Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1656-460/2011

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07023-2011-7)

NUTARTIS

2011 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkų–įkeistų daiktų savininkų T. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8786-144(792)/2011 pagal kreditorės „Swedbank“ AB pareiškimą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė - „Swedbank“ AB, į. k. 112029651, Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai – T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu 03120060002166 įkeisti daiktai – butas (baigtumas 56 procentai), turintis 151,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 133/839 dalis žemės sklypo, visas žemės sklypas turi 0,0839 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendras įkeistų daiktų įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte.

2011-05-26 pirmosios instancijos teisme buvo gautas kreditorės „Swedbank“, AB pareiškimas Nr. 03/11/03947 „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir T. P. bei D. P., bankas suteikė skolininkams kreditą, kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03120060002166 buvo įkeisti T. P. bei D. P. jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai: butas (baigtumas 56 procentai), turintis 151,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 133/839 dalis žemės sklypo, visas žemės sklypas turi 0,0839 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kreditorė „Swedbank“, AB nurodė, kad sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, todėl kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus. Nurodė, kad T. P. bei D. P. skola „Swedbank“, AB bankui pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais) yra: 206 968,08 EUR negrąžintos paskolos, 8 814,14 EUR palūkanų, 760,01 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą bei 1 227,20 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 217 769,43 EUR ir kreditoriaus sumokėtas 137 Lt žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir T. P. bei D. P., bankas suteikė skolininkams kreditą, kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03120060002166 įkeisti T. P. bei D. P. jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai: butas (baigtumas 56 procentai), turintis 151,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 133/839 dalis žemės sklypo, visas žemės sklypas turi 0,0839 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (baudų, delspinigių) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Apeliantė neteigia, kad kreditavimo sutarties sąlygų nepažeidė, kad su kreditoriumi yra atsiskaičiusi. CPK 558 str. 1 dalyje nustatyta, kreditoriui kreipusis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įstatymas reglamentuoja teismo veiksmus kreditorei kreipiantis į teismą aiškiai ir konkrečiai. Pirmosios instancijos teismas minėtomis įstatymų nuostatomis vadovavosi, todėl atmestinas apeliantų argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantų argumentai dėl vartotojų teisių gynimo pažeidimo nustatant kredito sutarties sąlygas yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Apeliantai neįvardija kokios konkrečiai sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir kaip pažeidžia jo kaip vartotojo interesus. Jie prašo pripažinti negaliojantį visą 11.2 punktą, numatantį sutarties nutraukimą, bet išeitų, kad bankas sutarties apskritai nebegalėtų nutraukti.

Taip pat teismas kaip nagrinėjamu atveju nereikšmingus atmeta apeliantų argumentus dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą įtakos kreditoriaus teisei vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. CK 6.218 str. 1 dalis taip pat šalių sudaryto kredito sutarties 11.2.1 p. numato pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį. Toks reikalavimas turi būti įvykdytas, nepriklausomai, ar sutartis nutraukiama įstatyme ar sutartyje numatytu pagrindu teismine ar neteismine tvarka.

Apeliantų manymu, įspėjimo apie sutarties nutraukimą įteikimo jiems diena laikytina 2011-04-01, o bankas pareikalavo skolą sumokėti iki 2011-03-03. Šie apeliantų argumentai neatitinka tikrovės, bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai įspėjimą (b. l. 77) apie sutarties nutraukimą gavo 2011-02-23 (b. l. 81). Be to, teismo nuomone, šis įspėjamasis terminas būtų reikšmingas tik tuo atveju, jei skolininkai pateiktų įrodymus, jog grąžino bankui visą skolą. Apeliantai tokios aplinkybės apskritai nenurodo, neteigia, kad turi galimybę skolą padengti šiuo metu, todėl minėtas skundo argumentas laikytinas formaliu ir nedarančiu įtakos sutarties nutraukimo teisėtumui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 178 str.).

Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Šiai procedūrai reikšmingas pats prievolės neįvykdymo ir skolos egzistavimo faktas, o ne skolos dydis, dėl kurio kilusius visus neaiškumus apeliantas gali pašalinti bendradarbiaudamas su kreditoriumi. Apeliantai prievolių tinkamo nevykdymo ir skolos egzistavimo faktų neginčija, todėl jų argumentai dėl jam neaiškių skolos dydžio pasikeitimų skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.), kurioje nurodo išieškotiną sumą.

Teismas sutikdama su kreditorės atsiliepimo motyvais atmeta apeliantų argumentus dėl hipoteką reglamentuojančių teisės normų, konkrečiai – CK 4.192 str. ir 4.196 str., aiškinimo ir taikymo.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 str. 2 dalis. Šios įkeitimo teisės ypatumus nustatančios teisės normos numato pagrindą reikalavimo patenkinimui prieš prievolės įvykdymo termino pasibaigimą, tačiau toks pagrindas neapima prievolės dalies neįvykdymo. Šių specialių normų paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Akivaizdu, kad tokią kreditoriaus teisę nulemia pasikeitimas įkeitimo teisėje, o ne pagrindinėje prievolėje. Hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos taip, kad užtikrintų ne tik kreditoriaus interesų gynimą, bet ir įkaito davėjo teisių apsaugą, ypatingai, kai įkaito davėjas yra ne skolininkas, bet trečiasis asmuo. Nors įkeitimo teisė, kaip papildoma (aksesorinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, vis dėlto ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 dalis ir CK 4.216 str. 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

Byloje nagrinėjamu atveju bankas pateikė įrodymus, kad pagrindinę prievolę nustatančią sutartį (kredito sutartį) nutraukė, iki jam kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.

Apeliantai abejoja dėl skolos dydžio. Kreditorė 2011-02-09 raginime sumokėti apeliantams pateikė įsiskolinimą be negrąžintos paskolos, t. y. 8 814,14 EUR palūkanų, 760,01 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą bei 1 227,20 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, o nutraukdamas sutartį bankas kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė rašytinį įrodymą dėl visos skolos dydžio (217 769,43 EUR ir kreditorės sumokėto 137 Lt žyminio mokesčio) (b. l. 3, 5). Apeliantai jokių įrodymų, kad banko nurodytas skolos apskaičiavimas yra neteisingas, nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantai turėjo pakankamai laiko nuo 2011-02-23 su kreditore išsklaidyti visus neaiškumus dėl skolos dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.