Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Passenger Ground Services“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikos sutartimi prisiimto darbdavio įsipareigojimo išmokėti darbuotojui pinigines išmokas, susijusias su darbo santykiais. Ieškovas paaiškino, jog 2016-06-09 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas į taksi vairuotojo pareigas, darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, nors ir nesant jo valios. Kilus ginčui su darbdaviu dėl su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, Darbo ginčų komisijos posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nepagrįstai jam neišmokėjo dalies darbo užmokesčio, sutiko jam sumokėti 450 Eur darbo užmokesčio dalį, pasiūlė sudaryti taikos sutartį, jis nurodė, kad taikos sutartį sudarytų, jei jam prie 450 Eur sumos atsakovas dar sumokėtų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau, neturėdamas atstovo, iš Darbo ginčų komisijos pirmininkės pasisakymų suprato, kad jo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra nepagrįstas ir nebus patenkintas, todėl sutiko pasirašyti taikos sutartį atsakovo nurodytai 450 Eur sumai.Teigė, kad taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, sudaryta jam suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių – buvus suklaidintam Darbo ginčų komisijos pirmininkės išreikštos nuomonės dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios institucijos kompetencija, išsakyta teisine pozicija, todėl, jo manymu, tokia taikos sutartis turėtų būti panaikinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį. Ieškovas paaiškino, kad jis pageidauja atgauti bent jau dalį jam teisėtai pagal darbo sutartį priklausančių pinigų, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio išmoka tai bus laikoma (atlyginimas, viršvalandžiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, priedas už darbą naktį ar poilsio bei švenčių dienomis ar kt.); aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu jis pageidaujamą sumą dėl apskaičiavimo patogumo susiejo su vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelsimo laiką, nekeičia jo reikalavimo dėl taikos sutarties sąlygų esmės. Kartu nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė adekvačiai įvertinti taikos sutarties sąlygų, pasikonsultuoti su teisininku, posėdis truko vos 7 minutes, iš kurių apie pusę laiko užėmė atsakovo paaiškinimai dėl pripažįstamos reikalavimų sumos, jam nebuvo išaiškintos taikos sutarties pasirašymo pasekmės, be to, jis nemoka lietuvių kalbos, pasikliovė draugu, kuris atliko vertėjo funkcijas posėdžio metu, yra užsienietis, studijuojantis Lietuvoje, neturi teisinio išsilavinimo, yra jauno amžiaus, neturi pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties.Ieškovas nurodė, kad prašo pripažinti negaliojančia 2016-10-24 taikos sutartį, pasirašytą tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Passenger Ground Services“ , panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-10-24 sprendimą Nr. DGKS-4849 darbo byloje Nr. APS-1-17402 (toliau – skundžiamas sprendimas), priteisti jam iš atsakovo 924,18 Eur darbo užmokestį, 151,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 436,92 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-12-06 ir vidutinį darbo užmokestį (po 70,83 Eur per dieną) už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-12-07 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašymas atmesti ieškovo reikalavimus. Atsakovas paaiškino, kad darbuotojo prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2016-07-14 buvo gana netikėtas ir įmonė, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iš darbo formalumai buvo atlikti darbo dienos pabaigoje, negalėjo operatyviai atlikti galutinio atsiskaitymo su darbuotoju, galutinis atsiskaitymas įvykdytas 2016-07-19 bankiniu pavedimu, nežymus galutinio atsiskaitymo vėlavimas dėl objektyvių priežasčių nesudarė ieškovui nepatogumų, apie galutinio atsiskaitymo vėlavimą jis buvo įspėtas, atsiskaitymo metu jam buvo apmokėta už jo darbą pagal suderintą ir paskelbtą darbo grafiką, Darbo ginčų komisijoje pasiektą susitarimą – sutartą 450 Eur sumą – įmonė ieškovui pervedė 2016-10-26. Atsakovas mano, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis valios trūkumų dėl suklydimo neturi, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokius ir kokia apimtimi įsipareigojimus prisiima atsakovas dėl darbo užmokesčio nepriemokos ieškovui išmokėjimo bei kokios yra sudaromo sandorio teisinės pasekmės, taikos sutarties tekstas trumpas, aiškus, jame nėra dviprasmybių, sudėtingų teisinių sąvokų.Atsakovas teigė, kad ieškovas, būdamas 29 metų asmuo, Lietuvoje gyvenantis ne vienerius metus, kalbantis ir suprantantis lietuviškai, studijavęs ir studijuojantis Lietuvoje ne vienoje aukštojoje mokykloje, besinaudodamas profesionalia teisine pagalba ir vertėju darbo ginčo nagrinėjimo procese, būdamas sveikas, darbingas, gali pats atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, apsvarstyti veiksmų padarinius, priimti sprendimus. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė esminio suklydimo fakto. Mano, kad ieškovas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir siekdamas neteisėtai pasipelnyti darbdavio sąskaita. Kartu pažymėjo, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs DK 296 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą, prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes Darbo ginčų komisija skundžiamą sprendimą priėmė 2016-10-24 (b. l. 7–8), ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-11-24 (b. l. 2–6), t. y. nepraleidęs procesinio vieno mėnesio apskundimo termino, kadangi pagal DK 26 straipsnio 1 dalį, terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė, jog Darbo ginčų komisija ir jos pirmininkė būtų netinkamai vedusi procesą, suklydusi dėl ieškovui nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teismas pabrėžė, jog Darbo ginčų komisijos pirmininkė tik atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad jo prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką išmokėjimo pagal formuojamą teismų praktiką galimai yra ne visai pagrįstas.Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas į Darbo ginčų komisijos posėdį buvo atvykęs su draugu, kuris jam vertėjavo, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog Lietuvoje gyvena apie 3,5 metų, šiek tiek supranta lietuviškai, dirbdamas taksi vairuotoju paprastais klausimais su klientais jau bendravo lietuvių kalba, atsakovas jam nebuvo pirma darbovietė, taigi, ieškovas yra asmuo turintis pakankamai gyvenimiškos ir darbinės patirties Lietuvoje. Pats ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ilgesnio taikos sutarties klausimo apsvarstymo neprašė, nenurodė, ko nors nesupratęs. Nors teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino turintis draugą teisininką, kuris jam surašė ieškinį teismui, tačiau Darbo ginčų komisijos posėdžio metu neprašė laiko pasitarti su teisininku, o savo laisva valia nusprendė sutikti su darbdavio pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis ir taip baigti kilusį ginčą su darbdaviu. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia taikos sutartį, pasirašytą Darbo ginčų komisijos posėdžio metu tarp ieškovo ir atsakovo. Taip pat teismas nurodė, kad atmetami išvestiniai reikalavimai panaikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, priteisti jam iš atsakovo 924,18 Eur darbo užmokestį, 151,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 436,92 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-12-06 ir vidutinį darbo užmokestį (po 70,83 Eur per dieną) už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-12-07 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:taikos sutartimi buvo patvirtintos sąlygos, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto minimalaus atlyginimo dydžio, todėl ji prieštarauja CK 1.80 straipsniui; Darbo ginčų komisijos pirmininkės veiksmai paveikė ieškovo tikrąją valią, leido susiformuoti nuomonei, jog jo reikalavimas nepagrįstas;ieškovas neturėjo darbinės patirties, todėl gyvenimo laikas Lietuvoje kelerius metus dar nereiškia gebėjimo priimti skubius sprendimus stresinėje situacijoje. Lietuvių kalbos žinių, kurios būtų pakankamos suprasti posėdžio metu išsakomus argumentus, taikos sutarties sąlygas, ieškovas neuri;teisinė kalba yra specifinė, todėl jis nesinaudodamas teisininko paslaugomis iš esmės suklydo dėl savo valios. Darbo ginčų komisijoje posėdis truko vos 7 min., didesnę laiko dalį užėmė atsakovo paaiškinimai, todėl dėl lietuvių kalbos nemokėjimo negalėjo tinkamai apsvarstyti siūlomos taikos sutarties sąlygų. Be to, teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesuklydo pasirašydamas taikos sutartį, kalba taip pat nebuvo kliūtis suprasti jos nuostatas, nes jam vertėjavo kaimynas. Apeliantui už 33 dirbtas dienas, įskaitant pervestą 450 Eur sumą pagal taikos sutartį, sumokėta viso 959,87 Eur. Tai daugiau negu 2 kartus viršija minimaliąją mėnesinę algą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįsto ir įrodytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2016-06-09 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 579, pagal kurią ieškovas nuo 2016-06-10 pradėjo įmonėje dirbti vairuotoju (b. l. 101–102), darbo sutartis nutraukta 2016-07-14 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 103), atsakovas 2016-07-19 ieškovui pervedė 509,87 Eur (b. l. 106). Ieškovas, nesutikdamas su atsiskaitymu, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuriai nagrinėjant darbo ginčą, šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią darbdavys darbuotojui jau išmokėjo taikos sutartimi šalių sulygtą 450 Eur įsiskolinimo sumą (b. l. 7–8, 91, 107). Ieškovas įrodinėja, suklydo dėl 2016-10-24 pasirašytos taikos sutarties, todėl ji būtų pripažinta negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį.

Dėl darbuotojo valios nutraukti darbo santykius šalių susitarimu

Apeliantas įrodinėja, kad jis nesuprato teisinės kalbos, todėl sau nenaudingomis sąlygomis sudarė ginčo taikos sutartį.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas neginčijo ir neginčija jokių taikos sutartyje esančių formuluočių, nenurodo, kuris teisinis terminas jam buvo neaiškus, išskyrus taikos sutarties sumą. Piniginis reikalavimas yra aritmetinis dydis, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad sandoris sudarytas aiškiai apeliantui nenaudingomis sąlygomis, pabrėždamas, kad taikos sutarties suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 esančius išaiškinimus.Apeliantas iš esmės ir nepaaiškina, kodėl būtų teisinga priteisti 5 436, 92 Eur vidutinį darbo užmokestį, t.y. byloje jis nenurodo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima patvirtinti tokios prašomos taikyti sankcijos teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis yra išaiškinęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas), nustatančią vidutinio darbo užmokesčio priteisimą, pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.Nagrinėjamoje byloje apeliantas dirbo mėnesį, 0,5 etato. Taigi darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai truko trumpai, apeliantas dirbo ne pilna apimtimi. Darbo ginčų komisijoje, nagrinėjant ginčą, poveikio, kuris paveiktų ydingą valios susiformavimą, nenustatyta. Gyvenimiška patirtis, kaip kriterijus valios susiformavimui, neatleidžia ieškovo nuo pareigos prisiimti atsakomybę už sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino CK 6.189 straipsnio 1 dalies pasekmes. Argumentas dėl kalbos, apeliantui nepagrindus, kokių teisinių formuluočių jis nesuprato, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, nėra nurodyta, kaip įrodinėjamas kalbos žinių trūkumas paveikė šalių susitarimą dėl sumos, t.y. nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) tarp valios trūkumo. Apeliantas Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ginčą vedė derybas dėl sumos, o sudarius susitarimą, kuris buvo patvirtintas, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu, jei apeliantas persigalvojo dėl sumos. Teisininko buvimas pačiame posėdyje negali pakeisti sutartos sumos aplinkybės, įvertinant, kad prieš rašant skundą Darbo ginčų komisijai apeliantas turėjo laiko apgalvoti esminius kriterijus, kuriais galėtų pagrįsti savo reikalavimą. Atžvelgiant į tai, Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas buvo pagrįstai atmestas, nustačius, jog sudaryta taikos sutartis neturi valios trūkumų, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą šios nutarties 21 punkte kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog nenustatyta, kad susitarimas sudarytas aiškiai apeliantui nenaudingomis sąlygomis (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 35 straipsnis (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas)), todėl nėra pagrindo spręsti teismui ex officio dėl sudarytos taikos sutarties negaliojimo.

Dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

Apeliantas įrodinėja, kad taikos sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsniui, nes joje užfiksuota galutinė darbo užmokesčio suma už visą faktiškai atliktą darbą yra beveik dvigubai mažesnė nei Vyriausybės nustatyta minimali.Dėl šios aplinkybės Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas dirbo 05 etatu, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo su darbdaviui numatyta pareiga mokėti minimaliąją mėnesinę algą nėra. Apeliantui už 33 dirbtas dienas, įskaitant pervestą 450 Eur sumą pagal taikos sutartį, sumokėta viso 959,87 Eur. Kita vertus, taikos sutartimi buvo aptartas visos su darbo santykiais sumos sumokėjimas, t.y. ne tik darbo užmokestis (b.l.37-43,91). Be to, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Taigi ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 540 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB ,,Passenger Ground Services“ naudai.Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad atsiliepimo į ieškinį ir atstovavimo teismo posėdyje metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 822,80 Eur, todėl 540 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio. Teisėjų kolegija iš atsakovo atstovo prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas nustatė, jog jis parengė atsiliepimą, 2017-01-24 suteikė atstovavimo paslaugą teismo posėdyje (b.l.137). Galiojančių Rekomendacijų 8.19. punktas numato mokėtiną atlygį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteisiama 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio dydžio. Nagrinėjamoje byloje vien už atsiliepimo parengimą maksimalus atlygis siekia 2 057 Eur. Taigi bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl apelianto argumentai dėl per didelio užmokesčio atmetami (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas prašė priteisti 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteisiama 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio dydžio. Nors prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, tačiau Teisėjų kolegija, įvertindama, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo nagrinėjamo nauji teisės aiškinimo klausimai, vadovaudamasi protingumo principu, iš apelianto atsakovo naudai priteisia 200 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažesnės nei 3 eurų suma, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Passenger Ground Services“ (juridinio asmens kodas 302727909) naudai apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.