- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-447-648/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, nuteistojo J. S. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. balandžio 2 d. nutarimas atsisakyti taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-11-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 1, 4 ir 6 d., J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-02-17 nutartimi atmetė J. S. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-05 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010-11-26 nuosprendį, J. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. į 182 str. 2 d. jam paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., ši bausmė subendrinta su 5 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., bei J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams.
J. S. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia - 2009-09-28, bausmės vykdymo pabaiga - 2015-09-28, 1/2 bausmės atliko - 2011-09-28.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2013-04-02 nutarimu nuteistajam J. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-09 nutartimi atmetė nuteistojo J. S. skundą ir paliko Komisijos 2013-04-02 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo atsižvelgta į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Nuteistasis dalyvavo reabilitacijos programose, jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis yra motyvuotas dirbti laisvėje, lygtinai paleistas turės gyvenamąją vietą. Be to, J. S., išėjęs į laisvę, ketina dirbti baldų surinkėju. Šiuo metu dalyvauja projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“. Teismas neįvertino, kad nuteistajam neatliktos bausmės dalis yra nedidelė, nusikaltimai nesunkėjo. Jis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, dalimis grąžina priteistą civilinį ieškinį. Teigia, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ši aplinkybė neturėjo didesnės reikšmės, nors tai yra profesionalių specialistų darbas, kurie vertina riziką mokslu paremtomis metodikomis. Komisija netenkino J. S. prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dėl ankstesnių teistumų skaičiaus. Atkreipia dėmesį, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-04-09 patvirtintame Kalėjimo departamento administracijos atstovų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijų pirmininkų ir probacijos tarnybų atstovų pasitarimo protokole Nr. LV-554 užfiksuota, kad nagrinėjant nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo, reikia daugiau akcentuoti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne faktus, kurių pataisos įstaiga negali pakeisti (pavyzdžiui, teistumų skaičius, nusikaltimo sunkumas).
Nuteistasis pripažįsta, kad jis, turėdamas mobiliojo ryšio telefoną pataisos namuose, pažeidė režimo reikalavimus, tačiau toks jo elgesys nesukėlė pasekmių, niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo rengiamasi padaryti naują nusikaltimą. Šis pažeidimas yra pakankamai švelnus palyginus su kitais pažeidimus - alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, disponavimu jais ir pan. Per pastaruosius 8 mėnesius jis neturėjo drausminių nuobaudų, buvo du kartus skatintas. Tai rodo jo pasitaisymą. Prieš tai turėta drausminė nuobauda buvo panaikinta paskatinimo būdu anksčiau laiko. Teismo teiginys, kad jeigu nuteistasis būtų norėjęs ir padaręs viską, tai būtų sumokėjęs visą civilinio ieškinio sumą, yra subjektyvus. Nėra aišku, kaip buvo nustatyta, jog J. S. turi pakankamai pinigų atlyginti civilinį ieškinį, bet nenori to daryti. Šiuo atveju yra priteistas 94 000 Lt dydžio civilinis ieškinys, jis sumokėjo 23 500 Lt, kas yra pakankamai didelė suma. Teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Nuteistasis už darbą laisvės atėmimo vietoje vidutiniškai gaudavo 200 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis dalyvauja minėtame projekte ir visą dieną būna socialinės priežiūros centre, jis negali dirbti pataisos namuose ir negauna pajamų. J. S. finansiškai padeda sugyventinė ir sesuo. Būdamas laisvėje, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti civilinį ieškinį. Teismas, vertindamas jo taisymąsi, įrašė pastarąją žodį į kabutes, kas yra neetiška ir nekorektiška. Atsižvelgiant į J. S. asmenines savybes, pomėgius ir galimybes, jis bando visais įmanomais būdais pasitaisyti ir įrodyti tai savo elgesiu. Susidarė įspūdis, jog teismas visiškai nevertino nuteistojo pastangų ir vertina jas kaip nereikalingas, tokiu būdu paneigdamas laisvės atėmimo esmę - nuteistojo pataisymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1863 redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis J. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko minimalią privalomą bausmės dalį – 1/2. Kita vertus, šis pagrindas savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, jog įvertinus J. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
J. S. asmens bylos medžiaga patvirtina, kad jis atlieka bausmę už padarytų nusikalstamų veikų daugetą nuosavybei ir valdymo tvarkai. J. S. praeityje teistas šešis kartus, tarp jų ir už tas pačias nusikalstamas veikas, nuteistajam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, J. S. jau buvo parodytas pasitikėjimas taikant lygtinį paleidimą, tačiau pastarasis nepateisino parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, priešingai nei teigia J. S., nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. To nepaneigia, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Nuteistasis atlieka bausmę pataisos namuose paprastoje grupėje. J. S. skatintas du kartus, kita vertus, vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, t. y. 2012-02-24 buvo baustas už mobiliojo ryšio telefono laikymą. Nors nuteistajam skirta nuobauda negalioja, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis yra linkęs visada laikytis nustatyto režimo reikalavimų. J. S. skunde teigia, kad toks pažeidimas nesukėlė pasekmių, niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo rengiamasi padaryti naują nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nuteistojo veiksmų atsiradus kokioms nors pasekmėms, J. S. turėtų atsakyti drausmine ar kitokia atsakomybės forma. Nuteistojo padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi yra aiškiai nustatyta, kokius daiktus draudžiama turėti nuteistajam pataisos įstaigoje, o J. S. sąmoningai nesilaikė tokio draudimo. Šiuo atveju vertinant nuteistojo pažeidimo pobūdį, neturi reikšmės, kad jis nepadarė pažeidimo, susijusio su alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, disponavimu jais. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintinas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, todėl J. S. teiginys, kad jis per pastaruosius 8 mėnesius neturėjo drausminių nuobaudų, buvo du kartus skatintas, nepaneigia, jog jis praeityje taip pat vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus.
Nuteistasis skunde iš esmės pakartoja jo teigiamai asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie nustatyti tiek Komisijos 2013-04-02 nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutartyje, t. y. kad nuteistasis dalyvavo reabilitacijos programose, šiuo metu dalyvauja projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“, jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis yra motyvuotas dirbti laisvėje, lygtinai paleistas turės gyvenamąją vietą, ketina dirbti baldų surinkėju, jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, dalimis grąžina priteistą civilinį ieškinį. Taigi, J. S. neteisus teigdamas, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų tik nuo 2013-03-29 (asmens bylos t. 2, II dalies b.l. 82). Atsižvelgiant į nuteistajam suteiktos tokios teisės nedidelį laikotarpį, negalima savaime daryti išvados, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali būti suteikiamas prioritetas vieniems duomenims prieš kitus, o turi būti vertinama jų visuma. Todėl tai, kad pagal OASys jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, nėra išskirtinė aplinkybė, apsprendžianti šio bausmių vykdymo instituto taikymą.
J. S. nesutinka su Komisijos 2013-04-02 nutarimu motyvuodamas tuo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-04-09 patvirtintame Kalėjimo departamento administracijos atstovų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijų pirmininkų ir probacijos tarnybų atstovų pasitarimo protokole Nr. LV-554 užfiksuota, kad nagrinėjant nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo, reikia daugiau akcentuoti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne faktus, kurių pataisos įstaiga negali pakeisti (pavyzdžiui, teistumų skaičius, nusikaltimo sunkumas). Visų pirma pasakytina, kad minėtas pasitarimas įvyko jau Komisijai priėmus 2013-04-02 nutarimą. Be to, šiame pasitarime nepadaryta kategoriška išvada, kad Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apskritai neturi teisės atsižvelgti į nuteistojo elgesį iki jam patenkant į pataisos įstaigą (nusikaltimų sunkumą, teistumų skaičių). Todėl minėtas J. S. argumentas nelaikytinas kaip pagrindžiantis Komisijos 2013-04-02 nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
J. S. asmens bylos medžiagos duomenimis, nuteistasis turi vykdomuosius raštus 1036,97 Lt sumai, liko nepadengta 369,88 Lt. Taip pat teismo nuosprendžiu priteistas solidarus civilinis ieškinys 70 500 Lt ir 23 500 Lt turtinei žalai atlyginti, pastaroji suma yra J. S. padengta (asmens bylos t. 1, I d. b.l. 118-119, 121-122). Nuteistasis deda pastangas atlyginti turimus turtinius įsipareigojimus, tačiau kol kas jis nėra to visiškai padaręs. Pažymėtina, kad apylinkės teismas akcentavo, jog J. S. nepadengė ne civiliniu ieškiniu priteistą atlyginti turtinę žalą, o vykdomuosiuose raštuose nurodytą pinigų sumą, kuri akivaizdu, kad nėra didelė - 369,88 Lt. Tai, kad pasak nuteistojo, jis, būdamas laisvėje, galėtų greičiau atlyginti civilinį ieškinį, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu įvertinus ankščiau aptartas nagrinėjamam klausimui visas svarbias aplinkybes, tokios išvados šiuo metu daryti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija vieningai nusprendė netaikyti J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nors apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas nuteistojo taisymąsi, įrašė pastarąją žodį į kabutes, kas gali būti vertintina kaip nekorektiška, tačiau ši aplinkybė neleidžia tvirtinti, kad skundžiama nutartis apskritai yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutartį nuteistojo J. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo J. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.