- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- eI-396-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02256-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mariba“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, NTAK, atsakovas) 2018 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. ATK2-77/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai skirta 300 Eur bauda. Taip pat pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai paskirta bauda todėl, kad ji vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir laikė alkoholinius gėrimus vietose, kurios nenurodytos Bendrovės turimose licencijose, ir taip pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 15 dalies reikalavimus, t. y. atsakovas nustatė, kad pareiškėja pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas, baras), vidiniame kieme įrengtoje prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir laikė alkoholinius gėrimus prekybos vietoje, kuri nenurodyta nei vienoje iš turimų licencijų. Pareiškėjos teigimu, Nutarimas priimtas pažeidžiant teisės principą, kad įstatymas atgal negalioja; atliktas ūkinės-komercinės veiklos patikrinimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytiems principams ir ūkio subjektų priežiūros reikalavimams; atsakovas nepagrįstai delsė vykdyti teisės aktuose nustatytus viešojo administravimo subjekto funkcijas.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad pareiškėja yra nubausta už veiksmus, kurie aktualiuoju teisės normų galiojimo laiku laikytini atitinkantys Įstatymo reikalavimus, o iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas yra niekinis ir teisiškai nereikšmingas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo Nutarime yra konstatuoti pareiškėjos padaryti pažeidimai pritaikius teisės akto galiojimo atgal principą, nors egzistuoja bendra taisyklė, kad įstatymas atgal negalioja. Atsakovas nubaudė pareiškėją už Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies pažeidimą, kai nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinis leidimas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais nustatytoje vietoje (viešojo maitinimo stacionariose patalpose) ir nuo jų esančių 40 metrų atstumu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nutarime nurodo, jog 2018 m. balandžio 6 d. organizuotas pakartotinis neplaninis patikrinimas prekybos vietose, kurio metu papildomai užfiksuota, kad Bendrovė nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, laikė alkoholinius gėrimus ne tose vietose, kurios nurodytos, t. y. pastato kieme, o ne patalpose, pažymėtose indeksais 1-21, 1-22, 1-23, 1-26. Visų šių duomenų pagrindu 2018 m. balandžio 18 d. surašytas protokolas Nr. ATK2-101, kuriuo suformuluotas kaltinimas Bendrovei, tačiau veiklos fizinis patikrinimas vyko 2018 m. balandžio 6 d., kas leidžia pareiškėjai spręsti, kad atsakovas negalėjo objektyviai ir išsamiai užfiksuoti tą dieną (2018 m. balandžio 6 d.) kaip vyko pareiškėjos ūkinė komercinė veikla nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes tai prieštarauja elementariai logikai ir objektyvioms patikrinimo aplinkybėms.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad atsakovas visiškai neatsižvelgė į jos 2018 m. birželio 4 d. pateiktą paaiškinimą. Teigia, kad atsakovas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. neatliko nė vieno procesinio veiksmo, susijusio su Bendrovės patikrinimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad buvo pažeistas teisės taikymo atgal principas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad atlikus išsamų tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėja turi dvi licencijas, suteikiančias teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais: 2017 m. liepos 5 d. išduotą licenciją Nr. A425-133/17(2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patalpose, pažymėtose plane indeksais 1-21, 1-22, 1-23 (toliau – ir Licencija 1), 2017 m. liepos 5 d. išduotą licenciją Nr. A425-132/17(2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patalpoje, pažymėtoje plane indeksu 1-26 (toliau – ir Licencija 2). Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja faktinių aplinkybių, t. y. kad nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pardavinėjo ir laikė alkoholinius gėrimus (vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais) prekybos vietoje, įrengtoje viešojo maitinimo vietos pastato kieme, t. y. prekybos vietoje, kuri nenurodyta nei vienoje iš pareiškėjos turimų licencijų, neginčija.
Pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, tačiau Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies redakcija nesikeitė. Atsakovo nuomone, minėtos nuostatos vertintinos sistemiškai. Sutiko su pareiškėjos pastebėjimu, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. reglamentavimas pasikeitė pareiškėjai palankia linkme – ūkio subjektai įgijo teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose) be papildomos licencijos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) išaiškinimais dėl teisės akto grįžtamosios galios taikymo.
Departamento manymu, pareiškėjai turi būti taikoma administracinė atsakomybė už jos padarytus neteisėtus veiksmus, t. y. nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. padarytą Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies pažeidimą, nes principas lex benignior retro agit šiuo atveju netaikytinas, kadangi taikant šį principą kartu turi būti ir nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Atsiliepime nurodo, jog kiti mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose besiverčiantys ūkio subjektai, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikėsi tuo metu galiojusių teisės normų (sistemiškai Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 15 dalies) reikalavimų, neabejotinai patyrė nesąžiningą konkurenciją iš normos nesilaikiusio subjekto, t. y. Bendrovės.
Dėl termino taikyti ekonominę sankciją praleidimo nurodė, kad pareiškėjai inkriminuotas trunkamas Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies pažeidimas, kuris tęsėsi nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Teigia, kad terminų nepažeidė.
Be to, nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Departamento neveikimas lėmė nepagrįstai ir neteisingai paskirtą ekonominę sankciją. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. tarp Departamento ir pareiškėjo D. K. vyko intensyvus susirašinėjimas ir tik po susirašinėjimo Departamento direktorė I. J. 2018 m. balandžio 5 d. pavedimu Nr. ATK1-076 nurodė 2018 m. balandžio 6 d. atlikti neplaninį Bendrovės viešojo maitinimo vietos patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Išklausius pareiškėjos atstovės paaiškinimo, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad Departamento direktorė 2018 m. balandžio 5 d. surašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK1-076, kuriuo pavedė Departamento specialistėms, vadovaujantis VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 1, 2 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. A51-89982/17(3.3.2.26E-SM), D. K. 2017 m. gruodžio 21 d. skundu, R. M. 2018 m. kovo 22 raštu, patikrinti Bendrovės viešojo maitinimo vietas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad patikrinimas turi būti pradėtas 2018 m. balandžio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-087 surašytas 2018 m. balandžio 6 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė (duomenys neskelbtini) vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais dvejose prekybos vietose: bare ir kavinėje. Laikinai einantis direktoriaus pareigas N. P. paaiškino, kad kavinės išplanavimas, alkoholinių gėrimų laikymas (prekystalyje, šaldytuvuose prie prekystalio, lentynose), pardavimas bei klientų aptarnavimo būdas nepasikeitė nuo kavinės atidarymo, t. y. nuo 2017 m. liepos 15 d., kavinės klientai gali užsakyti alkoholinius gėrimus patalpoje, pažymėtoje plane indeksu Nr. 1-26, ir vidiniame kieme, užsakyti gėrimai perduodami padavėjų klientams užsakymo vietose.
Atsakovas 2018 m. balandžio 6 d., atlikęs patikrinimą nustatė, kad įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), prekybą alkoholiniais gėrimais vykdo dviejose prekybos vietose: bare ir kavinėje. Baro veikla vykdoma pagal Licencijoje 1 nurodytoje vietoje, t. y. patalpose, pažymėtose plane 1-21, 1-22, 1-23. Kavinės veikla vykdoma pagal Licenciją 2 patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-26 (faktiškai tikrinimo metu šioje patalpoje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai). Taip pat nustatė, kad patalpoje, plane pažymėtoje 1-26, į vidinio kiemo pusę įrengtos lentynos, kuriose laikomi alkoholinių gėrimų buteliai, įrengtas kasos aparatas GAMA su fiskaliniu bloku ASFA-100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios lentynos nukreiptos į vidinį kiemą bei matomos ir prieinamos tik iš kiemo pusės – lentynose esantys alkoholiniai gėrimai pasiekiami tik iš pastato vidinio kiemo pusės. Šalia lentynų vidiniame kieme įrengti šaldytuvai, baro stalas (prekystalis). Tikrinimo metu šaldytuvuose, prie prekystalio (baro stalo) pritvirtintuose laikikliuose, lentynose rasti laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai.
Atsakovas nustatė, kad Bendrovė nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vertėsi Licencijoje 1 ir Licencijoje 2 nurodyta veikla, t. y. mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir laikė alkoholinius gėrimus ne tose vietose, kurios nurodytos minėtose licencijose, t. y. pastato kieme, o ne patalpose, pažymėtose indeksais 1-21, 1-22, 1-23, 1-26,
NTAKD Nutarime konstatavo, kad Įmonė nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pardavinėjo ir laikė alkoholinius gėrimus (t. y. vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais) prekybos vietoje, įrengtoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. prekybos vietoje, kuri nenurodyta nei vienoje iš Bendrovės turimų licencijų. Taip pat vertėsi Licencijoje l ir Licencijoje 2 nurodyta veikla, t y. mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir laikė alkoholinius gėrimus ne tose vietose, kurios nurodytos minėtose licencijose, t. y. pastato kieme, o ne patalpose, pažymėtose indeksais 1-21, 1-22, 1-23, 1-26.
Įstatymo 17 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais, taip pat įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, draudžiama verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje.
Pareiškėjos esminis skundo argumentas – atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymą, t. y. turėjo taikyti švelninantį įstatymo galiojimo atgal principą.
Iki 2017 m gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, masiniuose renginiuose ir mugėse, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui.
Nuo 2018 m sausio 1 d įsigaliojusi Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies redakcija nustato, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms. Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, ir turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metru atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis.
Nutarime nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 15 dalį, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. nesikeitė.
Šioje byloje sistemiškai vertintinos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies su Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies nuostatos, kurios patvirtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. reglamentavimas pasikeitė Bendrovei palankia linkme ir lengvinantis jos atsakomybę. Tokia nuostata, atsakovo vertinimu, yra aktuali ir taikant Įstatymo 17 straipsnio 15 dalį.
Šiam ginčui aktualus principo lex benignior retro agit principo taikymas.
Konstitucinis Teismas ne kartą vertino minėto principo aiškinimą, 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, jog galioja tik paskelbti įstatymai, reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti; oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų; demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų; Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo; reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas; teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais; priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit).
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams – antai pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu ir yra skirta užtikrinti valstybinio socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies, funkcionavimą, bei niekaip nėra susijusi su administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-203/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-325/2009 konstatavo, jog „principas lex benignior retro agit, be kita ko, yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią), kurioje numatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Šio principo taikymas pripažintas ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. N444-328/2008, Nr. N444-399/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pažymėtina, kad principas lex benignior retro agit yra taikytinas ir ekonominių sankcijų, numatytų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje, atžvilgiu, t. y. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad teismų, be kita ko ir LVAT praktikoje „ekonominės sankcijos“ už Įstatymo pažeidimus (kaip ir „ekonominės sankcijos“ už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus) yra traktuojamos būtent kaip administracinės sankcijos.
Minėta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 5 d pavedė atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą. Departamento 2018 m. balandžio 6 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-087 nustatytas Įstatymo pažeidimas, kai jau galiojo palankesnis Įstatymas Bendrovei, nors atsakovas nustatė, kad ji pažeidimą padarė nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ta aplinkybė, kad antstolio D. Š. 2017 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-17-52 užfiksuoti duomenys, negali būti laikoma, jog atsakovas nustatė pažeidimo faktą. Teismo vertinimu, atsakovas be papildomo susirašinėjimo galėjo aktyviais veiksmais atlikti patikrinimą ir nustatyti pažeidimą. Tokie atsakovo veiksmai nelaikytini tinkamais.
Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad šioje byloje negali būt taikomas principas lex benignior retro agit. Šiuo atveju vertintina pareiškėjos individuali situacija ir negali būti daromos išvados savaime, jog taikant lengvinantį įstatymą yra pažeidžiamos kitų verslo subjektų teises, jų lygiateisiškumas. Ginčo, kad teisinių santykių subjekto padėtis po 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies redakcijai pagerėjo, nėra (minėta, kad šioje situacijoje taikoma kartu su Įstatymo 17 straipsnio 15 dalies nuostatomis). Akcentuotina, kad nuo minėtos datos ūkio subjektams įtvirtintos palankesnės sąlygos, susijusios su alkoholinių gėrimų išdavimo klientams ar padavėjams vietų, įrengtų lauke ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo šios stacionariosios viešojo maitinimo vietos, įrengimu. Taigi, galiojant palankesniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja negali būti laikoma pažeidžiančia atsakovo nustatytus Įstatymo reikalavimus. Apskritai pažeidimo nustatymas praėjus beveik pusei metų, o ne iš karto, kai buvo vykdoma, atsakovo vertinimu, pažeidžianti veikla, negali būti laikomas tinkamu pareigų įgyvendinimu ir atsakovo operatyviu veiksmų atlikimu.
Taigi, vadovaujantis konstituciniu principu lex benignior retro agit, kuris taikytinas ir šioje administracinėje byloje, t. y. paskirtai sankcijai, kuri nėra įvykdyta, atsakovo Nutarimas naikintinas.
Kiti pareiškėjos ir atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl nevertintini.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo surašymą ir pasirengimą teismo posėdžiams.
Byloje pareiškėją pagal 2017 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį atstovavo advokatė E. Latauskienė. Ji parengė skundą ir atstovavo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. balandžio 3 d. vykusiuose teismo posėdžiuose.
Bendrovė teismui pateikė duomenis, kad realiai patyrė prašomas priteisit išlaidas, t. .y 2019 m. balandžio 1 d. PMV sąskaitą-faktūrą ir duomenis, kad ji apmokėta 2019 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu. Taigi, pareiškėja pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šiuo sprendimu tenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2018 m. III ketvirtį ir 2019 m. I ir II ketvirčiais, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2018 m. I ketvirtį – 895,20 Eur ir 2018 m. III ketvirtį – 935,70 Eur ir 2018 m. IV ketvirtį – 970,30 Eur.
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5; 8.19 punkte – už vieną atstovavimo teisme valandą, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1.
Teismas, įvertinęs realiai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas tenkintinas. Teismo vertinimu, tokios išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas nenustatė pagrindų, kad išlaidos turėtų būti mažinamos.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta pareiškėjos prašymas priteisit bylinėjimosi išlaidas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą tenkinti.
Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. ATK2-77/18.
Priteisit pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mariba“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.