Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2015-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-325/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
1-27-325/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Kontrimas
Kaltinamasis
R.K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-325/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-108575-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1.; 2.10.1.3.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dyburienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R.K. , gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku-vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

Laikotarpiu nuo 2015-02-21, 00.00 val. iki 2015-02-21, 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo šeimos nario – sutuoktinės I. K. atžvilgiu, konflikto metu tyčia ranka paėmė už I. K. plaukų ir juos tempė, po ko vieną kartą kaire ranka smogė I. K. į dešinį veido skruostą, nuo ko pastaroji galva atsitrenkė į sieną, šiais savo veiksmais mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tikrai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Papildomai paaiškino, kad gailisi dėl tokio savo elgesio (b.l. 37-38, 43-44).

Iš nukentėjusiosios I. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvykio dieną, tikslaus laiko nepamena, kartu su sutuoktiniu R. K. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Tarp jų įvyko konfliktas miegamojo kambaryje. Sutuoktinis neleido jai eiti miegoti į kitą kambarį ir užrakino miegamojo kambario duris. Jai prašant leisti išeiti, R. K., atsistojęs nuo lovos, priėjo prie jos ir dešine ranka paėmęs už plaukų juos patempė bei staigiai kairės rankos kumščiu stipriai smogė jai vieną kartą į dešinę veido pusę. Nuo šio smūgio ji galva atsitrenkė į miegamojo sieną. Šiais savo veiksmais R. K. jai sukėlė fizinį skausmą. Viso įvykio metu ji skambino sūnui A. K. ir prašė pastarojo pagalbos, kuris į namus grįžo apie 01.00 val. ir išleido ją iš miegamojo kambario. Į medicinos darbuotojus pagalbos nesikreipė, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 11-13).

Iš liudytojo A. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015-02-20 jis buvo svečiuose pas draugą, kai 2015-02-21, apie 00.30 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama I. K., kuri paprašė jo grįžti į namus, nes tėvas R. K. mamą užsipuolė ir užrakino duris. 2015-02-21, apie 01.00 val., jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir bandė įeiti į miegamojo kambarį, tačiau durys buvo uždarytos. Jis paprašė duris atrakinti, tačiau tėvas R. K. nieko neatsakė, o mama I. K. pradėjo šaukti, kad tėvas paslėpė raktus nuo durų. Tada jis kelis kartu kumščiu smogė į duris ir durys atsidarė. Mama išėjo iš kambario, o tėvas ramiai gulėjo lovoje. Tą vakarą abu tėvai buvo vartoję alkoholio. Jis pats nematė, kad tėvas būtų smurtavęs mamos atžvilgiu, o apie įvykį papasakojo mama. Tą vakarą policijos nekvietė, tačiau, kai rytą tėvas R. K. apie 12.00 val. išėjo iš namų ir apie 13.00 val. grįžo neblaivus bei pradėjo agresyviai elgtis tiek mamos, tiek jo atžvilgiu, tuomet mama iškvietė policiją. (b.l. 16-18).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 59 nustatyta, jog 2015-02-21, 15.32 val., R. K. nustatytas 2,24 ‰ girtumas (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes nustatyta, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės rūšis nustatytina atsižvelgiant į tai, kad nustatyta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis, taip pat nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokurorė prašo ir kaltinamasis sutinka, kad jam būtų paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (b.l. 49). Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė laikoma pagrįsta, tačiau trumpinama iki 6 mėnesių laikotarpio, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-21 iki 2015-02-22, t.y. 1 (vieną) parą, keičiant ją santykiu 1 arešto para lygi 2 laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Petras Kontrimas