Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos pagal ATPK 183 str. 1 d.– 10 eurų bauda; pagal ATPK 187 str. 2 d. – 86 eurų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., R. K. paskirta galutinė nuobauda 90 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 29 d. 21.30 val. būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariate ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpas nuolat spardė kameros duris, gavus (duomenys neskelbtini), namo gyventojos pranešimą dėl iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato sklindančio didelio triukšmo, R. K. buvo įspėtas policijos pareigūno, kad nedaužytų durų, tačiau į policijos pareigūno reikalavimus nereagavo, ir toliau spardė duris, t.y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 183 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o to paties straipsnio 2 d. – už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Nors R. K. kaltu padaręs šiuos administracinius teisės pažeidimus neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais: liudytojų A. N., E. S. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais apie pažeidimo aplinkybes (b.l. 3, 9), policijos įvykių registru (b.l.4), garso įrašu (b.l. 23).

R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad policijos komisariate netriukšmavo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nurodytų apelianto aplinkybių bylos medžiaga nepatvirtina, todėl tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Ši versija paneigta liudytojo A. N. parodymais, jog R. K. buvo pristatytas į komisariatą, kuris dėl konfliktiškumo buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. Minėtose patalpose pažeidėjas kėlė triukšmą: su pertraukomis spardė duris, į reikalavimus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo. Dėl keliamo triukšmo buvo gautas namo gyventojos pranešimas, po ko R. K. dar kartą pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis atsisakė paklusti. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame pranešime. Šiuos A. N. parodymus patvirtina ir liudytojos E. S. parodymai, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas nusiskundimas dėl sklindančio triukšmo iš policijos komisariato. Tuo metu R. K., patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, spardė šarvuotas duris, kėlė triukšmą, į reikalavimus nusiraminti nereagavo. Byloje esantys policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas pranešimas, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad dėl triukšmo iš policijos komisariato buvo trikdoma viešoji rimtis – asmuo, gyvenantis virš policijos komisariato, negali ilsėtis nakties metu.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti E. K., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, atitinka rašytinius įrodymus, vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais.

Apelianto argumentas, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo ir neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos, nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, į 2016-09-21 ir 2016-11-15 teismo posėdžius R. K. neatvyko, nors jam apie jo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar neatvykimo priežastį pateisinančių dokumentų nepateikė, todėl byla pagrįstai buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad 2016-10-08 teismo posėdyje apeliantas dalyvavo, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, išsakė savo poziciją dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, taip pat buvo pagarsinti 2016-09-21 posėdžio metu duoti liudytojo A. N. parodymai (b.l. 43).

Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas jam nedalyvaujant, jis neįteiktas bei jam nežinomas protokolo turinys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai A. N. ir E. S., kurių parodymai pripažinti patikimais, patvirtino, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo perskaitytas, tačiau skaitomo protokolo turinio šis neklausė, atsisakė pasirašyti, nuolat pertraukinėjo policijos pareigūnus.

Vertinant apelianto argumentus, kad jo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nedalyvavo jo atstovas, nors jis yra neįgalus asmuo – nemoka skaityti ir rašyti, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, pažymėtina, kad pagal ATPK 272 str. nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Kaip jau minėta, R. K. jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo perskaitytas žodžiu, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 str., ką patvirtina ir protokole esanti policijos pareigūno J. V. žyma. Pažymėtina, kad pastabų dėl pažeistų jo procesinių teisių R. K. protokolo surašymo metu nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodo apeliantas, konstatuotina, kad jo procesinės teisės, nepažeistos.

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo.

Apylinkės teismo priimtas nutarimas yra pakankamai motyvuotas, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. įtvirtintus nutarimo turinio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutarimą R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.