Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei ir J. P., dalyvaujant ieškovei M. M., išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P., nedalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (CPK 123 str. 3 d.), iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis CPK 246 str. 2 d. nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (24 b.l.).

Išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą ir paaiškino, kad tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą, tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali ir turi mokėti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą (15 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog ieškovė M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai (5 b.l.). Nors tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, tačiau šalys kartu gyveno nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2013-12-15 iki 2014-06-01. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, o taip pat ir nekilnojamojo turto nėra (10, 11 b.l.). Ieškovė nedirba, ji apdrausta socialiniu draudimu kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų amžiaus (9 b.l.), jos pajamos 2014 metais per mėnesį sudarė apie 400 Lt (115,84 Eur) : socialinė pašalpa 350 Lt ir išmoka vaikui 97 Lt (8 b.l.). Ieškovės šeimą sudaro ji pati ir mažametė dukra (6 b.l.). Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi duomenis apie atsakovo turtinę padėtį : atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, o taip pat ir nekilnojamojo turto (10,11 b.l.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (29 b.l.); atsakovas nekilnojamojo turto neturi (30 b.l.); atsakovo vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurių dalyvavimas kelių eisme draudžiamas (27 b.l.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdyje ieškovė sumažino prašomų priteisti periodinių išlaikymo išmokų dydį nuo 116 Eur iki 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad savo reikalavimą sumažino, atsižvelgdama į vaiko amžių ir į tai, kad atsakovas bendrauja su vaiku. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-12-01, skaičiuojant ne po 116 Eur, o po 100 Eur kas mėnesį. CPK 42 str. 1 d. numato, kad ieškovas turi teisę sumažinti savo ieškinio reikalavimus. Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant atsakovui pagal ieškovės pakeistus ieškinio reikalavimus teismo posėdyje, juos sumažinant, nepažeis atsakovo teisių, o taip pat ir vaiko interesų, todėl teismas bylą nagrinėja iš esmės pagal ieškovės pakeistus teismo posėdyje ieškinio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą : po bendro su ieškove ir dukra gyvenimo pabaigos (2014-06-01) atsakovas neteikia išlaikymo dukrai. Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Taigi, šioje dalyje ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11,12, 18 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis Nr.3K-3-620/2005, 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostatas, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu ( LAT nutartis Nr. 3K-3-2359/2004).

Ieškovės pateiktos ieškinyje vaiko poreikių skaičiuotės analizė leidžia daryti išvadą, kad apskaičiuotas išlaikymo dydis apie 200 Eur (800 Lt) per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Tokio dydžio išlaikymas užtikrins didesnį nei minimalių vaiko poreikių tenkinimą, jis padės išlaikyti beveik tokias pat gyvenimo sąlygas, kurias vaikai turėjo tėvams gyvenant kartu.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus duomenų apie visas gaunamas pajamas, jo tikrosios turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo vaiko poreikius. Ta aplinkybė, jog bylos duomenimis atsakovo pajamos yra mažesnės nei LR Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis bylos nagrinėjimo metu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą.

Manytina, jog priteisus ieškovės prašomą išlaikymą bus užtikrinti visaverčiai vaiko poreikiai ir apsaugotos jo teisės į fizinį, protinį, dvasinį, socialinį, dorovinį vystymąsi, todėl ieškinio reikalavimas, patikslintas teismo posėdyje, tenkintinas ir iš atsakovo dukros Gretos išlaikymui priteistina po 100 Eur (345 Lt) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. nuo 2014 m. gruodžio 1 d., iki dukros pilnametystės. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2014-06-01, todėl ieškovės reikalavimas, patikslintas teismo posėdyje, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-12-01, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį, tenkintinas (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovė motina M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovės gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-T-1416-1730 nagrinėjamoje byloje ieškovei M. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 % nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (4 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 115,80 Eur / 399,83 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iki 205-02-04 (26 b.l.) – CPK 92 str., 96 str., 99 str.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 30 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), iš viso 50 Eur / 172,64 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.