Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. O. (S. O.), jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovės L. D. atstovei advokatei Ritai Lankutienei ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovei L. D. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovas S. O. ir atsakovė L. D. yra nepilnamečio vaiko L. O. (L. O.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalims nutraukus santykius, jų žodiniu susitarimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama L. D., o ieškovas teikė periodinį išlaikymą sūnui, palaikė su juo ryšius, bendravo. Iki 2022 m. spalio 14 d. šalių nepilnametis sūnus L. O. gyveno su atsakove L. D. ir jos tėvais, o 2022 m. spalio 14 d. nepilnametis vaikas buvo apgyvendintas ieškovo šeimoje.

Iš 2022 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2022 m. spalio 7 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje ( toliau – Skyrius) iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad L. D. kreipėsi į juos su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos vykdymo (duomenys neskelbtini) progimnazijos erdvėje. Tikslinant įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nuvyko į minėtą ugdymo įstaigą, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Policijos pareigūnams mokyklos administracija paaiškino, kad mokinio L. O. motina dažnai kreipiasi į mokyklą dėl plakatų, skundžia mokyklos tvarkos taisykles, nepatenkinta mokyklos darbu, dėl ko žada vaiko nevesti į mokyklą.

Skyriui nagrinėjant pranešimą dėl galimo nepilnamečio L. O. teisių pažeidimo buvo bendrauta su atsakove L. D., ieškovu S. O., asmeniu, kuris pageidavo likti anonimu (kaip teismo posėdžio metu paaiškino Skyriaus atstovė – tai artimas atsakovės šeimos narys).

2022 m. spalio 11 d. atsakovė L. D. atvyko į Skyrių, kur su ja bendraujančiam specialistui kilo įtarimų dėl atsakovės psichinės sveikatos būsenos. L. D. elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo specialistą, teigė nesiruošianti nieko specialistui pasakoti, nes šis iš vien su pornografijos klanu. L. D. aprimusi nurodė, kad sūnaus mokykloje visur kabo pornografinio pobūdžio plakatai (kalbėjo būtent apie mokykloje kabanti vaikų linijos plakatą), kad netinkamai elgiasi ten besimokantys mokiniai (užsiminė apie situaciją, kai atvykusi į mokyklą susitikti su sūnaus mokytojais koridoriuje išvydo besibučiuojančių mokinių porelę ir teigė, kad ji neleis, kad „kažkokia merga čiupinėtų ir laižytų jos sūnų“) ir net mokytojai (tvirtino, kad neva mokyklos direktorius „grabinėja“ mokytojams vidinę šlaunų pusę), kad mokyklos valgykloje į maistą ir gėrimą yra beriami narkotikai. Todėl pasak jos, jai baisu, kad jos sūnus gali būti apsvaigintas ir išprievartautas būdu. Tuo metu L. D. teigė, kad mokykloje jos sūnui yra nesaugu, nes mokykla skatina “pederastiją“ ir pornografiją. Galiausiai pokalbio metu L. D. vėl susinervinusi, „iškoliojusi“ specialistą iš kabineto išėjo trenkdama durimis, pasakiusi, kad daugiau su vaiko teisių specialistais ji nebendraus, ir į savo namus jų neįsileis, nes jie visi priklauso pornografijos irštvai. Pažymėta, jog L. D. rankos viso pokalbio metu drebėjo, moteris kalbėjo pakeltu ir įsakmiu balso tonu, atrodė emociškai nestabili (2022 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 19 p.).

2022 m. spalio 13 d. ieškovas S. O. atvyko į Skyrių, kur nurodė, kad asmeniškai su sūnaus L. motina L. D. praktiškai nebendrauja. Visus su vaiku susijusius klausimus aptaria bei sprendžia su seneliais B. ir A. D., kurie gyvena kartu su L. ir jo motina. Nurodė, kad daugiau negu 10 metų o ypač paskutinius 2 metus sūnaus motinos artimieji ir jis pats yra susirūpinę dėl L. D. sveikatos būklės. Sūnaus motinai kyla nepagrįstos baimės, kad neva jis nori iš jos pagrobti vaiką ir išvežti iš Lietuvos, nors tam nėra jokio pagrindo, nes jis nuo 1980 metų gyvena ir nuo 1999 metų dirba Lietuvoje. Taip pat nebeleidžia L. vykti kartu su jo šeima atostogauti į užsienį (sukarpė sūnaus pasą). Pasak jo, L. D. yra ne visiškai stabilios emocinės būsenos, yra buvusi gydoma ligoninėje, tačiau L. D. gyvena kartu su savo tėvais, kurie labai padeda auginant L. ir aktyviai dalyvauja jo gyvenime. Jis pats su sūnaus seneliais palaiko glaudžius ryšius, jais pasitiki, kartu sprendžia visus su sūnumi susijusius klausimus. Jis su sūnaus seneliais jau turėjo rimtą pokalbį dėl vaiko ateities, nes baiminamasi, kad L. D., būdama nestabilios psichikos, gali trukdyti vaikui tęsti mokslus pasirinktoje gimnazijoje, nes šie metai yra paskutiniai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Pats sūnus apie savo savijautą mažai ką pasakoja, L. mažai kalba, yra santūrus, tačiau nėra pastebėjęs, kad vaiko elgesys ar emocijos per pastaruosius metus būtų kažkaip pasikeitę. Sūnų apibūdina kaip labai savarankišką, gabų, protingą ir sumanų vaiką. Sūnaus atžvilgiu jis turi rimtų ateities planų, nori užtikrinti, kad vaikas įgytų tinkamą aukštąjį išsilavinimą. Su sūnumi ryšį palaiko reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę susiskambina telefonu, matosi rečiau, bet per mėnesį ne mažiau kaip du kartus. Vakar (2022 m. spalio 12 d.) taip pat buvo susitikęs su L., teiravosi jo gal kas nutiko, kad yra kviečiamas į vaiko teisių apsaugos skyrių. Sūnus jam tik pasakęs, kad tai „vėl dėl mamos nesąmonių“, tačiau plačiau nieko nekomentavo. Pasak S. O., jis finansiškai aprūpina sūnų, domisi jo ugdymosi pasiekimais, laisvalaikiu. Ne taip senai sūnus pradėjo lankytis sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, įsirašė į (duomenys neskelbtini) sąjungos būrelį. Dėl sūnaus saugumo jam niekad nebuvo kilęs nerimas, kadangi kartu su juo ir jo motina gyvena seneliai, o namo antrame aukšte ir teta su savo šeima. Tačiau pripažįsta, kad paskutiniu metu situacija sūnaus gyvenamojoje aplinkoje nėra labai palanki vaikui ir dėl to jau kalbėjo su savo sutuoktine dėl galimų tam tikrų pokyčių jų šeimoje, t. y., kad gali nutikti taip, jog L. turės atsikraustyti gyventi pas juos. Vyras patikino, kad jo sutuoktinė ir jos dukra, tam neprieštarautų, nes namuose kaip tik yra vienas laisvas kambarys, kuris galėtų būti skirtas L.. Pokalbio metu S. O. buvo ramus, elgėsi mandagiai, adekvačiai vertino esamą situaciją ir teigė, kad yra pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo sūnaus gerovę (2022 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 20 p.).

2022 m. spalio 13 d. Skyriaus specialistės bendravimo su nepilnamečiu L. O. metu, L. O. paaiškino, kad jo mama serga, tačiau negalėjo įvardinti ligos, nes teigė ir pat tiksliai nežinantis. Nurodė, jog su savo motina jis jaučiasi „visai“ saugiai, nors kartais ši supykta dėl visiškų menkniekių ir būna labai „griežta“. Paprašius paaiškinti žodį „griežta“ L. nurodė, kad mama jį išbara, garsiai šaukia, tačiau apie fizinio smurto panaudojimą neužsiminė. Priežasčių, dėl kurių sukyla mamos pyktis, paauglys nesupranta, nes jam pačiam atrodo, kad jis nieko tokio nepadarė, dėl ko mama ant jo šaukia. P. L., kartu su juo ir mama gyvena mamos tėvai, jo seneliai, dėl to jis jaučiasi ramiau, tačiau nežino ar gyvendamas vienas su mama jis jaustųsi saugus ir ramus. Paprašius įsivertinti savo jauseną gyvenant su mama nuo 1 iki 10 balų, L. savo saugumo jausmą įvertino 6 balais, bet kaip pats nurodė, taip yra tik dėl to, kad kartu su jais gyvena seneliai. Pasidomėjus apie jo santykį su tėvu, paauglys nurodė, kad su tėčiu susitinka retai, nors norėtų matytis dažniau, tačiau jis supranta, kad tėtis yra užimtas žmogus, dirba atsakingą darbą, turi savo asmeninį gyvenimą. Jis taip pat turi savo asmeninį gyvenimą ir savo reikalų, tad tie susitikimai su tėčiu ir gaunasi reti. Apie tai, kaip jis jaučiasi gyvendamas su mama, „giliai“ tėčiui nėra pasakojęs, bet jis ir taip žino, kad mamai ne viskas gerai. Paklausus ar L. norėtų gyventi su tėčiu, paauglys net negalvodamas atsakė, jog „ taip“. Anot jo, jis niekada su tėčiu apie tai nėra kalbėjęs, bei jis norėtų gyventi su juo ir net šiandien, pasibaigus pamokoms, jis nebenorėtų grįžti į namus pas mamą. L. buvo informuotas apie tai, kad bendraujant su jo tėčiu buvo užduotas aiškus klausimas dėl jo tėvo nuomonės ir požiūrio į tai, jei jis (L.) išreikštų norą gyventi su juo ir, kad tėvas patvirtino, jog nekiltų jokių problemų - jis sutiktų, jog L. apsigyventų jo šeimos namuose. Ši žinia L. labai sujaudino, viso pokalbio metu paauglys stengėsi slėpti savo emocijas, nors kalbant balsas virpėjo, o kūnas buvo įsitempęs, tačiau išgirdęs, kad jo tėvas neprieštarauja, jog jis apsigyventų pas jį, vaikas susigraudino. L. taip pat buvo informuotas, kad apie šį pokalbį bus informuotas jo tėvas ir, kad pasibaigus pamokoms jis su juo turėtų susisiekti bei aptarti tolimesnius veiksmus, susijusius su jo apsigyvenimu tėvo šeimos namuose aplinkybėmis (2022 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 13 p.).

2022 m. spalio 14 d. asmuo, pageidavęs likti anonimu Skyriaus specialistams teigė, kad nepilnamečiui L. O. būtų geriau gyventi su tėvu, nes vaiko mamos psichinė būklė kelia didelį susirūpinimą. Asmuo nurodė, kad L. D. paskutiniu metu elgiasi neadekvačiai, greitai suirzta, būna pikta, reikli. Perdėtai globoja savo sūnų L., saugo jį ir daug iš jo reikalauja. Vaikas net bijo ką nors pasakyti, kad mamai neprasidėtų pykčio priepuolis. Kai L. D. susinervina, situacija tampa ypatingai jautri, moteris nemiega naktimis, kelia sumaištį, reikalauja, kad viskas būtų daroma ir sakoma teisingai, taip, kaip ji pati tai supranta. Paskutiniu metu L. taip pat jautriai reaguoja į savo motinos elgesį, vis dažniau prasitaria, kad nežino ar ilgai tai galės kentėti. Asmuo teigia suprantantis, kad dabartinė situacija nėra palanki vaikui ir, kad jo nestebina vaiko noras gyventi su tėvu, nors šis sprendimas ypatingai neigiamai atsilieptų jo motinos psichikos būklei. Asmuo taip pat nurodė, kad kai nepilnamečio motina jaučiasi gerai, savo vaiku labai rūpinasi, moko jį būti savarankišku, demonstruoja jam šiltus jausmus, tačiau tokia būsena gali bet kada pasibaigti, jei L. pasirodys, kad koks nors veiksmas ar pasakytas žodis yra neteisingas (2022 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 23 p.).

Iš 2022 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktos L. O. charakteristikos nustatyta, kad L. O. mokosi M. S. progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena su mama L. D.. Mama mokymosi pasiekimus ir pranešimus elektroniniame dienyne „Tamo“ stebi itin atidžiai, į visus pranešimus reaguoja tą pačią dieną, nuolat domisi sūnaus mokymosi pasiekimais ir jo puikiu elgesiu, niekada neskambina telefonu, renkasi bendravimą gyvai arba raštu per „Tamo“ dienyną. Raštu kreipiasi ir į kitus mokytojus bei mokyklos administraciją. Didžioji dalis L. D. laiškų klasės auklėtojai ir mokytojams itin reiklūs ir pretenzingi, kartais net žeminantys, dažni priekaištai dėl mokyklos tvarkų ir veiklų, akivaizdus noras įrodinėti, kad mokytojai neteisūs net rinkdamiesi mokymosi platformas, elektroninius išteklius. Kaltinimai neadekvatūs, neatitinka tikrovės, nes akivaizdus noras demonstruoti, kad pati viską žino, o noro būti informuotai stinga. Mama nedalyvauja Tėvų dienose, per trejus metus į tėvų susirinkimus buvo atėjusi du kartus - penktoje klasėje ir šiemet.

L. O. pamokas lanko puikiai, pirmūnas nuo pradinių klasių, kiekvienoje pamokoje atidus, aktyvus, jam niekada nepristinga motyvacijos. Labai aktyviai dalyvauja visose pamokų veiklose, puikiai ir greitai atlieka paskirtas užduotis, jas noriai pristato, nuolat užduoda klausimų, kurie rodo jo gebėjimą klausytis ir girdėti, nuolat fiksuoti momentus, kai kas nors pasidaro neaišku. Visada atlieka namų darbų užduotis žodžiu ir raštu, sąsiuviniai tvarkingi, raštas dailus, visada turi visas reikalingas mokymosi priemones. Mokinys dalyvauja įvairių dalykų konkursuose, olimpiadose. L. - nuostabaus būdo vaikinas, vienas iš klasės lyderių, su bendraklasiais bendrauti geba puikiai, nuo penktos klasės nefiksuota jokių konfliktinių situacijų, jokio netinkamo elgesio su mokytojais atvejų. Ir viename laiške, ir susitikimo metu nustebino kitoks mokinio mamos požiūris į savo sūnų: ji L. apibūdino kaip „sunkų“ vaiką, kuris mokosi tik jos itin griežtos priežiūros dėka. Neformalaus ugdymo būrelių mokinys nelanko, žalingų įpročių neturi. Mokyklos prevencinėse grupėse mokinio elgesys nebuvo svarstytas. Psichologo, socialinio pedagogo, spec. pedagogo pagalba mokiniui neskirta ir neteikta.

Mažamečių nepriežiūros, smurto prieš juos, aplaidaus rūpinimosi faktai mokyklai ir klasės auklėtojai iki šiol nebuvo žinomi. Nerimą sukėlė š. m. rugsėjo 30 d. gautas mamos laiškas į „Tamo“ dienyną, kuriame L. D. praneša: „ nuo šiandien uždrausiu savo sūnui lankytis mokyklos valgykloje (dėl narkotikų platinimo mokykloje grėsmės), uždrausiu skaityti visus mokyklos bukletus, plakatus (išskyrus mokyklinius vadovėlius) - dėl mokykloje reklamuojamos narkomanijos bei pornografijos (dangstantis populistiniais užrašais). Nuo pirmadienio nebeskaitysiu Tamo informacijos iš savo prisijungimo.“

Iš 2022 m. spalio 12 d UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ rašto nustatyta, kad L. D. reguliarios vaikų ir paauglių gydytojo psichiatro konsultacijos buvo teikiamos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Diagnozė – sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Pirmą kartą UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojo psichiatro konsultuota (duomenys neskelbtini)., diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Pacientė nereguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, paskutinį kartą jų įstaigoje konsultuota 2018 m. gegužės 2 d. Tada nustatyta diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.

Iš 2022 m. spalio 14 d. Informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikui nesaugi aplinka su motina L. D., todėl vaikas L. O. perduotas vaiko tėvui S. O..

Iš 2022 m. spalio 14 d. Skyriaus kreipimosi į Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo matyti, kad buvo inicijuotas procesas dėl pagalbos suteikimo nepilnamečiui L. O. ir jo įstatyminiams atstovams S. O. ir L. D..

Iš 2022 m. lapkričio 3 d. L. D. prašymo matyti, kad ji atsisakė atvejo vadybos paslaugų.

Iš 2022 m. lapkričio 10 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro rašto matyti, kad įvertinus vaiko ir tėvo situaciją, esamus socialinės rizikos veiksnius ir jų reiškimosi šeimoje lygius, taip pat tėvų stiprybes, galinčias kompensuoti socialinės rizikos veiksnius, kompleksinės pagalbos poreikis nenustatytas. Motina L. D. pateikė atsisakymą raštu dėl atvejo vadybos proceso pagalbos, todėl pradėti atvejo vadybos procesą tėvams pagrindo nėra.

Iš 2023 m. balandžio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad bendravimo su L. O. metu nepilnametis nurodė, jog jis jau apie 6 mėnesius gyvena pas tėtį, tėčio namuose jis jaučiasi labai gerai, džiaugiasi, kad priėmė tokį sprendimą - apsigyventi pas tėtį. Su mama susitinka 1-2 kartus savaitėje, pats nueina pas mamą į namus, pabūna pas ją 2 valandas ir grįžta atgal pas tėtį. Su nakvyne likti pas mamą jis nenori, tėtis bendravimui su mama neprieštarauja. Mama apsidžiaugia, kai jis ateina pas ją, bet neprašo, kad liktų su ja ir negrįžtų pas tėtį. Nuėjęs pas mamą pabendrauja ir su seneliais, su kuriais turi artimą ryšį. Tėčio namuose gyvena jis, tėtis, tėčio žmona D. ir A.. Su A. ir D. jis sutaria gerai, nesipyksta, nors pokalbių tokių artimų, išsipasakojančių jis su jomis neturi. Išsipasakoti, pasiguosti ar pasitarti gali pirmiausiai tėčiui, o tada močiutei (mamos mamai). Atsikrausčius gyventi pas tėtį jis greit apsiprato ir šiuose namuose pritapo, psichologo pagalbos nereikėjo ir nereikia. Apsiprasti tėčio šeimoje sunku nebuvo, nes D. ir A. jau seniau pažinojo, nes jis bendraudavo su tėčiu, kai dar gyveno pas mamą, tai laiką leisdavo tuo metu ir su D. bei A.. Su tėčiu prieš tai taip pat bendravo, svečiuodavosi pas jį namuose. Vos tik atsikrausčius pas tėtį, tėtis ėmė įrenginėti jam kambarį, abu rinkosi tapetus, baldus, spalvas, kol įrengė jo kambarį jis miegodavo viename kambaryje su tėčiu, o A. su D. viename kambaryje. Kambarį pilnai įrengė per mėnesį. Atsikrausčius pas tėtį, tėtis nupirko jam rūbų, priemonių, kai kuriuos daiktus parsinešė ir iš mamos namų. Džiaugiasi turėdamas savo kambarį, savo erdvę, dabar gali pasikviesti draugus į svečius, ar rengiant kokį projektą mokykloje. Gyvenant pas mamą jis draugų pasikviesti negalėdavo, nes jo kambarys buvo kartu su mamos kambariu, tik tai, kad kambarys buvo padalintas į dvi dalis ir atskirtas baldais (komoda, spinta), kaip sienelė, galbūt dėl to mama nenorėdavo leisti parsivesti draugų, nes tame pačiame kambaryje būdavo ir ji pati. Apsigyvenus pas tėtį atstumas iki mokyklos nelabai pasikeitė, tėčio namai gal 2 minutėmis toliau nuo mokyklos, nei mamos namai.

P. L. po jo išėjimo gyventi pas tėtį mamos sveikatos būklė pasikeitė į gerąją pusę, ji pradėjo labiau namuose tvarkytis, valgyti gaminti ir pan. Gyvendamas su mama jis negalėdavo su ja atvirai pasikalbėti, mama nepriimdavo jo nuomonės, dabar jam atėjus pas mamą ji labiau su juo bendrauja, klausinėja jo. L. teigimu, gyvenant pas mamą maistą dažniausiai gamindavo močiutė, o mama tik kartais sugalvodavo ir pasakydavo močiutei ką pagaminti. Mama nesupyko ant jo, kad jis išėjo gyventi pas tėtį, bet ne kartą jam sakė, kad jai nepatinka šitoks sprendimas, ji norėtų, kad jis grįžtų gyventi pas ją, bet per prievartą jo namuose nelaiko, neprašo jo pasilikti per naktį. Jis gyventi nori pas tėtį, bet to nėra sakęs mamai, nes galvoja, kad mama dėl to supyktų ir tarp judviejų prasidėtų ginčas, pablogėtų jų abiejų tarpusavio santykiai. L. manymu, jo ir mamos tarpusavio santykiai, kai jis pradėjo gyventi pas tėtį, tapo labai geri ir nenori to santykio gadinti. Vaikinas pokalbio metu pasidžiaugė, kad apsigyvenus pas tėtį, jis ne tik, kad geriau pradėjo sutarti su mama, mama pradėjo jį daugiau išklausyti, bet pagerėjo ir santykis su tėčiu, tapo artimesnis ir šiltesnis. L. teigimu, jei jis turėtų pasirinkimo teisę pas kurį iš tėvų likti gyventi, tai jis neabejodamas pasakytų, kad pas tėtį. Tėtis šiuo metu rūpinasi jo ugdymu, bendrauja su auklėtoja, jungiasi prie „Tamo“ ir pan. Jo žiniomis mama, po to, kai jis išėjo gyventi pas tėtį, jo ugdymusi nebesidomi, prie „Tamo“ nebesijungia, nors prieš tai jungdavosi. T. L. pats pasakoja mamai, kaip jam sekasi mokykloje, kokius pažymius gauna, parodo pusmečio išvestus rezultatus. L. teigimu mokytis jam sekasi puikiai, yra klasės pirmūnas.

Iš 2023 m. balandžio 3 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad S. O. šeima gyvena jo sutuoktinės D. O. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, namas padalintas į dvidalis, 2 aukštų. Pusės namo dalis, kuris priklauso D. O., yra (duomenys neskelbtini) kv. m. dydžio. Name įrengta svetainė, virtuvė ir 3 miegamieji kambariai. Namuose yra visi patogumai, šildymas, yra prijungtas miesto vandentiekis, tačiau vandenį naudoja iš šulinio, naudojant vandens siurblį, kanalizacija vietinė su valymo įranga. Šildymas - oras - vanduo. Įrengtas dušas, tualetas. Namuose yra visa reikalinga buitinė technika. Namuose švaru ir tvarkinga, daiktai turi savo vietas. L. turi savo kambarį, kuris suremontuotas ir įrengtas tada, kai vaikinas atsikraustė gyventi pas tėvą. Vaikino kambarys apstatytas visais reikiamais baldais (lova, stalas, komoda).Vaikino kambarys yra antrame namo aukšte. Apsilankymo metu pastebėta, jog vaikinas turi visus daiktus ir priemones, reikalingus tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti. Gyvenamasis namas remontuotas, aptvertas tvora, kiemas vizualiai tvarkingas, aplinka puoselėjama.

S. O. teigimu situacija su L. motina šiuo metu aprimusi, L. pas jį gyvena nuo 2022 m. spalio mėnesio, t. y. apie 5 mėnesius. Į teismą kreipėsi dėl to, kad tvarkant tam tikrus L. dokumentus (pvz. asmens dokumento išėmimas) jis susiduria su tam tikrais sunkumais, reikalaujama sprendimo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Sūnaus motina buvo sugadinusi L. asmens dokumentą, kad sūnus negalėtų išvykti į užsienį su tėvu. Sūnus su motina bendrauja, pats nueina pas ją, pabūna ir grįžta atgal, su nakvyne miegoti pas mamą nepasilieka. Tėvas bendravimo su motina neriboja, sūnus laisvai savo valia palaiko ryšį su motina. Mama gyvena netoli jų namų. Po to, kai sūnus apsigyveno pas juos namuose, adaptacija sūnui įvyko greitai, psichologo konsultacijų neprireikė, praėjus 5 mėnesiams vaikais jaučiasi lyg senai čia būtų gyvenęs. Sūnaus motinos sveikatos būklė įtarimų kėlė nuo tada, kai L. dar buvo mažas, tik ta sveikatos būklė nebuvo tokia ūmi, „aštri“ kaip dabar, išsiskyrė, kai L. buvo 3 metai. Kai sūnus apsigyveno pas jį, mama kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad vaikas pagrobtas, tačiau policija į tai nesureagavo, nes pranešimas nepasitvirtino. Su pačia mama susikalbėti neina, ryšį palaikyti galima su jos tėvais, L. seneliais.?

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė L. D. nuo 2022 m. spalio 14 d. negyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi L. O. ne dėl jos kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - atsakovės psichinės sveikatos būklės, negalėjimo vaikui užtikrinti saugios aplinkos ir tinkamo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Šalių atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais duomenimis, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei L. D. yra nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, tačiau atsakovė nuo 2018 m. gegužės 2 d. pas specialistus nesilanko, turimais duomenimis medikamentų nevartoja, savo psichinės sveikatos būklės nekontroliuoja, atvejo vadybos paslaugų atsisakė. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, L. O. paaiškinimų išvadą teikiančios institucijos atstovei, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė tik su savo kartu gyvenančių tėvų pagalba geba pasirūpinti savo nepilnamečio sūnaus teisėmis ir teisėtais interesais, tačiau dėl atsakovės psichinės sveikatos būklės, savito, tikėtina psichinės sveikatos būklės sąlygoto, vaiko poreikių ir interesų identifikavimo, jos elgesys ir priimami sprendimai kelia grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui ir tinkamai jo interesų apsaugai. Pats nepilnametis L. O. supranta, kad mama serga, todėl savo saugumą mamos namuose įvertino tik 6 balais iš dešimties.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovė L. D. dėl psichinės sveikatos būklės tik iš dalies gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi L. O., t. y. atsakovė ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – psichinės sveikatos būklės, negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, saugios gyvenamosios aplinkos, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu yra pagrindas atskirti nepilnametį L. O. nuo jo motinos L. D., neapribojant jos motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.179 straipsnio 3 dalis numato, jog atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl atsakovės L. D. atskyrimo nuo nepilnamečio sūnaus L. O., atsakovė nebeturi teisės gyventi su nepilnamečiu sūnumi, todėl būtina nustatyti jo gyvenamąją vietą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad L. O. nuo 2022 m. spalio 14 d. gyvena ieškovo S. O. šeimoje. Išvadą teikianti institucija, patikrinusi S. O. buities ir gyvenimo sąlygas nustatė, kad S. O. šeima gyvena jo sutuoktinės D. O. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame yra visi patogumai, visa reikalinga buitinė technika, namuose švaru ir tvarkinga. L. O. turi savo kambarį, kuris suremontuotas ir įrengtas tada, kai vaikinas atsikraustė gyventi pas tėvą. Vaikino kambarys apstatytas visais reikiamais baldais (lova, stalas, komoda), vaikinas turi visus daiktus ir priemones, reikalingus tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti.

Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad L. O. maždaug 6 mėnesius gyvena su tėvu S. O., vaikinas lengvai adaptavosi naujoje gyvenamojoje vietoje, gerai sutaria su ieškovo sutuoktine ir jos dukra, ieškovo ir L. O. santykiai jiems pradėjus gyventi kartu tapo dar artimesni, pagerėjo ir vaiko santykiai su mama, L. O. išreiškė norą ir toliau gyventi su tėčiu, kuris neriboja nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia mama ir seneliais.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovo gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi ir kt.) patenkinti. Ieškovas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, ieškovo ir nepilnamečio vaiko artimą ryšį, paties nepilnamečio L. O. nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio L. O. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. O. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. O. šiuo metu yra 15 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus specialiuosius poreikius byloje nėra, ieškovo teigimu L. O. jokių specialiųjų poreikių neturi. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 14 d., kuomet sūnus apsigyveno jo šeimoje, atsakovė išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, prie jo išlaikymo neprisideda, nepilnametį sūnų visiškai išlaiko ieškovas.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas yra dirbantis, gauna pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsakovė VSDFV duomenimis nedirba, jokių išmokų negauna, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Nors šiuo atveju atsakovės atskyrimas nuo vaiko taikytinas dėl atsakovės psichinės sveikatos būklės, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pripažinta neveiksnia ar būtų apribotas jos darbingumas, todėl net įvertinus atsakovės atskyrimo nuo vaiko priežastis, pagrindo visiškai perkelti nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą tik ieškovui nėra ir atsakovė turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, šalių turtinę padėtį, sprendžia, jog ieškovo prašomas priteisti 150 Eur išlaikymas yra būtinas bent minimaliems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, o atsakovė, net ir atskyrus vaiką nuo jos, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir, net įvertinus jos sveikatos būklę, turi dėti maksimalias pastangas gauti lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteisimo tenkintinas. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Šalys už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo ir su tuo susijusį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistos pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), taip pat ieškovas pagal įstatymą atleistas ir nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo šiuo atveju turėtų būti mokamas 41 Eur žyminis mokestis, kuris ieškinį šioje dalyje patenkinus turėtų būti priteistas iš atsakovės. Vis dėl to teismas, įvertinęs bylos pobūdį ir atsakovės procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendžia, jog žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas už advokato teisinę pagalbą šioje byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgiant į tai, kad būtinybė atskirti nepilnametį vaiką nuo motinos ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus kilo ne dėl atsakovės kaltės, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, tai, kad nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos taikomas tada kai nėra tėvų kaltės, o šiuo atveju vaiko atskyrimas nuo motinos taip pat taikytinas dėl objektyvių priežasčių, nesant atsakovės kaltės, taip pat įvertinęs tai, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo šalys galėjo susitarti privalomosios mediacijos procese, tačiau atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 350 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį L. O. (L. O.), gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos L. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. O., (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. O., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. O., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovė L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.