- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1738-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11729-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Zigmas Pečiulis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą Lietuvoje gyventi iki (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo B. P. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. I. 2022 m. balandžio 5 d., apie 19.30 val., prie kebabinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį (kaktą) B. P., tuo padarydamas jam kaktos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1129/2022(01) vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, nepadarė jokio nusikaltimo, kaltinamasis sutiko teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną su draugu V. A. į (duomenys neskelbtini) ir pavalgęs gėrė arbatą. Tuo metu į kebabinę atėjo B. P., jo [B. P.] jis paklausė, kodėl nelegaliai įdarbino ir nemokėjo algos, B. P. pasakė, kad jo [E. I.] nepažįsta, E. I. į tai jam atsakė, kad puikiai pažįsta, nes B. P. biure dirbo 4 mėnesius. B. P. atsakė, kad jam nieko nėra skolingas. Taip su B. P. kalbėjosi apie kaltinamojo darbą ir B. P. skolą jam. Pasakė B. P., kad atgaus šiuos pinigus, o B. P. į tai atsakė keiksmažodžiais. Tada jis [kaltinamasis] irgi atsakė keiksmažodžiais. B. P. susinervino, išvadino jį negražiais žodžiais ir pradėjo artintis prie jo, todėl jis [kaltinamasis] ištiesęs rankas jį nustūmė. Kaltinamasis, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad neneigia, jog lietė nukentėjusįjį, tačiau nesutinka, kad jam trenkė, kadangi jis tik atstūmė agresyviai link jo artėjantį B. P.. Kaltinamasis atsakė į kitus papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 145 - 149 b. l.).
Nukentėjusysis B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su E. I. susipažino per vieną pažįstamą Lietuvoje 2020 m. pabaigoje, tačiau E. I. nebuvo įdarbinęs, jis nebuvo jo darbuotojas. Įvykio dieną nuvažiavo pas kebabinės savininką N. E., užsisakė maisto. Šalia N. E., kebabinės viduje, stovėjo E. I., kuris jam [nukentėjusiajam] pasakė, kad iš jo išsireikalaus pinigus, jis [nukentėjusysis] atsakė, kad nieko negaus. Pasilenkęs prie langelio norėjo susimokėti, traukė pinigus iš piniginės, kai E. I. jam trenkė į veido sritį, į kaktą. E. I. jam trenkė vieną kartą, kito kontakto nebuvo. E. I., trenkęs nukentėjusiajam, pabėgo pro galines kebabinės duris. N. E. jam iš karto atnešė ledo pridėti prie veido. Po to jis, nukentėjusysis, nuėjęs į mašiną, iškvietė policiją. Pas gydytojus nuėjo, kiek pamena, po keturių dienų, nes reikėjo iš anksto užsiregistruoti ir palaukti vizito. Nukentėjusysis, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, teismui paaiškino, kad iš karto po smūgio jam tekėjo kraujas iš kaktos, porą dienų bėgo kraujas, galvą skaudėjo 10 dienų. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur, nes yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), po įvykio jam buvo nemalonu, net gėda rodytis prieš (duomenys neskelbtini) patinusiu veidu, dėl sužalojimų buvo sunku susitelkti darbui, turėjo (duomenys neskelbtini) pabaigti anksčiau dėl galvos skausmo. Dalyvauja dviejuose Europos Sąjungos projektuose, po įvykio turėjo atšaukti susitikimus, dėl to projektai užsitęsė, kas taip pat jam sukėlė smarkų stresą. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 132 - 135 b. l.).
Liudytojas N. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną pardavinėjo kebabus, B. P. prie kebabinės priekio [langelio] atėjo pirkti kebabo, E. I. stovėjo kebabinės gale [prie durų] ir laukė kebabo. E. I. kumščiu trenkė B. P. į kaktą, po smūgio B. P. nuėjo į savo automobilį, agresyvių B. P. veiksmų nebuvo. B. P. kakta po E. I. smūgio patino. Anksčiau E. I. jam yra pasakojęs, kad dirbo su B. P., kad tarp jų yra nesutarimų dėl pinigų, B. P. sakė, kad nėra skolingas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 195 - 199 b. l.).
Liudytojas V. A. (V. A.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau dirbo Vilniuje ir E. I. buvo jo klientas, nuo tada jį pažįsta. Įvykio dieną buvo kebabinėje, kebabinėje buvo tik jis ir E. I., valgė, kai E. I. pamatė, kad atėjo B. P. prie kavinės priekio. E. I. pasakė, kad B. P. jam yra skolingas ir pasikalbės dėl skolos. Atsikėlė su B. P. kalbėtis. B. P. buvo kebabinės lauke, E. I. - viduje, jis [liudytojas] už E. I.. E. I. gražiai B. P. pasakė, kad yra skolingas ir paklaus, kada grąžins skolą, kadangi buvo jo darbdavys, mandagiai paprašė, kad grąžintų skolą, uždirbtus jo pinigus. B. P. atsakė, kad E. I. nešdintųsi iš čia. E. I. paklausė B. P., kodėl jį keikia ir varo, jei nori pinigų, kuriuos jis yra jam skolingas. B. P. pasilenkė prie lango pakėlęs ranką ir išplūdo keiksmažodžiais. Tuo metu B. P. užsimojo kumščiu E. I. ir E. I., pačiupęs jo kumščius, pastūmė į lauką. Kai įvykis priartėjo prie fizinio kontakto, į juos atsisuko kebabinės darbuotojas, kuris, norėdamas įsiterpti ir užgesinti įvykį, pasakė, kad negalima kelti konfliktų, kad čia yra klientų. Lauke buvę žmonės, paėmę už B. P., jį patraukė ir pasakė, jam išeiti, nes jis [B. P.] buvo tas, kuris puolė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 199 – 202 b. l.).
2022 m. balandžio 6 d. B. P. protokole - pareiškime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), užsakinėjo maistą iš kebabinės, stovėjo lauke, kai iš matymo pažįstamas E. I., būdamas kebabinės viduje, nieko nesakęs, be jokios priežasties, pro kioskelio langelį jam vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį – kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai padaręs, E. I. išėjo iš kebabinės į lauką ir pasišalino. Dėl įvykio turi E. I. pretenzijų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 11 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pranešėjas B. P. užsakinėjo maistą iš kebabinės ir stovėjo lauke, kai jam iš matymo pažįstamas E. I., būdamas kebabinės viduje, nieko nesakęs, be jokios priežasties, pro kioskelio langelį vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į E. I. veido sritį – kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., 4 - 8 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis B. P. parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 19.30 val., užsakinėjo maistą iš kebabinės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Stovėdamas prie langelio lauke ir laukdamas savo užsakymo, kebabinės viduje pamatė iš matymo pažįstamą E. I.. E. I., jį pamatęs ir atpažinęs, bendravo su juo iš kebabinės vidaus pro langelį, kol jis stovėjo lauke. E. I. buvo supykęs ant jo, nes praeityje tarp jo ir E. I. buvo kilęs konfliktas dėl darbo santykių. Jis E. I. buvo laikinai įdarbinęs (davęs porą užduočių, už kurias mokėjo algą) pas save įmonėje, bet jų keliai išsiskyrė, E. I. buvo dėl to nepatenkintas, nes kai dirbo toje įmonėje, galbūt buvo joje blogai įformintas (buvo blogai sutvarkyti jo dokumentai), ir jis gavo skolas iš VMI ir SODROS, tad reikalavo, jo, kaip buvusio darbdavio, tas skolas apmokėti. Kadangi tada jis visą atlyginimą E. I. buvo išmokėjęs, pasakė, jog aiškintųsi su įmone, kurioje dabar dirba. Būtent dėl to, jog praeityje šiam asmeniui atsisakė mokėti už jo asmeniškai paties patirtus nuostolius, E. I. žodinio konflikto metu trenkė jam smūgį dešinės rankos kumščiu į jo veido sritį – kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai padaręs E. I. iš kebabinės į lauką išėjo pro galines duris ir pasišalino, daugiau jo nebematė. Užpuolimą matė kebabinėje dirbantis asmuo. Į vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie bendravo ir su įvykio liudininku. E. I. policijai atvykus jau nebuvo (1 t., 17 b. l.).
2022 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1129/2022 (01) nurodyta, kad B. P. padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 24 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. E. parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), į kebabinę (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas E. I. užsisakyti maisto ir pabendrauti. E. I. užėjo į kebabinės vidų, jiems bendraujant, prie kebabinės užsakyti maisto atėjo jų bendras pažįstamas B. P.. Anksčiau E. I. ir B. P. kartu dirbo. Jam ruošiant maistą jie tarpusavyje bendravo pro kebabinės užsakymo langelį. Dėl jam nežinomų priežasčių pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu E. I. dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė B. P. į veido sritį. Jis iš karto E. I. išprašė iš kebabinės. B. P. irgi kažkur nuėjo. Įvykio vieta ir jos prieigos nefilmuojamos (1 t., 27 b. l.).
2022 m. balandžio 6 d. Apžiūros protokole nustatyta, kad kebabinėje įrengtas vienas didelis vitrininis langas bei mažas langelis, padalintas į dvi dalis, per kurį galimai klientai gauna užsakytą maistą. Apžiūrėjus įvykio vietą muštynių pėdsakų nerasta. Vaizdo stebėjimo kameros neaptiktos (1 t., 30 – 34 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. I. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo neprisipažįsta visiškai, kadangi kumščiu nesudavė B. P. į veido sritį. 2022 m. balandžio 5 d., apie 19 val., atvyko į kebabinę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Buvo viduje, kai į kebabinę atvyko jo buvęs darbdavys B. P., kurio jis paklausė, ar gali pasikalbėti, tarp jų iš karto kilo konfliktas dėl to, kad B. P. jam yra neišmokėjęs atlyginimo bei pas jį (B. P.) dirbo nelegaliai įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). B. P. teigė, jog jis neįrodys, jog jis pas jį dirbo, todėl jis jokių pinigų jam nežada mokėti. Vykstant žodiniam konfliktui B. P. jam pradėjo grasinti, ar jis žino, su kuo jis dirba, ir jeigu panorės, jis nepragyvens nė vienos dienos. Po šių žodžių B. P. buvo prie kebabinės langelio iš lauko pusės, o jis buvo iš vidaus, B. P. priėjo arčiau minėto langelio ir įkišo galvą. Kadangi B. P. jam grasino bei prisiartino, jis (įtariamasis) norėjo jį nustumti, todėl abiem rankomis jį pastūmė, kur galėjo pataikyti ar jį sužaloti, nežino, kadangi viskas vyko labai greitai. Nenorėjo B. P. sužaloti ar kitaip tyčia sukelti fizinį skausmą, tačiau B. P. jam grasino ir prisiartino prie jo, todėl jis (įtariamasis) vieną kartą pastūmė. Kebabinės savininkas sureagavo ir paklausė, kas čia vyksta, B. P. išėjo iš kebabinės ir nuėjo į savo mašiną, jis taip pat nuėjo prie savo mašinos ir jie išsiskirstė (1 t., 51 b. l.).
2022 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kebabinės (duomenys neskelbtini) vidus: užėjus į vidų pro pagrindines duris, palei kairės pusės sieną yra langas, tiesiai priešais matosi šaldytuvas, už jo siena su langu. Kebabinės vidaus ilgis 3.58 m, plotis 3.26 m, palei tris kebabinės sienas yra stalviršis. Už šaldytuvo iš karto palei langą eina stalviršis, priekinio lango pradžioje yra langas, kuris atsidarinėja, kita lango dalis neatsidarinėja. Po stalviršiu yra dvi spintelės. Šalia spintelės eina kita tamsios spalvos spintelė. Palei galinę dešinę sieną yra stalviršis, ant jo sudėtos dvi kepimo įrangos. Užėjus į kebabinės vidų iš karto palei dešinės pusės sieną yra dujų balionas, stalviršis, ant jo padėta dujų viryklė, už jos stalviršyje įmontuota kriaukle, po stalviršiu - mėlynos spalvos šaldytuvas. Kebabinės viduje, kur vaikštoma, dirbama, plotas yra apie 1.40 m. (1 t., 171 – 182 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Kaltinamasis E. I. nuosekliai viso proceso metu neigė kumščiu sudavęs smūgį nukentėjusiajam B. P., pripažino buvus fizinį kontaktą tarp jo ir nukentėjusiojo, tačiau aiškino, kad jis rankomis atstūmė grėsmingai link jo per kebabinės langelį pasilenkusį B. P.. Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo kelta įvykio versija yra paneigta bylos medžiaga, o jo kaltė visiškai įrodyta. Nėra pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusio nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, išsamūs ir nekintantys: B. P. aiškino, kad įvykio dieną prie kebabinės įvyko žodinis konfliktas su E. I. dėl ankstesnių darbo santykių, kurio metu išsiskyrė vyrų pozicijos dėl skolos. B. P. stovėjo prie kebabinės klientams aptarnauti skirto langelio, pasilenkė susimokėti už užsisakytą maistą, kai E. I. jam smūgiavo kumščiu į kaktą, dėl šio smūgio pajuto fizinį skausmą, kakta patino, kraujavo.
2022 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1129/2022 (01) patvirtinta, kad B. P. padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu (1 t., 24 b. l.). Liudytojas N. E. patvirtino matęs, kaip konflikto metu E. I. dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė B. P. į veido sritį. Duomenų apie jokį kitą šaltinį, galėjusį nukentėjusiajam sukelti kaktos sumušimą, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip buvo paminėta, kaltinamasis pripažino tarp jo ir nukentėjusiojo buvus fizinį kontaktą, tačiau jį aiškino ne kaip tyčinį smūgio sudavimą, o agresyviai nusiteikusio B. P. atstūmimą. Pastebėtina, kad liudytojas N. E., kuris įvykio metu buvo kebabinės viduje, kaip nustatyta iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pusantro metro nesiekiančioje erdvėje tarp spintelių, virtuvės įrengimų ir stalviršio, t. y., sąlyginai labai ankštoje erdvėje, kas reiškia, kad objektyviai buvo arti abiejų konfliktavusių vyrų, paneigė, jog B. P. buvo agresyviai nusiteikęs, taip pat paneigė, kad būtent jis buvo grėsmingoji žodinio konflikto pusė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl liudytojo V. A. dalyvavimo, liudytojas N. E. parodė, jog asmens tokia pavarde nepažįsta, kaltinamojo draugas įvykio dieną buvo, tačiau jis stovėjo už kebabinės durų. B. P. teismui parodė, kad įvykio dieną V. A. nematė.
Liudytojas V. A. teismui teigė, jog buvo kebabinės viduje, tačiau liudytojas N. E., taip pat nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad kebabinės viduje buvo tik kaltinamasis ir N. E.. Pasak N. E., kaltinamojo draugas buvo lauke, ties kebabinės durimis, priešingoje pusėje nei yra klientų aptarnavimo langelis, prie kurio stovėjo B. P.. Spręstina, kad V. A. objektyviai negalėjo matyti nei neva agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo, nei kaltinamojo. Įvertinus tai, kad nei nukentėjusysis, nei liudytojas N. E. nepatvirtino, jog įvykio epicentre taip pat dalyvavo ir liudytojas V. A., šio liudytojo, praktiškai žodis žodin atkartojusio kaltinamojo įvykio versiją, parodymus teismas pripažįsta nepatikimais ir jais nesiremia.
Teismas, vertindamas kaltinamojo teiginius dėl agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo pastūmimo, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog kaltinamasis buvo kebabinės viduje, o nukentėjusysis – kebabinės išorėje, lauke, prie klientams aptarnauti skirto atidaromo langelio. Iš įvykio vietos apžiūros protokole pateikto kebabinės vidaus išdėstymo plano ir fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusįjį B. P. ir kaltinamąjį E. I. skyrė 0,67 m pločio lango rėmas su palangėmis, 0,60 m pločio stalviršis ir 0,78 m bei 0,88 m pločio spintelės, sustatytos greta viena kitos, vadinasi, asmenis skyrė maždaug dviejų metrų atstumas. Akivaizdu, kad kaltinamasis E. I. turėjo visas galimybes atsitraukti, išvengti smūgio ar bet kokio kito kontakto iš, kaip jis teigė, agresyviai jo atžvilgiu nusiteikusio B. P., realiai joks pavojus jam negrėsė, nes vyrus skyrė ne tik minėtas 2 metrų atstumas, bet šiame atstume esantis langas, sustatyti baldai, atliekantys objektyviai patikimo barjero funkciją. Darytina išvada, kad kaltinamasis sąmoningais, tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, kai jis pasilenkė per langelį susimokėti už maistą, smūgiuodamas kumščiu į kaktą, vadinasi, sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, nesiėmė spręsti konflikto taikiomis priemonėmis, t. y., veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog kaltinamojo E. I. kaltė įrodyta, jo veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis)), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tiesiogine tyčia). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: vykdantis individualią veiklą (1 t., 73 b. l.), vedęs, administracine tvarka nebaustas (1 t., 74 b. l.), neteistas (1 t., 75 b. l.). Kaltinamojo E. I. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. I. skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra E. I. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į E. I. veiksmais sukeltas pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo asmenybę ir mano, jog E. I. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas kiek mažesnis nei vidurkis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad netikslinga paskirti kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau tikslinga skirti įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis B. P. byloje pateiktame civiliniame ieškinyje prašo priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo priteistos sumos visiško išieškojimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto išvados duomenimis, E. I. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių, koks yra nustatytas šioje byloje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad B. P. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, kaip teigė apklausiamas teisme, dėl sužalojimų buvo sunku susitelkti į darbą, yra (duomenys neskelbtini), negalėjo (duomenys neskelbtini) dėl galvos skausmo, turėjo atšaukti susitikimus. Neabejotina, kad dėl E. I. smurto B. P. patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų, vertinant fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo apribota įprasta nukentėjusiojo veikla, laisvalaikio leidimo būdas, suprastėjo gyvenimo kokybė.
Kita vertus, B. P. padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes, jam buvo taikomas ilgas gydymas ar asmuo negalėjo tinkamai atlikti savo darbo. Nukentėjusysis teismui pateikė (duomenys neskelbtini) tvarkaraščius, kurie parodo B. P. užimtumą. Visgi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis po nežymaus sveikatos sutrikdymo iš tiesų (duomenys neskelbtini) bei atšaukė susitikimus. Teismo vertinimu, B. P. prašomas priteisti žalos dydis (7 000 Eur) yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Vertinant kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, B. P. iš E. I. priteistina 500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.
Civiliniame ieškinyje prašoma iš E. I. B. P. naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo priteistos sumos visiško išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo B. P. naudai iš E. I. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos prievolės pagal jį įvykdymo.
Dėl atstovavimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam atstovavo jo pasirinktas advokatas. Byloje pateikti 2022 m. liepos 13 d. banko patvirtinimas apie B. P. atliktą 1000 Eur mokėjimą bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktą 200 Eur mokėjimą advokatui Z. Pečiuliui. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. I. nukentėjusiajam B. P..
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas patikslintas 2022 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma valstybės naudai priteisti 565,00 Eur.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų – 565,00 Eur priteisimo iš E. I. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Advokatas A. Svila paskirtas E. I. gynėju. BPK nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą, kai kaltinamasis nemoka proceso kalbos, dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Dėl kitų klausimų
E. I. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vokas su daktiloskopine kortele bei vokas su DNR ėminio komplektu, perduoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, esančiam adresu Liepyno g. 11A, Vilniuje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti E. I. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. I. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo B. P. civilinį ieškinį ir jo naudai iš kaltinamojo E. I. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už šią priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Tenkinti nukentėjusiojo B. P. prašymą ir jo naudai iš kaltinamojo E. I. priteisti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. I..
Voką su daktiloskopine kortele bei voką su DNR ėminio komplektu, perduotus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, adresu Liepyno g. 11A, Vilniuje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.