Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. V. ir atsakovo O. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui O. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išsiuntus atsakovui O. K. ieškinio, jo priedų kopijas bei kitus procesinius dokumentus, teisme 2016 m. sausio 5 d. buvo gauta ieškovės G. V. ir atsakovo O. K. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kuria šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, pateikta Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu dėl jos sąlygų nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio matyti, jog ieškovė G. V. bei atsakovas O. K. siekia taikiai išspręsti ginčą: šalys susitarė dėl jų nepilnametės dukters E. V. gyvenamosios vietos ir vaiko išlaikymo tvarkos nustatymo. Taigi, Taikos sutartimi šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą. Nagrinėjamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, t.y. viešasis interesas vaiko teisių požiūriu byloje egzistuoja, tačiau ginčo išsprendimas tėvų susitarimu atitinka vaiko interesus, kadangi visi su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jo išlaikymu susiję klausimai, visų pirma, turi būti sprendžiami tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.5 straipsnio 4 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis).

Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad šalims yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.

Teismas, įvertinęs ieškovės G. V. ir atsakovo O. K. pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. 2-71-981/2016 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas į Taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos Taikos sutarties sudarymo, bylos nutraukimo pasekmės bei dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo. Teismas į Taikos sutarties sąlygas taip pat neįtraukia prašymo nutraukti civilinę bylą, nes teismui konstatavus, kad prašoma patvirtinti taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, įstatymas įpareigoja teismą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Ieškovė G. V. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (1.7) S-2653-3141-15 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (4.22) TPA-3406 matyti, kad antrinės teisės pagalbos išlaidas sudaro 131,20 EUR užmokestis advokatui ir kitos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procese elgėsi tinkamai ir sąžiningai, ginčą išsprendė taikiai, procesas buvo trumpas ir ekonomiškas, antrinės teisinės pagalbos bei žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti šalių ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovės G. V. ir atsakovo O. K., nepilnametės dukros E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su dukros motina, ieškove G. V..

2. Nepilnametė dukra E. V. turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant. Šalys bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra E. V. nenustato, abu tėvai kiekvienu atveju geranoriškai tarsis dėl abiems tėvams tinkamo laiko bendrauti su nepilnamete dukra.

3. Atsakovas O. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 eurų (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dukros E. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas sumokant G. V. grynais pinigais arba pavedimu į jos sąskaitą banke iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos.

4. Ieškovė G. V. ir atsakovas O. K. patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra.

5. Atsakovas O. K. sutinka, kad nepilnametei dukrai E. V. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė G. V., kaip nepilnametės dukros motina ir įstatyminė atstovė.

6. Šios Taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią.

Civilinę bylą Nr. 2-71-981/2015 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui O. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.