Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
1-70-309/2011
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-351-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Nukentėjusysis
R. J.
Kaltinamasis
P. P.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Alfonsas Daukantas
Baudžiamoji byla Nr. 1-70-309/2011Proceso Nr. 1-96-1-351-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1., 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Renatai Lesanavičienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,nukentėjusiojo R. J. atstovei B. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini) r., 2 klasių išsilavinimo, pensininkas, neteistas -

-kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2010 m. birželio 24 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tyčia sunkiai suluošino žmogų, o būtent tyčia patempė už kojų ant suoliuko sėdėjusį R. J. dėl ko jis ant nugaros nugriuvo ant žemės, ko pasėkoje jam padarė VI kaklinio slankstelio išnirimą su nugaros smegenų pažeidimų, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. birželio 24 d. popietę ėjo iš daržo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Jam pasidarė blogai, todėl atsisėdo ant suolelio. Ant kito suolelio sėdėjo nukentėjusysis R. J. su savo draugais. Nukentėjusysis buvo labai girtas. Jis buvo blaivus. Jokio piktumo tarp jo ir nukentėjusiojo R. J. nebuvo. Nukentėjusysis buvo skolingas jam „kelias kapeikas“. Atiduoti skolos neprašė. Nukentėjusysis R. J. paprašė dar paskolinti pinigų. Pasakė, kad neturi ir nuėjęs į šalia esančią parduotuvę nusipirko duonos. Po to grįžo atgal, kur ant suolelio sėdėjo nukentėjusysis R. J. su draugais. Tarp jo ir nukentėjusiojo R. J. jokio ginčo nebuvo. Nukentėjusysis R. J., sėdėdamas ant suolelio, svyravo, todėl jis norėjo jį sugriebti, palaikyti. Griebė jį už kojų, tačiau nukentėjusysis R. J. vis tiek nuvirto. Jis nenorėjo padaryti nieko blogo, norėjo tik sulaikyti, kad nukentėjusysis R. J. nenuvirstų nuo suolelio. Kodėl nukentėjusiajam griebė už kojų, o ne už rūbų ar pečių, paaiškinti negali. Suolelis nebuvo aukštas, jam maždaug iki kelių, atramos neturėjo. Už suolelio buvo žolynas. Nuo to momento, kai jis priėjo prie suolelio iki to momento, kai nukentėjusysis R. J. nuvirto, praėjo maždaug 10 min. Su pareikštu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo P. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

nukentėjusiojo R. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 17-18), kad 2010-06-24 apie 11-12 val. jis kartu su J. S. ir R. V. prie namų sėdėjo ant suoliuko ir šnekėjosi. Prieš tai jis jau buvo atsigėręs alaus. Prie jų atėjo A. P. ir paprašė cigaretės stovėjo truputį toliau nuo jų ir rūkė. Po to prie jų atėjo P. P.. Iš jo elgesio – kalbos, eisenos matėsi, kad jis yra girtas. P. P. nuėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. P. P. vėl sugrįžo prie jų buvo dar labiau susinervinęs. Tada P. P. griebė jam sėdinčiam ant suoliuko už kojų ir permetė per suoliuką. Griūdamas nuo suoliuko pajuto, kaip jam kažkas sutraškėjo kaklo srityje. Jis nugriuvo ant nugaros. Nugriuvęs ir gulėdamas už to suoliuko jis dar paklausė "už ką ". P. P. pasakė, kad jis jam skolingas, bet jis P. P. skolingas nebuvo. Nugriuvęs pradžioje jis nebejautė kojų, negalėjo atsikelti. Jam begulint ant žemės prie jų atėjo V. R.. Jis paklausė kas atsitiko. Kai jis V. R. pasakė, kad nebejaučia kojų, šis iškvietė greitąją med. pagalbą;

liudytojo J. S. parodymais, kad 2010 m. birželio 24 d., po pietų, jis, R. V. ir nukentėjusysis R. J. sėdėjo (duomenys neskelbtini) parke ant suoliuko. Atramos ant suoliuk nebuvo. Iš vienos pusės suoliuko trinkelės sudėtos, o iš kitos pusės buvo žolynas. Jie buvo truputį išgėrę alkoholinių gėrimų. Jiems sėdint ir kalbantis, maždaug po 10-15 minučių prie jų priėjo kaltinamasis P. P., su kuriuo jie pasisveikino. Tarp kaltinamojo P. P. ir R. J. kažkas įvyko, jie tarpusavyje kažką kalbėjo, pradėjo bartis. Jis su R. V. nesiklausė, ką jie kalbėjo, buvo nusisukę. Praėjus kažkiek tai laiko, jis tik išgirdo, kad trinktelėjo ir pamatė ant žemės aukštielninką nukritusį nukentėjusįjį R. J.. Jis nematė, kad kaltinamasis P. P. būtų nukentėjusįjį pastūmęs ar kaip nors kitaip nuvertęs nuo suoliuko. Nuvirtęs nuo suoliuko, nukentėjusysis R. J. nešaukė pagalbos, tik pasisuko ant šono ir pasakė: „kas yra, kad kojos ir rankos tirpti pradėjo“. Jie pagalvojo, kad pagulės ir praeis. Kai nukentėjusysis R. J. nuo suoliuko nukrito ant žemės, kaltinamasis P. P. dar kažkiek šalia pastovėjo, o po to nuėjo. Kadangi jie pamatė, kad nukentėjusiojo būklė negerėja, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Kada buvo iškviesta greitoji pagalba, kaltinamasis P. P. buvo priėjęs prie jų. Nukentėjusysis R. J. prašė pasakyti jo tėvams, kad jam kažkas negerai;

liudytojo R. V. parodymais, kad 2010 m. birželio 24 d., jis, J. S. ir R. J. sėdėjo ant suolo (duomenys neskelbtini). Suolas buvo be atramos. Vienoje pusėje suolo buvo plytelės išdėtos, o kitoje pusėje žolynas. Matėsi, kad nukentėjusysis R. J. buvo neblaivus. Prie jų buvo priėjęs kaltinamojo sūnus, kuris netrukus nuėjo. Netrukus prie jų priėjo kaltinamasis P. P., kuris su jais pasisveikino, paspausdamas rankas. Jie praėjo kalbėtis, o po to kaltinamasis P. P. ir nukentėjusysis R. J. pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Apie ką kalbėjo kaltinamasis P. P. ir nukentėjusysis R. J. jie nekreipė dėmesio. Iš pradžių jie kalbėjosi normaliai, konflikto tarp jų nebuvo. Jis girdėjo kad kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjo apie skolą. Kas iš ko reikalavo skolos, negirdėjo, nes taip ir nesuprato apie ką jie konkrečiai kalbėjo. To momento, kaip nuvirto R. J., nematė, tik išgirdo, kad kažkas nugriuvo. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis R. J. nugriuvo nuo suolo. Po to, kai nugriuvo nukentėjusysis R. J., kaltinamasis P. P. buvo šalia, niekur nenuėjo. Jis nematė kaip nukentėjusysis R. J. nukrito nuo suolo – nuvirto pats ar kaltinamojo P. P. pastumtas. Nukentėjusysis R. J. virto ant žolyno, ant bordiūro negalėjo nukristi, nes jis yra po suolu. Nukentėjusysis R. J. norėjo keltis, sakė, kad jam rankos, kojos tirpsta ir negali atsikelti. Jam atrodo, kad kaltinamasis P. P. pamatęs, kad nukentėjusysis R. J. nugriuvo ant žemės, sakė: „nepyk R.“. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri netrukus atvyko;

įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-9), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta randasi aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suolo aukštis 50 cm, plotis 25 cm., ilgis 203 cm. Suolas be atramos, už suolo žolynas;

2010-10-05 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1057/10(04) (b. l. 26), kurioje nurodyta, kad R. J. nustatytas VI kaklinio slankstelio išnirimas su nugaros smegenų pažeidimu, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, sužalojimas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo P. P., liudytojų J. S. ir R. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad 2010 m. birželio 24 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje esančių suoliukų sėdėjo nukentėjusysis R. J., liudytojai J. S. ir R. V.. Prie jų priėjo kaltinamasis P. P. ir tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko pokalbis. Vyko kalba apie kažkokią skolą. Po to, trumpam kaltinamasis P. P. nuėjo į parduotuvę ir netrukus grįžo atgal. Vėl tarp jo ir nukentėjusioj vyko pokalbis apie skolą, kaltinamasis P. P. pasilenkė prie nukentėjusiojo R. J. ir tuoj pat nukentėjusysis aukštielninkas nukrito nuo suoliuko. Nukentėjusysis R. J. negalėjo atsikelti, pradėjo skųstis, kad negali pajudinti kojų ir rankų. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiajam R. J. specialisto išvada Nr. G 1057/10(04) (b. l. 26) buvo nustatytas VI kaklinio slankstelio išnirimas su nugaros smegenų pažeidimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis P. P. nurodo, jog matydamas, kad nukentėjusysis R. J., būdamas neblaivus, sėdėdamas ant suolelio, svyruoja ir gali nuo suolelio nugriūti, pasilenkė, norėdamas nukentėjusįjį R. J. suimti už kojų ir neleisti jam nugriūti nuo suolelio, tačiau jam dar nespėjus to padaryti nukentėjusysis nuo suolelio krito aukštielninkas ant žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, tokius kaltinamojo P. P. parodymus, remdamasis kitais byloje ištirtais įrodymais, atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. P. (b. l. 66-67) parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo nedidelis konfliktas, nes šis pradėjo jo prašyti paskolinti pinigų, o jis atsakė, kad nukentėjusysis pinigų prašytų savo tėvų. Konfliktas nebuvo piktas, jis vyko draugiškai, pokalbio formoje. Po to pokalbio jis pajuokaudamas paėmė nukentėjusiajam už kojų ir patempė. Nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros nuo suoliuko ir nebesikėlė. Tyčia sužaloti ar kitaip suluošinti nukentėjusioj jis tikrai nenorėjo ir to nesiekė. Jis mano, kad tai įvyko, t. y. nukentėjusysis nusilaužė kaklą dėl to, kad buvo gana daug išgėręs, nes kai jis atėjo, nukentėjusysis dėl neblaivumo svyravo.

Tą aplinkybę, kad tarp kaltinamojo P. P. ir nukentėjusiojo R. J. buvo kilęs nedidelis konfliktas vykstant kalbai apie skolą patvirtina liudytojai J. S. ir R. V., kuris, be to, dar ir parodė, kad nukentėjusiajam R. J. nukritus nuo suolelio, kaltinamasis P. P. prašė atleidimo, o liudytojo R. V. parodymus šioje dalyje patvirtina nukentėjusioj R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur jis nurodo, kad paklausė kaltinamojo P. P., kodėl jis tai padarė, t. y. patraukė jį už kojų, kai sėdėjo ant suoleli (b. l. 17-18).

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo P. P. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. J. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamojo P. P. veikos rezultatas: kaltinamasis P. P. 2010 m. birželio 24 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje ant suoelio sėdinčiam nukentėjusiajam R. J. tyčia patraukė už kojų, ko pasekoje pastarasis krisdamas aukštielninkas ant žemės patyrė VI kaklinio slankstelio išnirimą su nugaros smegenų pažeidimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. parodė, kad nukentėjusysis R. J. prašė paskolinti pinigų, matėsi, kad nukentėjusysis yra girtas, ant suolelio sėdėdamas svirduliavo ir jis, bijodamas, kad nukentėjusysis R. J. nenuvirstų nuo suolelio, pasilenkė prie jo kojų norėdamas jį palaikyti, tačiau tik spėjo prisiliesti prie nukentėjusioj kojų, kai pastarasis krito nuo suolelio aukštielninkas. Šie kaltinamojo P. P. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams - kaltinamojo parodymams, kuriuos jis davė dalyvaujant advokatui, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų J. S. ir R. V. parodymams, kad tarp kaltinamojo P. P. ir nukentėjusioj R. J. buvo kilęs ginčas dėl skolos ir iškarto išgirdo kaip nukentėjusysis aukštielninkas nukrito nuo suolelio, nukentėjusysis kaltinamojo klausė už ką jis taip padarė, o kaltinamasis prašė nukentėjusiojo atleidimo.

Sujungęs visus įrodymus į visetą, juos lygindamas tarpusavyje, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis P. P. tyčia savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas sutinka su kaltinamojo P. P. argumentu, kad jis neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusioj R. J. sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis P. P., matydamas, jog nukentėjusysis R. J. yra neblaivus, sėdi ant suolelio, kuris neturi atramos, tyčia patempdamas jį už kojų, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusysis aukštelininkas krisdamas nuo suolelio gali susižaloti), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sunkus sveiktos sutrikdymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. (kasacinė byla Nr. 2K–99/2007).

Gi šioje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis P. P. savo veiksmais būtų pažeidęs viešąją tvarką. Tuo labiau, kuo kaltinamojo P. P. veika pasireiškė chuliganiškomis paskatomis, nenurodyta nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. P. su nukentėjusiuoju R. J. bendravo normaliai, ginčijosi dėl skolos, tačiau tai netrikdė šalia esančių žmonių rimties. Remiantis išdėstytu, teismas mano, kad neįrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų, todėl iš kaltinimo šalintinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis, kad P. P. iš chuliganiškų paskatų sunkiai suluošino žmogų ir kaltinamojo P. P. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Pranešime apie įtarimą nurodoma, kad nusikalstamą veiką P. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai neigia, kad prieš įvykį būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu kaltinamasis P. P. būtų buvęs neblaivus nenustatyta, todėl ši aplinkybė išjungtina kaip neįrodyta.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltininkas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs labai sunkius padarinius – visišką kito žmogaus suparalyžavimą, negalinčiu niekaip savimi pasirūpinti. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, kad nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamasis yra garbaus amžiaus, turintis sveikatos problemų, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

Dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. J. civilinio ieškovo pagal įgaliojimą B. J. civilinis ieškinys dėl 8000 (aštuonių tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos ir iš nukentėjusiojo pateiktų kvitų (b. l. 107-111) matyti, kad jis patyrė 1245,66 Lt išlaidų. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagal įgaliojimą B. J. civilinis ieškinys dėl 8000 (aštuonių tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo neįrodytas pilnai dėl ko yra tenkintinas iš dalies, t. y. toje dalyje, kurią patvirtina nukentėjusiojo pateikti įrodymai, o būtent - 1245,66 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog kaltinamasis P. P. buvo davęs nukentėjusiajam 200 Lt vaistams, todėl šia suma mažintinas nukentėjusiajam priteistinos turtinos žalos atlyginimas.

Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

Nukentėjusiojo R. J. atstovė B. J. pareiškė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo P. P. 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., asmuo netenka gebėjimo savarankiškai vaikščioti, savimi pasirūpinti ir pan.), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011).

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. J. dėl kaltinamojo P. P. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

Nukentėjusiajam kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors kaltinamasis P. P. nesiekė sutrikdyti nukentėjusiojo R. J. sveikatos, tačiau jo nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė labai sunkiais ir neatstatomas pasekmes. Kaip parodė byloje liudytojais apklausti nukentėjusiojo R. J. tėvai - B. J. ir A. J., po įvykio jų sūnus tapo visiškai suparalyžuotas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Neabejotina, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiojo R. J. gyvenimas visiškai pasikeitė – būdamas gana jauno amžiaus, jis praktiškai prarado galimybę gyventi visavertį gyvenimą, turi nuolatos gydytis, būti ligoninėse, reabilitacijos įstaigose, jis tapo praktiškai atskirtas nuo išorinio pasaulio, neteko galimybės bendrauti su draugais, pažįstamais, savarankiškai skaityti, savarankiškai išeiti iš savo gyvenamosios ar gydymo vietos, tapo socialiai atribotas nuo visuomenės, o tai sukelia sunkiai pakeliamas dvasines kančias, priklausomumą nuo kitų žmonių.

Taip pat, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į kaltinamojo P. P. elgesį, turtinę padėtį – nesiekė nusikalstama veika sukelti sunkių pasekmių, nuoširdžiai pergyvena ir gailisi dėl kilusių pasekmių, yra garbaus amžiaus, pensininkas, neturi turto, tačiau savo nusikalstamais veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagal įgaliojimą B. J. civilinis ieškinys dėl 100 000 (vieno šimto tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo R. J. naudai 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 16 850,73 Lt sumai už nukentėjusiojo R. J. gydymą (b. l. 37-39) tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis P. P. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo P. P. veika.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto Nr. S-3730 (b., l. 33) matyti, kad už R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei, VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikoms sumokėta 16 850,73 Lt, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.

Su kaltinamojo P. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo P. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 16 850,73 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. J. gydymo išlaidos.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Priteisti iš P. P. R. J. naudai 1045,66 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis litus 66 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. P. R. J. naudai 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. P. Valstybinės ligonių kasos naudai 16 850,73 (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 73 centus) R. J. gydymo išlaidų atlyginimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas