrįsta išvada, jog patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovė papildomai G. M. turėtų neatlygintinai perleisti 12 m² (78 m² - 66 m² = 12 m²). Akivaizdu, kad 2003-10-20 UAB „Geometrą" atliekant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie buvo įregistruoti 2004-11-29, sąmoningai pakeisti ieškovės ir atsakovo G. M. žemės sklypų esamą tarpusavio ribą nebuvo naudinga atsakovui G. M., kadangi tuo atveju atsakovo G. M. turtas padidėtų 12 m2 žemės plotu, o priešingu atveju G. M. neteisėtai ir nepagrįstai pasisavintų minėtą žemės ploto dalį.

4. Iš ieškovės byloje pateikto VĮ „Registrų centras" Kauno filialo 2012-01-10 rašto Nr. (3.1.6)S-129, ir kartu pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos ant ortofotografinio žemėlapio pagrindo, matyti, kad upelio „Veiseistės" vaga, jos išsidėstymas ties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sutampa su 2003-10-20 ir 2011-12-20 atliktais kadastriniais matavimais, pažymėtais žemės sklypo planuose. 2012 m. gegužės mėn. UAB „Geomatininkų grupė", pagal užsakovo G. M. užsakymą parengė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5217/0013:12, topografinę nuotrauką, kurioje matosi upelio „Veiseistės" vagos tekėjimas, vietomis išplatėjimas ir kita natūraliai susiformavusio upelio vagos deformacija, vandens išsiliejimas iš vagos. Šie duomenys akivaizdžiai prieštarauja IĮ „Infotopa" 2011-11-11 parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų plane atvaizduotame upelio „Veiseistės" vagos išsidėstymui. Pateikti duomenys rodo, kad upelio „Veiseistės" vaga, nepriklausomai nuo šalių valios ir veiksmų, priklausomai nuo metų laiko deformuojasi, t. y. esant daug vandens - upelio vanduo išsilieja iš vagos, vaga deformuojasi. Taigi, 2011-12-22 atliktas G. M. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų – (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimas ir surašytas ribų paženklinimo - parodymo aktai ieškovės turtinių teisių ir interesų nepažeidė ir nepažeidžia, todėl nurodytų žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų, sudarytų UAB „Geomatininkų grupė", pripažinimui negaliojančiais nesama teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė ieškovė, todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus (t. 3, b. l. 16-30), kuriuos, remiantis CPK 314 straipsniu, prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apeliantės pateikiamas Sklypų ribų ir Veiseistės upelio vagos sutapatinimo su fotoplanais 2013 m. sausio 7 d. ekspertizės aktas ( t. 3, b. l. 17-28) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2012 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 131 ( t. 3, b. l. 2-30), nors ir buvo priimti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-11-540/2012) įrodytas Veiseistės upelio natūralios vagos pakeitimas 2011 m. lapkričio mėnesį, atsižvelgiant į bylos medžiagą, įvertinus byloje surinktus aktualius įrodymus, neįtakojo skundžiamų administracinių aktų bei atliktų veiksmų teisėtumui, o naujai pateikti įrodymai nesuteiktų pagrindą kitaip spręsti dėl teismo išvadų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija nepripažįsta, kad būtinybė teikti papildomus įrodymus iškilo vėliau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir atsisako juos priimti (CPK 314 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei (ieškovei) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra atsakovai G. M. ir E. M.; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas G. M.. Nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba nuosavybės teisių atkūrimo procese pažymėta natūralaus objekto upelio Veiseistės vaga.

Apeliantė tvirtina, kad 2003 m. nustatant žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 11 ribas buvo suklastotas ne jos parašas, bet suderinimo su ja (ieškove) faktas, o pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl suklastoto įrašo yra nenuosekli ir prieštaringa. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 11-1187-38273 J. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (J. V. M. 2005-05-18 dovanojimo sandoriu šį sklypą perleido asmeninėn nuosavybėn sūnui G. M.). Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 11-1185-3827 M. I. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė šio sklypo savininkė ieškovė R. Š., paveldėjimo teisės liudijimas, 2000-03-27, Nr. 1-1025). Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 11-1186-38272 E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 2,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (2011-03-22 dovanojimo sutartimi JV-1760 957/25005 šio sklypo perleista G. M., t. 1, b. l. 6-7, t. 1, priedas Nuosavybės teisių atkūrimo bylų kopijos Nr. 68, Nr. 69, Nr. 70). Ginčo sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus.

2003 m. spalio 20 d. UAB „Geometra“ atliko žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje ir parengė kadastro duomenų bylas ( t. 2, priedas Nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kadastro ir registro byla Nr. 52/4251 ir Nr. 52/4254).

2003 m. spalio 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų (t. 2, priedas Nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kadastro ir registro byla Nr. 52/4251 l. 5 ir Nr. 52/4254 l. 6) 4 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai. Tiek viename, tiek kitame akte yra įrašyta R. Š., koordinatės suderintos 2003-10-20. Žemės sklypo Nr. 10 (kadastro Nr. 5217/0013:10) riba tarp posūkio taškų nuo 9 iki 20 eina hidrografijos objekto viduriu – plane pažymėtu grioviu ir žemės sklypo Nr. 11 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taškai nuo 6 iki 12 taip pat eina hidrografijos objekto viduriu – plane pažymėtu grioviu. Kaip nustatyta bylos medžiaga, tai ta pati ieškovei priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba –upelio Veiseistės vaga. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.7 punktu (redakcija galiojanti nuo 2008-11-19), kuris nustato, jog jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nustatoma hidrografinio objekto (upelis, melioracijos griovys ir panašiai) viduriu, šią bendrą ribą turinčio (-ių) kitų žemės sklypo (-ų) savininkai dalyvauti ženklinant žemės sklypą nekviečiami, pagrįstai sprendė, jog nėra įstatyminio reikalavimo, esant skiriamajam hidrografiniam objektui, kviesti gretimo žemės sklypo savininkus ar naudotojus. Pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl ieškovės parašo suklastojimo akte argumentų nepagrįstumo bei nesamo įstatymo reikalavimo kviesti gretimo žemės sklypo savininkus ar naudotojus, esant skiriamajam hidrografiniam objektui, nelaikytina nenuoseklia, o tuo labiau prieštaringa. Tai, jog ieškovė buvo įrašyta į 2003-10-20 ribų paženklinimo - parodymo aktą kaip gretimo sklypo savininkė, nepaneigia šio akto teisėtumo. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 2003-10-20 ribų paženklinimo parodymo aktai nebuvo suderinti su ieškove nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų aktų ydingumą, ir juo labiau nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-11-11 įsakymą Nr. 02-05-9747 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Kauno r.“ ir 2004-11-09 įsakymą Nr. 02-05-9637 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Kauno r.“, kuriais buvo patikslintas atsakovams priklausančių žemės sklypų plotas atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.

Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Be to, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių , kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, o vertindamas įrodymus laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2004-01-01, t. y. ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2004-11-09 įsakymo Nr. 02-05-9637 ir 2004-11-11 įsakymo Nr. 02-05-9747 priėmimo metu) nustatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas Įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja dėl kadastriniais matavimais netiksliai nustatytų žemės sklypų ribų, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kertasi ar nesiriboja su gretimų žemės sklypų ribomis, kurių šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiniu būdu dėl šiems žemės sklypų planams parengti naudotos kartografinės medžiagos tikslumo; 3) žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu; 4) žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane. Atsakovų žemės sklypuose esančios Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje 2004 m. lapkričio 25 d. bei 2004 m. lapkričio 29 d. žymos rodo, jog aplinkybių trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (t. y. atsakovų žemės sklypus) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo sklypų riba buvo nustatyta skiriamuoju hidrografiniu objektu, o ne atskirai pamatuota riba, kaip teigia apeliantė.

Administracinės teisės pažeidimo byloje nustatytą faktą, kad atsakovas G. M. 2011 m. lapkričio mėnesį ties jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba pakeitė upelio natūralią vagą (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismas laikė neginčytinu faktu, ir, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, jog atsakovo G. M. 2011 m. padaryti teisės pažeidimai neįtakojo 2003 m. atliktų kadastrinių matavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl 2003 metais atliktų kadastrinių matavimo teisėtumo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos vertinumu, nesant pagrindo pripažinti negaliojančiais UAB „Geometra“ matininko L. S. parengtus 2003 m. spalio 20 d. atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kitus ieškovės ieškinio reikalavimus, kadangi minėti 2003 m. atlikti kadastriniai matavimai buvo pagrindas priimti ginčijamus administracinius aktus.

Apeliantė tvirtina, kad priimant jos prašomą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. VĮ-(14.7.2)-602, buvo vadovaujamasi klaidingomis pirminėmis ginčijamomis ieškovės ir atsakovų žemės sklypų tarpusavio ribomis bei UAB „Geomatininkų grupė“ matininko (geodezininko) K. B. parengtais 2011 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal detalųjį planą skl. Nr. 12, Panerio g. 17 ir skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo –parodymo nepagrįstais aktais. Tokie apeliantės tvirtinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB „Geomatininkų grupė“ atsakovo G. M. užsakymu parengė jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinto detaliuoju planu žemės sklypo, pagal detalų planą skl. Nr. 12, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, pagal detalų planą skl. Nr. 13, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas (t. 1 priedas, bylos Nr. 69 l. 122-133). Tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 60-64), tiek atsiliepime į apeliacinį skundą ( t. 3, b. l. 55-60) UAB “Geomatininkų grupė“ nurodė, kad ginčo objektu esančių dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų vietoje metu buvo užfiksuoti visi realiai esantys duomenys, reikalingi kadastrinių matavimų dokumentams suformuoti, ribų paženklinimo aktai buvo siejami su riba, kuri įregistruota viešajame registre. Teismo posėdyje K. B. parodė, kad maždaug 2011-12-22 jis pats buvo nuvykęs į vietą, tačiau tuo metu upelio vagos netikrino, nes dėl sniego, ledo tai padaryti buvo neįmanoma, todėl vadovavosi patvirtintais kadastro duomenimis. Be to, pažymėjo, kad kalant nustatytus geodezinius taškus, į upelį riboženklių niekas nekala (t. 2, b. l. 146). Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 22 d. parengti planai 2012 m. vasario 7 d. buvo patikrinti ir suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Palyginus 2003 m. spalio 20 d. UAB „Geometra“ atliktus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, įregistruotus 2004 m. lapkričio 29 d., su 2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Geomatininkų grupė“ parengtais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, akivaizdu, jog ginčo planuose yra pavaizduotas toks pats ginčo ribos, einančios Veiseistės upelio viduriu, posūkio taškų skaičius (12), o ginčo sklypų riba vizualiai nesiskiria. Be to, ir iš į bylą pateiktų VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo ortofotografinio žemėlapio duomenų, kurie yra parengti 2005 m. aeronuotraukos pagrindu, upelio Veiseistės vagos išsidėstymas, ginčo ribos grafiniai duomenys sutampa su 2003-10-20 ir 2011-12-22 atliktais kadastriniais matavimais, pažymėtais žemės sklypų planuose (t. 1, b. l. 78-79).Todėl teigti, kad 2011 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktų įrašai, jog „geodeziškai pamatuota, koordinatės susietos“, yra nepagrįsti, nėra pagrindo.

Byloje pateikti ir kolegijos įvertinti įrodymai nepatvirtino ieškovės išdėstytų aplinkybių nei dėl 2003 m. spalio 20 d. UAB „Geometra“, nei dėl 2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Geomatininkų grupė“ atliktų kadastrinių matavimų ydingumo. Nėra pagrindo nesutikti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ginčijamas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. VĮ-(14.7.2)-602 (t. 1, b. l. 133) buvo priimtas, priešingai nei teigia apeliantė, ne vadovaujantis 2011 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktais, kurie yra privalomi žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentai, bet jame nurodytais teisės bei administraciniais aktais, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS- 145 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-405 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ 2 punkto pakeitimo ir papildymo 3 ir 4 punktais“. Esant galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p.), nėra teisinio pagrindo naikinti nei 2011 m. gruodžio 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus, nei 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. VĮ-(14.7.2)-602.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą skirti byloje ekspertizę atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus dėl Veiseistės upelio vagos keitimosi laikotarpiu nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2011 metų spalio mėnesio, proceso pažeidimų nepadarė ( CPK 42 str. 1 d., 212 str. 1 d.), ir atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu netgi ir galima upelio vagos kaita nesukeltų jokių pasekmių dėl 2003 m. spalio mėnesį atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo, o vertinant visų bylos aplinkybių kontekste – neturėtų ir esminės įtakos bylos baigčiai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl buvusios natūralios Veiseistės upelio vagos 62 metrų ilgio ruože atstatymo spręstinas administracine įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, paruoštų procesinių dokumentų skaičių bei teismo proceso trukmę, turėjo pagrindo priteisti iš ieškovės 5910 Lt atstovavimo išlaidų, iš jų atsakovei UAB „Geomatininkų grupė“ – 1000,00 Lt , atsakovui G. M. – 4910,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad nurodyta bendra suma viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1P-85 patvirtintus rekomendacinius tokių išlaidų dydžius (Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.18 p.; įvertinus tai jog MMA iki 2012-08-01 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01 – 850 Lt) ar neatitinka civilinio proceso taisyklių (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 4 d.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 329-330 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė