- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-63-413-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimo M. Z. (M. Z.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) pareigūnas 2009 m. sausio 9 d. surašė M. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. liepos 26 d., apie 17. 50 val., vairuodamas automobilį „Audi 80“, įvažiavo į reguliuojamąją Justiniškių – Ozo g. sankryžą, Vilniuje, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Honda CR-V“, važiuojančiu kertamuoju keliu degant leidžiamam šviesoforo signalui, abu automobilius apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 117.11 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 15 d. nutarimu pripažino M. Z. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir skyrė 150 Lt baudą.
II.
M. Z. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. sausio 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, jog jis važiavo Justiniškių gatvės antrąja eismo juosta Justiniškių – Ozo g. sankryžos link, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir važiavo tiesiai. Teigia, kad tuo metu Ozo g. prieš sankryžą visi automobiliai 2 ir 3 eismo juostose stovėjo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Staiga iš Ozo g. pirmos eismo juostos išvažiavo automobilis „Honda CR-V“, atsitrenkė į jo automobilio dešinį priekinį kampą ir jį apgadino. Nurodė, kad iš Ozo g. pirmos eismo juostos automobilis turėjo sukti į dešinę, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, važiavo tiesiai per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Mano, kad automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja melagingai aiškina, jog į sankryžą ji įvažiavo iš antros eismo juostos ir degant žaliam šviesoforo signalui. Teigia, jog tai, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl „Honda CR-V“ vairuotojos kaltės, matyti iš įvykio vietos apžiūros schemos, automobilių apgadinimo pobūdžio.
Nukentėjusioji R. N. prašė skundą atmesti paaiškindama, kad 2008 m. liepos 26 d., apie 17.50 val., vairuodama automobilį „Honda CR-V“, važiavo Ozo g. antra eismo juosta link Pilaitės. Sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo. Teigia, kad kitų automobilių sankryžoje nebuvo, o vėliau į ketvirtą eismo juostą atvažiavo automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji pradėjo važiuoti kartu su automobiliu, stovėjusiu ketvirtoje eismo juostoje ir sukančiu į kairę. Įvažiavusi į sankryžą, pradėjo stabdyti, nes iš kairės pusės pamatė automobilį „Audi 80“, kuris važiavo Justiniškių g. Nurodo, kad įvažiuodama į sankryžą iš anksto jo nematė, kadangi kitas automobilis suko į kairę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutarimu patenkino skundą ir bylą nutraukė nurodęs, kad iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano, administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio pranešimo, pažymų apie šviesoforų darbo režimą, prieštaringų liudytojų parodymų, pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, negalima nustatyti, kad pareiškėjas pažeidė KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimus ir turi būti nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimu, nukentėjusioji R. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad liudytoja I. Z. parodė, jog ji nematė, per kokį šviesoforo signalą į sankryžą įvažiavo M. Z., nes buvo nusisukusi į automobilio galinę sėdynę, kur sėdėjo jos vaikas, taip pat ji nematė ir pačio susidūrimo. Teigia, kad teismui liudytojos A. F. kategoriški teiginiai, jog automobilis „Audi 80“ į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, nesukėlė abejonių, tačiau tokios abejonės turėjo kilti atsižvelgiant į tai, jog ji sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje iš dešinės, o priekyje sėdėjusi I. Z. buvo atsisukusi į gale sėdėjusį vaiką, dėl to matomumas A. F. buvo užstotas, ji negalėjo matyti šviesoforo. Be to, A. F., nebūdama vairuotoja, stebėjo, kaip vairuoja jos pažįstamas, kas kelia abejones jos parodymų išsamumu. Teigia, kad abiejų liudytojų nurodyta aplinkybė, jog jos matė Ozo gatvėje stovinčius automobilius, patvirtina liudytojo L. N. paaiškinimas, kad jis pradėjo važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir, pamatęs atvažiuojantį „Audi 80“ per raudoną šviesoforo signalą, sustabdė automobilį. Taip pat teigia, kad nagrinėjant situaciją neatmetama tikimybė, jog A. F. bendravo su gale sėdinčiu I. Z. vaiku, dėl ko ji negalėjo matyti šviesoforo signalo. Mano, kad teismas netyrė liudytojų parodymų nuoseklumo, logiškumo ir jų kaip įrodymų šaltinių patikimumo, nes liudytojos galėjo duoti palankius M. Z. parodymus, norėdamos padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažymi, kad teismas pasirėmė liudytojų L. N. ir V. Z. rašytiniais paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams, taip atimdamas iš jos galimybę užduoti klausimus liudytojams ir įrodyti, kad jos nurodytas liudytojas L. N. yra patikimas įrodymų šaltinis. Taip pat pažymi, kad teismas neiškvietė į teismo posėdį policijos pareigūno G. R. ir jo kolegos, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą, neapklaustas nei teisme, nei policijos įstaigoje liudytojas P. G. (P. G.), kurio duomenys įrašyti tarnybiniame pranešime. Mano, kad šiuo atveju teismo nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nėra motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas nekvietė papildomai į bylos nagrinėjimą liudytojų L. N., V. Z. ir P. G., nepasisakė dėl policijos pareigūnų dalyvavimo teismo posėdyje, taip pat tai, kaip vertina liudytojo L. N. parodymus. Mano, jog teismas padarė esminius pažeidimus, susijusius su proceso dalyvių teisių užtikrinimu, išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, be to, teismo nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą M. Z. prašo, kad apeliacinis skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Nurodo, kad apeliantė išvažiavo iš Ozo gatvės pirmos eismo juostos, ir jos vairuojamas automobilis „Honda CR-V“ atsitrenkė į jo automobilio dešinį priekinį kampą ir apgadino jį, todėl ji, važiuodama tiesiai per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nors turėjo sukti į dešinę, pažeidė KET reikalavimus. Taip pat nurodo, kad apeliantės teiginys, jog teismas turėjo rinkti savo iniciatyva jo kaltės įrodymus, nepagrįstas, nes tai yra policijos pareigūnų pareiga.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodė, kad teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog M. Z. administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pabrėžia, kad Institucijos nutarimas byloje buvo priimtas išsamiai ištyrus faktines aplinkybes, išanalizavus eismo įvykio liudytojų parodymus bei įvertinus eismo įvykio schemoje užfiksuotą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai išvardindamas byloje esančius įrodymus, nevertino kokiais bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais rėmėsi prieidamas prie išvados, kad M. Z. negali būti pripažintas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nedetalizavo prieštaravimų tarp parodymų. Taip pat pažymėtina, kad iš nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. Z. ir A. F., kurios važiavo automobiliu „Audi 80“ kartu su M. Z., parodymų patikimumo klausimo, nors viena jų (I. Z.) yra M. Z. giminaitė (b. l. 46), kita (A. F.) – jo pažįstama (b. l. 46), kas leidžia tik patvirtinti apelianto abejones dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi.
Iš skundžiamo nutarimo bei pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustos tik I. Z. ir A. F., t. y. paties M. Z. nurodytos liudytojos, tuo tarpu asmenys, kurių paaiškinimais rėmėsi Institucija, formuluodama kaltinimą, ir kurie betarpiškai stebėjo pažeidimą – L. N. ir P. G. – teisme neapklausti. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčių patvirtinti, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą dėl eismo įvykio mechanizmo nustatymo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kurią teismams pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime, ir nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nustačius bet kokius prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, pats teismas turi imtis protingų priemonių jiems pašalinti, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Taip pat pastebėtina, jog pagal pažeidimo padarymo metu galiojusias KET, M. Z. galimai pažeidė ne Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarime minimus, o administracinio teisės pažeidimo protokole papildomai pataisytą KET 117 straipsnio 11 punktą. Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi netinkama KET redakcija.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.