Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-598-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
1A-598-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03382-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
G. M., R. K., A. K.
Nukentėjusysis
K. M.
Kaltinamasis
R. K., G. M., A. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-598-634/2015

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03382-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam K. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 178 str. 2 d. (2014-12-05 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 str. 2 d. (2015-01-14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 str. 2 d. (2015-01-14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

Pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir G. M. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis (skirtomis Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014-06-10 nuosprendžiu), jas dalinai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16 bei nuo 2015-01-16 iki nuosprendžio paskelbimo.

G. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta palikti galioti kardomąją priemonę suėmimą.

Iš kaltinamųjų R. K., G. M. ir A. K. nukentėjusiajam K. M. solidariai priteistas 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

G. M. pinigines lėšas, rastas asmens kratos metu – 7,86 Eur, R. K. pinigines lėšas, rastas asmens kratos metu – 5,00 Eur, kurioms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuspręsta panaudoti civilinių ieškinių tenkinimui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. K., A. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-10-03, 14.30 val., iki 2014-10-15, 11.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. įsibrovė į R. S. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš kurio pagrobė svetimą turtą - N. K. priklausantį 14 481 eurų vertės automobilį „BMW 7ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. S. priklausančius daiktus: 579,24 eurų vertės kalnų dviratį, bendros 231,69 eurų vertės 4 vnt. žieminių padangų, 86,88 eurų vertės lietą diską su vasarine padanga, 14,48 eurų vertės vyrišką džemperį, 28,96 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, 57,92 eurų vertės akinius nuo saulės „Armani“, 57,92 eurų vertės įrankių komplektą, 57,92 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, 115,84 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP D5500“, 57,92 eurų vertės parduotuvės „Kristiana“ dovanų kuponą, tuo padarydamas N. K. 14 481 eurų turtinę žalą ir R. S. 1288,77 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d.;

be to, G. M. nuteistas už tai, kad 2014-12-05, apie 9.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., įsibrovė į A. G. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio pavogė A. G. priklausantį 1304 eurų vertės elektrinį dviratį „FLYER“ su akumuliatoriumi, rėmo Nr. TFY70T213D4907640 ir 1304 eurų vertės elektrinį dviratį „FLYER“ su akumuliatoriumi, rėmo Nr. TFY70Y70L211B4903003, tuo padarydamas A. G. 2608 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.;

taip pat G. M. nuteistas už tai, kad 2015-01-14 laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. ir A. K., įsibrovė į K. M. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio pavogė K. M. priklausančius bendros 130 eurų vertės 3 vnt. lengvojo lydinio ratlankius su bendros 58 eurų vertės vasarinėmis padangomis, tuo padarydamas K. M. 188 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.;

be to, G. M. nuteistas už tai, kad 2015-01-14 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir R. K., įsibrovė į A. V. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio pavogė A. V. priklausančius bendros 100 eurų vertės 4 vnt. R-17 lengvojo lydinio ratlankius su vasarinėmis padangomis, bendros 150 eurų vertės 4 vnt. R-15 lengvojo lydinio ratlankius su vasarinėmis padangomis, 20 eurų vertės elektrinį siaurapjūklį su dėže, 30 eurų vertės automobilio akumuliatorių, 30 eurų vertės 20 l talpą su degalais, tuo padarydamas A. V. 330 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-04-13 nuosprendį, pritaikius BK 75 str. skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad visus nusikaltimus padarė kitų asmenų įtakoje. Visų nusikaltimų padarymo organizatoriumi buvo kitas asmuo, todėl palyginti su juo, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Mano, jog skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytų vagysčių, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, padeda išlaikyti du mažamečius vaikus, nori pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015-04-13 nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. G. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad G. M. padarė tris tyčinius apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, įvertino jo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus (vagystes), teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu. Pažymėtina, kad apeliantas yra jauno amžiaus, gim. 1993 m., tačiau su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą. Įstatymų imperatyvus jis sistemingai pažeidinėja nuo pat paauglystės, pirmą kartą dėl vagystės buvo teisiamas tik sulaukęs 15 metų amžiaus. Tačiau ankstyvas teisėsaugos institucijų įsikišimas į G. M. gyvenimą jo nusikalstamų nuostatų nepakeitė, nuteistasis vėl nusikalto. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad G. M. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, jog analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Nei arešto, nei laisvės apribojimo, nei viešųjų darbų bausmės G. M. priešingo teisei elgesio nepakeitė. Be to, administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, G. M. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. M. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 2 metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., nuostatas ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį subendrintos bausmės, nustatytos 2015-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi, todėl galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina proporcinga nuteistojo asmenybei, jo padarytų veikų skaičiui bei pavojingumui. Pagal BK 66 str. reikalavimus, į paskirtąją bausmę pagrįstai įskaitytas G. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Subendrintą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos turėjimo, siekio išlaikyti du mažamečius vaikus, deklaruojamo noro pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Akivaizdu, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, skunde nurodytos aplinkybės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tad pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas.

Įstatymo leidėjo priimtu 2015-03-19 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-03-24, pakeista BK 75 str. 1 d. nuostata, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2015-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Taigi formaliai G. M. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 str. 1 d. nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog G. M. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų kiekį ir pasikartojantį pobūdį, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad G. M. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Daiva JankauskienėArūnas Paštuolis