Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui D. Ž., institucijos, byloje teikiančios išvadą atstovei Žanetai Maniušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui A. G. ir tėvystės nustatymo atsakovui D. Ž., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. K., palaikydama ieškinyje pareikštus reikalavimus, paaiškino, kad 2012 m. vasario 10 d. gimė jos sūnus J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Su juo santuoka buvo įregistruota 2006 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4168. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. su A. G. nutraukė santykius, o 2012 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimas, kuriuo jos ir atsakovo A. G. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta. Ištuoka Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 2012 m. vasario 14 d., įrašo Nr. 224. Ieškovės sūnus J. G. gimė 2012 m. vasario 10 d., t. y. dar nepraėjus trims šimtam dienų nuo santuokos nutraukimo (2012 m. vasario 13 d.), todėl vaiko tėvu yra įrašytas jos buvęs sutuoktinis A. G.. Tai padaryta formaliai, nes santuokiniai ieškovės ir atsakovo A. G. ryšiai buvo jau seniai pasibaigę. Jis nėra ir negali būti J. G. biologinis tėvas. Ieškovė ir atsakovas A. G. kartu negyvena nuo 2010 m., neveda bendro ūko, nepalaiko jokių šeimyninių santykių. Tarp jos ir A. G. santuokiniai sutuoktinių santykiai buvo nutrūkę dar gerokai iki santuokos nutraukimo. Tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. N2-138-127/2012 medžiaga. Biologinis J. G. tėvas yra D. Ž.. Su juo ieškovė gyvena kartu kaip šeima nuo 2011 m. sausio mėnesio. Atsakovas D. Ž. pripažįsta, kad jis yra biologinis J. G. tėvas, jį augina, juo rūpinasi kaip savo sūnumi. Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, todėl dėl atsakovo A. G. tėvystės nuginčijimo ir atsakovo D. Ž. tėvystės nustatymo, ieškovė kreipiasi į teismą.

Atsakovas A. G. posėdyje nedalyvavo, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme A. G. nurodo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis nėra J. G. tėvas, ir sutinka, kad teismas nustatytų, jog biologinis J. G. tėvas yra D. Ž..

Atsakovas D. Ž. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai. Teigė, jog jam nekyla abejonių, kad vaikas tikrai jo.

Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad skyrius neturi įtikinamų duomenų, jog D. Ž. galėtų būti nepilnamečio J. G. biologinis tėvas, tačiau ieškiniui neprieštaravo. Paaiškino, jog vaiko prigimtinė teisė žinoti, kas jo tėvas. Teismui pateiktoje išvadoje Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teigė, kad J. K. su trimis sūnumis: D. B., gim. 2004 m. balandžio 6 d., E. G., gim. 2007 m. birželio 23 d., ir J. G., gim. 2012 m. vasario 10 d., jau metai gyvena su sugyventiniu D. Ž. ir jo dukterimi D. Ž., gim. 2008 m. balandžio 20 d., jo trijų kambarių bute su visais patogumais. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad vienas iš atsakovų galėtų būti biologinis J. G. tėvas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, J. K. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atitinka vaiko interesus, nes žinoti savo kilmę, tėvus yra kiekvieno vaiko prigimtinė teisė.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Teismas, remdamasis ieškovės ieškiniu ir ieškovės, atsakovų paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl J. K. gyvenamosios vietos nustatymo bei byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad ieškovės sūnus J. G. gimė 2012 m. vasario 10 d. t. y. prieš ieškovės ir atsakovo A. G. santuokos, sudarytos 2006 m. lapkričio 25 d., nutraukimą 2012 m. vasario 13 d. (b. l. 4, 6, 7); tuo, kad jo tėvu tik dėl to, jog vaiko gimimo momentu A. G. buvo J. K. sutuoktinis, buvo įrašytas A. G. (b. l. 4); tuo kad ieškovė ir atsakovas D. Ž. pripažįsta, kad nuo 2011 m. sausio mėnesio kartu gyvena ir veda bendrą ūkį; tuo, kad atsakovas D. Ž. neabejoja, jog J. G. yra jo sūnus, rūpinosi juo anksčiau ir dabar, jį augina; motyvuodamas tuo, kad ieškovė teigia, jog 2012 m. vasario 10 d. gimusio jos sūnaus J. G. tėvas nėra A. G., o yra D. Ž., su kuriuo ji faktiškai gyvena, tuo, kad atsakovas A. G. buvo įrašytas atsakovės sūnaus tėvu tik todėl, kad šalys nebuvo išsituokusios, nors faktiškai kartu negyveno; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiškai.

Iš atsakovų, kaip iš šalies, formaliai pralaimėjusios civilinę bylą, ieškovei turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 3), nes CPK 93 str. 1 d. nurodo, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Visų proceso dalyvių elgesys nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-388-876/2012 buvo tinkamas, tačiau vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas privalo konstatuoti, jog visos proceso šalys turėjo vienodą suinteresuotumą teismine tvarka nuginčyti tėvystę, nustatyti tėvystę bei pakeisti įrašo gimimo liudijime, todėl tai įvertinus teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovų priteistina po 33 Lt žyminio mokesčio dalis.

Iš atsakovų, kaip iš šalies, formaliai pralaimėjusios civilinę bylą, valstybei lygiomis dalimis turėtų būti priteistos 19,23 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tačiau, padalinus lygiomis dalimis, jos nesiekia 10 Lt, todėl, remiantis CPK 92 str., 96 str. 6 d., nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad atsakovas D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Lt (trisdešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalį J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Lt (trisdešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalį J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.