Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2019 m. sausio 20 d., apie 20.39 val., Vilniuje, Taikos g. 77, vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Be to, vairuodamas tą patį automobilį, tą pačią dieną, apie 21.10 val., Vilniuje, Taikos g. 63, atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Šiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 126 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje (du nusižengimai) ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje V. B. parodė, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 20.39 val., buvo neblaivas ir vairavo viršininkui priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš kiemo Taigos g. 77, brūkštelėjo kitą automobilį, tačiau to nepastebėjo. Antruoju atveju (Taikos g. 63) vėl atsitrenkė į kitą automobilį, nes išsigando pamatęs policijos automobilį. Išsigando, nes vairavo neturėdamas tokios teisės. Pripažino, kad nepateikė policijos pareigūnams automobilio registracijos liudijimo ir tapatybę patvirtinančio dokumento. Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas V. B. nurodė, kad paaiškinimus duos teisme (b. l. 1).

Nukentėjusysis A. G. parodė, jog sausio 20 d. vakare kaimynas pasakė, kad matė, kaip automobilis atsirėmė į jo automobilį. Kitas kaimynas sakė, kad matė „Peugeot“ automobilį ir neblaivius žmones, kaip tas automobilis išvažinėdamas iš kiemo pasuko link išvažiavimo ties jo automobiliu. Jis iškvietė policiją, įvykį užregistravo, kreipėsi į draudimo bendrovę. Pats įvykio nematė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), įvykio schema nubraižyta teisingai.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „Peugeot“. Kaip tai nutiko pats nematė, į lauką išėjo jau po įvykio. Matė kieme šalia jo automobilio stovintį kitą automobilį „Peugeot“. Jo vairuotoją išvežė, nes jis buvo girtas. Eismo įvykio schema nubraižyta teisingai.

Liudytoja R. B. parodė, kad gyvena gyvenu adresu (duomenys neskelbtini). Ji su sutuoktiniu rūkė balkone kai pamatė ties Taikos g. 77 namo kampu du neblaivius vyriškius valančius sidabrinės spalvos automobilį. Vėliau tas automobilis iš Taikos g. priekiu įsuko į Taikos g. 77 namo kiemo įvažiavimą ir apie 1-2 min. stovėjo ties kito automobilio pradžia. Paskui apsisuko ir išvažiavo. Nematė, ar vairuotojas buvo išlipęs.

Liudytojas J. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Rūkydamas su sutuoktine balkone pamatė kaip du girti asmenys ties Taikos g. 77 namu valė mašinos kapotą, griuvinėjo. Vairuotojas atidarydavo langą, garsiai leido muziką. Tai buvo pilkos spalvos, galimai „Peugeot“ automobilis. Iš vietos mašina išvažinėjo negražiai, su „gazais“. Apsisukimui įvažiavo į Taikos g. 77 namo kiemo įvažiavimą ir judėdama atbulomis norėjo grįžti į Taikos g., bet tuo metu pravažinėjo kita mašina, todėl „Peugeot“ vėl priekiu pavažiavo į Taikos g. 77 namo kiemo įvažiavimą. Tada sustojo ir kurį laiką, iki 1 min. stovėjo. Tuo metu kliūčių išvažiuoti iš įvažiavimo atbulomis nebuvo. Kodėl stovėjo nežino, nematė, ar vairuotojas buvo išlipęs.

V. B. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje (du nusižengimai) ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 20.39 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Taikos g. 77, įvyko eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko automobilio „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G., kuris paaiškino, kad yra apgadintas jo automobilis, yra liudytojai R. ir J., kurie matė kaip automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į minėtą automobilį „KIA“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tą pačią dieną apie 21.10 val., Vilniuje, Taikos g. ties namu Nr. 63 pareigūnai pastebėjo važiuojantį minėtą „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jų akivaizdoje atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo. Automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, t. y. 2,75 promilės, jis vairavo automobilį neturint teisės tai daryti (b. l. 8); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 20.39 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Taikos g. 77, kiemo pusėje prieš 10 min. automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjo A. G. automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo (b. l. 9); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio, susijusio su automobilio „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu, aplinkybės (b. l. 11); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos priekinės ir užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 12); nukentėjusiojo A. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 20 val., jis pastatė automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie savo namo, kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.20 val. į jį kreipėsi kaimynas iš gretimo namo, kad jo mašina buvo pažeista automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Patikrinus automobilį „KIA Sportage“ pastebėjo, kad nubrėžtas automobilio priekinis sparnas, keleivio pusės priekinės ir galinės durys. Padarytą žala vertina 1 500 EUR. Įvykio liudytojai Rasa ir Julius (b. l. 13); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 20-23); nukentėjusiojo A. I. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 15 val., pastatė automobilį kieme. Apie 22 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir informavo, kad į mamos vardu registruotą bei kieme stovinčią mašiną įvažiavo kitas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išėjęs pamatė sudaužytą mašiną. Padarytą žalą vertiną apie 1 500 EUR (b. l. 16); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio, susijusio su automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu, aplinkybės (b. l. 14); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas užpakalinis bamperis, kuro bako dangtelis (b. l. 15); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra V. P. (b. l. 17); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog V. B. nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 19) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 16 punktas numato vairuotojams pareigą su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. To paties straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento. Atsakomybė už aukščiau išvardintų dokumentų nepateikimą tikrinančiam pareigūnui pareikalavus numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat nepateikė automobilio, kurį vairavo registracijos liudijimo. Minėtą liudijimą V. B. turėjo pareigą pateikti, kadangi transporto priemonė, kurią jis vairavo nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Jis privalėjo pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi minėtas punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad tokios teisės atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį V. B. nebuvo pakankamai atidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Aplinkybę, kad būtent V. B. apgadino automobilį patvirtina tiek paties V. B. parodymai, kad jis 2019 m. sausio 20 d. vairavo „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat liudytojų R. ir J. B., nukentėjusiojo A. G. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Automobiliui „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai yra užfiksuoti bylos medžiagoje esančiose fotonuotraukose. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad V. B. 2019 m. sausio 20 d. apie 21.10 val. vairuodamas tą pačią transporto priemonę atsitrenkė ir į kitą stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį taip pat apgadino. Tai patvirtina paties V. B. bei nukentėjusiojo A. I. parodymai, pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei papildomi duomenys apie eismo įvykį. Administracinio nusižengimo protokole šie V. B. veiksmai kartu su atitinkamų dokumentų nepateikimu buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kaip KET pažeidimas, kuris nėra numatytas kituose ANK straipsniuose. Su tokiu kvalifikavimu teismas nesutinka.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Teismas informavo V. B., kad jo veiksmai gali būti papildomai kvalifikuojami pagal kitą ANK straipsnį. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikant, kad V. B. padaryta veika yra įrodyta, teismas sprendžia, kad V. B. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl kvalifikuotini pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Be to, nagrinėjamu atveju eismo įvykiai dėl automobilio „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų vertintini kaip du atskiri administraciniai nusižengimai ir kiekvienas jų kvalifikuotinas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog nukentėjusiųjų mašinos apgadintos skirtingu laiku, veiksmai nebuvo susiję vieninga tyčia, todėl V. B. apgadinus automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalinus iš įvykio vietos nusižengimas buvo baigtas, automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas yra sietinas su nauju eismo įvykiu.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors teisme duodamas parodymus V. B. parodė, kad nepastebėjo kaip Taikos g. 77 apgadino kitą mašiną, tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Liudytojai R. ir J. B. patvirtino matę V. B. vairuojamo automobilio manevravimą ties Taikos g. 77 namo įvažiavimu taip pat ir tai, kaip automobilis „Peugeot“ be jokios rimtos dingsties kurį laiką buvo sustojęs ties kitu automobiliu, kai kliūčių jam judėti toliau nebuvo. Be to, automobilio „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 20-23, 29-34) rodo, kad susidūrimas buvo pakankamai žymus ir ilgalaikis, tai rodo šio automobilio apgadinimai – perbraukta ištisai per visas priekines keleivio dureles, šiek tiek apgadintos ir galinės keleivio durys taip pat priekinis dešinės pusės sparnas. Taigi automobilių apgadinimų pobūdis liudija, kad atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti ir nesuprasti, kad kontaktavo su kita mašina. Tai patvirtina ir V. B. elgesys – jis neturėdamas kliūčių iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne iš karto. Aplinkybė, kad V. B. buvo nustatytas sunkus girtumas bei tai, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones patvirtina, jog jis turėjo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad savo automobiliui „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą vertina 1 500 EUR, teismo posėdžio metu pateikė patirtą žalą patvirtinančius dokumentus (b. l. 35-38). Įvertinus tai, kad šiuo atveju eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, V. B. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti keturi administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi V. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė supratęs, jog apgadino „Kia“ automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. jo kaltės prisipažinimas nebuvo visiškais ir nuoširdus. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), jo atsakomybę sunkina ir tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama V. B. asmenybė – baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tarp jų ir analogiškus, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis už ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. V. B. padarė keturis administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, savo veiksmais sukėlė žalą, t. y. apgadino dvi kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino. Anksčiau, kaip minėta, V. B. yra baustas už KET pažeidimus, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad jam už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, terminą nustatant lygų ANK 426 straipsnio 2 dalies atveju galimam skirti teisių atėmimo vidurkiui.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 426 straipsnio 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato imperatyvaus transporto priemonės konfiskavimo, tai, jog administracinėje byloje nėra duomenų, jog automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. P. žinojo, kad jo mašina bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, bei tai, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį dėl 2019 m. sausio 20 d. neblaivaus vairavimo, kur taip pat yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamoje administracinėje byloje automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 11 EUR dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „KIA“ apgadinimo), ir paskirti jam 450 EUR dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „Peugeot“ apgadinimo), ir paskirti jam 450 EUR dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 350 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 350 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19096623095.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.