Utenos apylinkės teismo sprendimas

2023-07-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-4509-913/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
e2YT-4509-913/2023
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00536-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4509-913/2023Proceso Nr. 2-14-3-00536-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausantį turtą.

2. Pareiškėjas D. K. pareiškime nurodė, kad jo motina A. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudariusi nebuvo. Susilaukė tik vieno sūnaus, t. y. pareiškėjo. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudariusi nebuvo. Po jos mirties liko 0,3590 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Taip pat 0,4300 ha ploto miško žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,7100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad motina mirė senyvo amžiaus, todėl dar iki jos mirties jos namus, žemės sklypus prižiūrėjo pareiškėjas. Po motinos mirties visą likusį turtą valdė pareiškėjas. Visus asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką ir kitus namų apyvokos daiktus priėmė jis. Savo lėšomis sutvarkė mišką, palaiko gerą agrarinę žemės būklę, ją šienauja, sodina daržus, juos prižiūri, moka mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė iš karto, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatomas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, kad pareiškėjas galėtų paveldėti motinos turtą.

5. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Nagrinėjamu atveju iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo D. K. tėvai – V. K., V., ir A. K., A. (dokumentas zip. priedų sąraše).

7. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. K. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), buvo netekėjusi (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po A. K. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

8. Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po A. K. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų (dokumentas zip. priedų sąraše).

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad po A. K. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,4300 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7100 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše).

10. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. mirė netekėjusi ir testamento nesudariusi (dokumentas zip. priedų sąraše). Po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas iš įpėdinių nesikreipė.

12. Pareiškėjas D. K. iki ir po motinos A. K. mirties rūpinosi 9 punkte nurodytu turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, turtą valdė kaip savo ir laikė save motinos turto savininku.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

14. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė