Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-483-450/2012 pagal ieškovų Vokietijos Federacinės Respublikos, Prūsijos Kultūros vertybių fondo ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl kultūros vertybių grąžinimo. Tretieji asmenys: Lietuvos dailės muziejus, A. V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai Vokietijos Federacinė Respublika ir Prūsijos Kultūros vertybių fondas pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei ir prašė grąžinti Vokietijos Federacinei Respublikai Antonio Campi paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, grąžinti Prūsijos Kultūros vertybių fondui Adolf Menzel paveikslą „Pelenų dienos rytas“.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos A. R., kolegijos teisėjų Z. S., H. J., 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi įtraukė A. V. K. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.

Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. spalio 11 d., metu trečiasis asmuo A. V. K. pareiškė nušalinimą kolegijos teisėjai A. R.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai H. J. ir Z. S. (kolegijos nariai) rašytinio proceso tvarka išnagrinėję trečiojo asmens A. V. K. prašymą dėl kolegijos pirmininkės ir pranešėjos A. R. nušalinimo, 2012 m. spalio 15 d. nutartimi trečiojo asmens A. V. K. pareiškimą dėl kolegijos teisėjos A. R. nušalinimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teisėjų H. J. ir Z. S. 2012 m. spalio 16 d. nutartis priimta ir pasirašyta pažeidžiant CPK 276 straipsnio 3 dalį, kadangi per tris darbo dienas nebuvo išsiųsta šalims, nors galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 276 str. 4 d.). Skundžiama nutartimi buvo nukreiptas dėmesys nuo apgaulingai surašytos 2012 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies, išprovokuota apgaulingai surašyti dvi neskundžiamas 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2012 m. spalio 17 d. teismo nutartis. Neišsiųsta 2012 m spalio 16 d. nutartis sudarė palankias sąlygas 2012 m. spalio 15 d., 2012 m. spalio 17 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis pasirašiusiems teisėjams neatlikti tarnybinių pareigų, tai yra surašyti nutartis pažeidžiant bendruosius teisės principus. 2012 m. spalio 15 d. nutartį pasirašę teisėjai H. J. ir Z. S. numanomai siekė civilinės bylos pirmininkės autoritetu sustabdyti apeliantę, kad ji daugiau neteiktų teisėjams nušalinimų dėl nesąžiningai surašytos 2012 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies ir siekė atitraukti Vilniaus apygardos teismo vadovybės dėmesį nuo to, kad nutartis buvo surašyta apgaulingai, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šiuo „drastišku“ apsirikimu atitraukus dėmesį, teisėjams H. J. ir Z. S. atsirado praktinis šansas išvengti nušalinimo ne tik patiems, bei ir išsaugoti nenušalintą A. R. ir jiems tai padaryti pavyko. Teisėjų H. J. ir Z. S. 2012 m. spalio 15 d. nutarties apgaulingai surašytos motyvuojamosios dalies išsamus tyrimas, kurio iki šios dienos Vilniaus apygardos teismas (sprendžiant iš teismo priimtų nutarčių motyvuojamųjų dalių) neatliko, turėtų būti atliktas kaip galima greičiau, nevilkinant šios bylos. Tikėtina, sąžiningas tyrimas baigtųsi išvada: teisėjai H. J. ir Z. S., numanomai piktnaudžiaudami ta aplinkybe, jog teismų nutartys dėl pareikštų nušalinimų teisėjams neskundžiamos (Baudžiamojo kodekso 228 str.), visu 2012 m. spalio 15 d. nutarties tekstu neabejotinai tyčia pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą (BK 300 str. l d.). Be to, galima įtarti, kad teisėjai siekė suklaidinti arba išprovokuoti teismo vadovybę juos pačius, o taip pat ir teisėją A. R. ginti neteisėtomis priemonėmis, kad vadovybė (teismo pirmininkas ir civilinių bylų skyriaus pirmininkė) neatliktų savo tarnybinių pareigų. Apeliantė 2012 m. gruodžio 3 d. pastebėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. posėdžio protokole yra tendencinga klaida, kuri, numanomai liudija protokolą pasirašiusios teisėjos A. R. šališkumą apeliantės atžvilgiu. Teismo protokole įrašyta, kad į kolegijos pirmininkės A. R. klausimą, ar trečiojo asmens A. V. K. pateiktas nušalinimo 2012 m. spalio 11 d. pareiškimas pagrįstas, advokatas P. R., esą atsakęs, jog nepagrįstas. Tačiau advokatas paaiškino, jog jei prašymas nušalinti teisėją nesusijęs su paveikslo verte, jis pagrįstas. Dėl šios priežasties 2012 m. gruodžio 4 d. kartotinį pareiškimą dėl teisėjos A. R. nušalinimo teko papildyti (papildymas prirašytas ranka).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas nutartyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalyje, numatančioje rašymo apsirikimo ar aiškių aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžiama, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė skundžia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje sprendžiant A. V. K. pareiškimą dėl kolegijos teisėjos A. R. nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas yra akivaizdus – padaryta elementari techninė rašymo klaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį, kuria buvo sprendžiamas trečiojo asmens A. V. K. pareiškimas dėl kolegijos pirmininkės ir pranešėjos A. R. nušalinimo, priėmė ir pasirašė Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjai H. J. ir Z. S. (kolegijos nariai), tai yra klausimą sprendė, nutartį priėmė ir pasirašė tie teisėjų kolegijos nariai, kuriems nušalinimas nebuvo pareikštas, kaip tą numato CPK 69 straipsnio 4 dalis. CPK 69 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas. Šios aplinkybės atsispindi ir 2012 m. spalio 11 d. teismo posėdžio protokole (19-22 b. l.). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų H. J. ir Z. S. priimtoje 2012 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, kurioje turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, įrašas „Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 ir 2 dalimis“..., yra klaidingas dėl rašymo apsirikimo, todėl teismas turėjo pagrindą CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ištaisyti rašymo apsirikimą, o dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2012 m. spalio 15 d. nutarties esmė nepasikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu apie tai, kad nutarties, kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims (CPK 276 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiama 2012 m. spalio 16 d. nutartis, apeliantei paprašius, buvo išsiųsta 2012 m. gruodžio 11 d. (34 b. l.) ir įteikta 2012 m. gruodžio 14 d. (36 b. l.). Apeliantė šį skundo argumentą iš esmės sieja su aplinkybe, kad dėl teismo nutarties, priimtos ištaisymų sprendime klausimu, gali būti paduodamas atskirasis skundas, o negavusi šios nutarties, apeliantė negalėjo jos apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dėl nutarties, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Apeliantė teise apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį pasinaudojo, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju jau konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi rašymo apsirikimą ištaisė pagrįstai.

Nušalinimo (nusišalinimo) klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria apeliantės pareiškimas dėl kolegijos teisėjos A. R. nušalinimo buvo atmestas, taip pat neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl teisėjų nušalinimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.