Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-4045-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
AN15.-4045-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02253-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4045-1017/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02253-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., jo atstovui pagal įstatymą – tėvui D. K.,

MB „Balkonera“ atstovui J. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivio, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. balandžio 30 d., apie 18.53 val. Vilniuje, ties Ūmėdžių g. 92 namu, vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiavo pro stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas užvažiuoti ant gatvės bortelio, griuvo ir apgadino stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 101 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdyje nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad tą dieną buvo prie Ūmėdžių g., važiavo dviračiu pro automobilį Volkswagen Passat. Automobilis Volkswagen Passat buvo pastatytas šalia namo prie šaligatvio. Jis bandė užvažiuoti ant bordiūro taip, kaip pavaizduota nuotraukoje numeris 8 (b. l. 47). Jam užvažiuoti nepavyko, jis trenkėsi tiesiai į bordiūrą, dviratis iškart sustojo ir jis krito. Kaip matyti nuotraukoje numeris 8 (b. l. 47), dviratis krito į kairę link automobilio, o jis nukrito ant šaligatvio į dešinę pusę. Nemano, kad dviratis kliudė automobilį. Nukritęs, jis, kaip krito dviratis, nematė, bet pagal tai, kaip nukrito dviratis, nemano, kad dviratis išvis kliudė automobilį. Dviratis krito panašiai, kaip nuotraukoje Nr. 5 (b. l. 44), tik labiau nutolęs. Įvykio niekas nematė, žaidimo aikštelėje buvo žmonės. Negirdėjo, kad daužtųsi dviratis į automobilį. Dviratis nebuvo apgadintas, nebent vairas nubrozdintas nuo asfalto. Nukentėjusysis asmuo iškart po įvykio kreipėsi su pretenzija dėl apgadinto automobilio. Jis mano, kad automobiliui šiaip kažkas nubrėžta buvo, gal ėjo koks kaimynas, ką nešė ir nubrozdino. Jis nukentėjusiam asmeniui pasakė, kad nemano, jog jo dviratis galėjo pridaryti jam žalos. Pareigūnai atėjo į namus, pakvietė jį, pasakė atnešti asmens dokumentą, dviratį, pasakė iškviesti tėvus. Tėvams atvykus klausė, kaip viskas buvo padaryta, jis paaiškino (b. l. 51-52).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad policijos buvo daryta fiksacija, kad apgadintas dviratis. Kritimo metu dviratis savaime gavo nubrozdinimus nuo asfalto. Nukentėjusiojo buvo teigiama, kad jo automobilis juodai ištepliotas. To apgadinimo nematė nei sūnus, nei pareigūnai. Jis prašė nukentėjusiojo pateikti sugadintas duženas, nes po įvykio pats apžiūrėjo aplinką ir joje nieko nerado. Nukentėjusysis abejingai į tai pažiūrėjo, pasakė, kad jam nesvarbu. Jis vertina, kad tokio griuvimo atveju pažeidimas neįmanomas. Darant prielaidą, kad dviratis galėjo užkristi ant automobilio, būtų ir kitos detalės apgadintos. Jis pagalvojo, kad bamperis pažeistas, klausė, ar asmuo turi pretenzijų dėl bamperio, nukentėjusysis sakė dėl bamperio pretenzijų neturįs, nes tai senas pažeidimas. Jis tiki sūnaus paaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys, prie automobilio buvo gana daug erdvės, nebuvo važiuojama šalia automobilio, atsitrenkta į šaligatvį tikrai ne prie pat automobilio, vaikas ant šaligatvio nebuvo užvažiavęs (b. l. 52).

Nukentėjusysis J. U. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gulėjo lovoje namie ir išgirdo smūgį, pagalvojo, gal kas į mašiną įvažiavo, bet ne į jo. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad jis (A. K.) guli prie jo mašinos ir dviratis prie mašinos. Matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmė gertuvę iš po mašinos. Išėjęs į lauką pamatė, kad ant automobilio dėmė juoda, ją nuvalė ir pamatė įbrėžimą, kad gabaliuko detalės nėra, iškvietė pareigūnus. Žinojo, kur gyvena kaimynas, tai parodė pareigūnams. Automobilio dar netvarkė, tik nuvalė, kur buvo juoduliai. Reikia tik detalę pakeisti, nes galas nulaužtas ir kadangi detalė plastmasinė, ji neatsipoliruos. Nukentėjusysis parodė ir pažymėjo nuotraukoje nulaužtą detalę (b. l. 42). Jam netrukdo eksploatuoti automobilio šis defektas, bet norėtųsi jį sutvarkyti. Kai kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, šis pasakė „ko tu iš manęs nori, kreipkis į tėvus“. Neįsivaizduoja kaip įvyko įvykis. Kaip dviratininkas užšoko ant bordiūro ir griuvo, jis nematė, tik pamatė, kaip guli ir pamatė dėmę. Jo klaida buvo, kad ją nuvalė. Bylos 46 lape esančioje nuotraukoje ant bamperio sutrūkę dažai yra iš anksčiau apgadinimas (b. l. 52).

Liudytojas N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog į stovintį automobilį atsitrenkė dviratininkas, automobilis yra apgadintas. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino, jog namie išgirdo smūgį, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad prie automobilio yra nukritęs dviratininkas, išėjo pažiūrėti. Priėjęs apžiūrėti rado automobilio apgadinimus, kurių anksčiau nebuvo. Dviratininko ir dviračio vietoje nebuvo. Po to pasikeitus numeriais, išėjo dviratininkas ir pasiėmė dviratį. Jie darė dviračio ir automobilio nuotraukas. Dviratyje yra daug apgadinimų, ar jie švieži ar ne, sunku buvo pasakyti. Automobilio gale, šone buvo apgadinta automobilio dalis (b. l. 41 esančioje antroje nuotraukoje pažymėjo apgadinimo vietą). Ten buvo apibraižymas su įskilimu. Jis buvo akivaizdžiai matomas. Dviratininkas pasakojo, kad važiavo ir buvo gatvės bortelis atsikišęs, važiuojant ant jo, užkliuvo priekinis ratas ir jis tiesiog griuvo. Neatsimena, ar dviratininkas rodė, kaip krito dviratis. Dviračio vairuotojas nesutiko, kad jis apgadino, nurodė, kad jis negalėjo apgadinti. Vėliau atvyko dviratininko tėvai. Jie irgi nesutiko, kad dviratis galėjo apgadinti automobilį. Mano, kad dviratis galėjo apgadinti automobilį. Mašinos apgadinimas yra aukščiau, nei stovi dviratis, todėl atrodo, kad negalėjo apgadinti. Kadangi yra bortelis ir dviračio ratas atitrenkė į jį bei dviratis virto, galėjo su vairu, pedalais, su ratu apgadinti. Būna, kad griūvantis dviratis ir stogą automobilio apgadina. Jie nepridėjinėjo dviračio prie automobilio, spręsdami, ar galėjo apgadinti tokiu mechanizmu, kaip nupasakojo nukentėjusysis. Sprendė iš patirties, ankstesnių įvykių (b. l. 58-59).

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad Vaduvos ar Ūmedžių gatvėje pavasarį nepilnametis apgadino automobilį ir pasišalino – išėjo namo. Jiems atvažiavus į vietą, kreipėsi nukentėjusysis, kuris nurodė apgadintą automobilį ir kur gyvena nepilnametis (b. l. 33 esančioje nuotraukoje liudytojas nurodė vietą, kur buvo apgadintas automobilis). Įdrėskimai buvo bagažinės dangtyje. Tokį apgadinimą reikia tvarkyti. Automobilis stovėjo šalia bortelio. Vaikas pats pasakojo, kad jis važiavo ir toje vietoje bandė užšokti ant bordiūro priekiniu ratu, jį sumėtė, jis atsitrenkė, vertėsi, nukrito, jis atsikėlė ir apsižiūrėjo. Dviratis galėjo būti ir neapgadintas. Jie darė sulyginimą, pastatė dviratį ir automobilį šalia, - vieną dviračio ratą (priekinį ar galinį) užkėlus ant bordiūro, vairas tampa panašiai apgadinimo pozicijoje. Tai buvo padaryta, kol laukė tėvų, esant vietoje tik vaikui. Vairo padėtis ir automobilio apgadinimo vieta atitiko. Jei asmuo važiavo ir bandė užšokti ant bordiūro, jį galėjo sumėtyti, ir vairo kampu į tą vietą galėjo atsitrenkti. Jie padarė prielaidą, kad galėjo taip atsitikti, bet atvykę tėvai pradėjo tai neigti. Pranešėjas sakė, kad kažką matė, kad jam ne pirmą kartą ta mašina apgadinta. Automobilio apgadinimas buvo šviežias, nes ant jo dulkių nebuvo. Jam atrodo, kad ant dviračio apgadinimų nebuvo. Dviračio rankenėlėje buvo apgadinimai, bet sunku pasakyti, ar nuo to ar iš seniau. Jie apžiūrėjo ir sėdynę, ir vairą. Nemano, kad automobilio bagažinės ir bamperio apgadinimai yra kuo nors susiję. Bamperio apgadinimas būdingas padaromiems kitu automobiliu, kai būna apgadinamas bamperis ar sparnas, o šis apgadinimas ant bagažinės dangčio buvo aukštai, apgadinimas savotiškas. Vaikas bendraujant iš pradžių neneigė, kad jis galėjo padaryti apgadinimą, tik sakė, nežinantis kaip tai įvyko, jis bandė užšokti, vertėsi prie mašinos. Kai atvyko tėvai, viskas kardinaliai pasikeitė. Detalės nuolauža nebuvo rasta, ji galėjo būti nukritusi po mašina. Jie apžiūrėjo vietą, kiek įmanoma. Mechaninis pažeidimas, kai nešviežias, matyti – dažai būna susitraukę, kitos spalvos. Kai šviežias, matyti, jis gali būti dienos senumo. Neatsimena, ar automobilis buvo švarus ar purvinas. Neatsimena, ar apgadinimo vieta buvo nuvalyta, ta vieta labai neišsiskyrė, nekrito į akis, bet nukentėjusysis minėjo kad tą vietą valė (b. l. 59-60).

Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., 18.30 val. važiavo namo su dviračiu. Važiuodamas prie namų, atsitrenkė į šaligatvį. Dviratis nukrito ant kairio šono šalia sidabrinio Volkswageno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasikėlęs dviratį ir išsitraukęs gertuvę iš po mašinos, nusivarė dviratį į rūsį. Jam išėjus prie jo priėjo vyriškis, mašinos savininkas ir sakė, kad matė, kaip jis ištraukė kažką iš po jo mašinos ir kad rado įbrėžimų su juodomis dėmėmis. Jam pasakius, kad neįsivaizduoja, kaip galėjo ten apibraižyti, ar net palikti juodas dėmes, nes dviratis nukrito iki jo mašinos ir vienintelė vieta, kuri galėjo liesti, buvo sėdynė, kuri buvo per pusę metro nuo įbrėžimo. Po to buvo iškviesta policija. (b. l. 9).

Tyrimo metu liudytojas J. U. 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 19.00 val. buvo namie ir per langą išgirdo trenksmą, pasižiūrėjęs pastebėjo prie jo automobilio gulintį dviratininką. Išėjęs į lauką pasižiūrėti, ar neapgadino jo automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo apgadinimus: nubrauktą bagažinės apdailą ir galinį dešinį sparną. Tada pastebėjo tą patį vaikiną, einantį iš rūsio. Pradėjus jį kalbinti, vaikinas pasimetė, sakė: „aš pažiūrėjau apačioje, nieko nekliudžiau“ ir elgėsi neadekvačiai. Pastebėjęs, jog su vaikinu, gyvenančiu priešais jį, nepavyks susikalbėti, šiam pasakius, jog jo tėvų nėra, iškvietė policiją (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis N. B. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 20.10 val. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Ūmėdžių g., ties 92 namu dviratininkas apgadino stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi automobilio Volkswagen savininkas J. U., kuris paaiškino, kad būdamas namie išgirdo lauke dūžio garsą, pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip prie jo automobilio yra nukritęs dviratininkas. Išėjęs apžiūrėti savo automobilio, pamatė ant bagažinės apgadintą apdailos detalę, dešinės pusės galinį sparną ir šviežias tamsias žymes, kurias pabraukęs ranka nuvalė. Stovėdamas prie automobilio, pamatė iš rūsio išeinantį vaikiną, kuris buvo nukritęs prie jo automobilio. Bendraujant su vaikinu, jis teigė, kad apgadinti automobilio negalėjo. Kadangi vaikinas buvo nepilnametis, o tėvų nebuvo namie, jis iškvietė policiją, Vietoje buvęs dviračio vairuotojas A. K. paaiškino, kad vairuodamas dviratį važiavo pro minėtą stovintį automobilį, norėjo užvažiuoti ant gatvės bortelio, tačiau dviračio priekinis ratas atitrenkė į bortelį ir jis nugriuvo, bet automobilio apgadinti negalėjo. Automobilio apgadinimo aukštis 1,2 m, dviračio aukštis (sėdyne, vairas) apie 1,1 m, gatvės bortelio 9-13 cm aukštis. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas Volkswagen automobilis (b. l. 4).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuotas J. U. 2019 m. balandžio 30 d. 18.55 val. pranešimas, kad Vilniuje, Ūmėdžių g. 92, į pranešėjo automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitrenkė vaikas su dviračiu, apgadino (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Ūmėdžių g 96 schemoje matyti eismo įvykio vieta (b. l. 6).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadinta bagažinės apdailos detalė (b. l. 7).

Teismui buvo pateiktos pareigūnų įvykio vietoje darytos foto nuotraukos (b. l. 32-37), taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo jau po įvykio darytos foto nuotraukos (b. l. 40-47), sąmata (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo

ANK 428 straipsnio 1 dalies nuostatomis, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų (ANK 428 str. 3 d.). Taigi atsakomybė už dviračius vairuojančių asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, numatyta ANK 428 straipsnio 3 dalyje.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Nr. 1950, 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nors A. K. nepripažino savo kaltės, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei A. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Tiek tyrimo metu, tiek ir teisme A. K. pripažino, kad įvykio dieną jis važiavo dviračiu Vilniuje, ties Ūmėdžių g. 92 namu ir bandė užvažiuoti ant šaligatvio, šalia kurio buvo pastatytas automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepavyko užvažiuoti ant šaligatvio, jis atsitrenkė ratu į šaligatvį, nuo ko dviratis krito į automobilio pusę (į kairę), o jis pats nukrito į priešingą pusę (į dešinę), tačiau neigė, kad krisdamas dviratis galėjo kliudyti automobilį, nurodydamas, jog buvo nuo automobilio saugiu atstumu, po automobiliu pasirideno tik dviračio gertuvė. Teismas įvertinęs jo parodymų visumą, vertina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pagrindo kategoriškai teigti, jog krisdamas dviratis nekliudė automobilio, nes jis pats apklausos metu teisme nurodė šios aplinkybės nematęs, nes pats krito į kitą pusę nuo dviračio, kaip krito dviratis nematė, matė tik jau nukritusį dviratį. Kaip nurodė liudytojas – policijos pareigūnas A. S., pradiniame etape aiškinantis galimo eismo įvykio aplinkybes, A. K. kategoriškai neneigė galimybės, kad krisdamas jo dviratis galėjo kliudyti automobilį.

Automobilio Volkswagen valdytojas J. U. taip pat nurodė dviračio kontakto su jo automobiliu momento nematęs, jis sureagavo į kritimo (dūžio) garsą ir pažiūrėjęs pro langą pamatė jau nugriuvusį šalia jo automobilio dviratį ir dviratininką; iki tol jo automobilio nustatytų apgadinimų nebuvo. Kadangi nei vienas iš transporto priemonių valdytojų nematė automobilio ir dviračio kontakto, apie jo buvimą galima spręsti iš netiesioginių įrodymų, o būtent iš asmenų, iš karto po įvykio atvykusių į įvykio vietą paaiškinimų, padarytų apgadinimų pobūdžio, jų atsiradimo laiko, vertinant aplinkybę, ar galėjo transporto priemonės kontaktuoti ir ar galėjo šie apgadinimai būti padaryti A. K. nupasakoto įvykio metu.

Automobilio valdytojas J. U. nuosekliai ir kategoriškai nurodė, kad apžiūrėjęs automobilį ant jo bagažinės dangčio pamatė juodą dėmę (dryžį), ją nuvalęs rado naują įbrėžimą, su detalės nuskilimu, šis apgadinimas užfiksuotas pareigūnų darytose nuotraukose. J. U. nurodė, jog ant jo automobilio Volkswagen bagažinės dangčio atsiradęs apgadinimas yra naujas, iki minėto įvykio jo nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ar įtarti, kad jis piktnaudžiauja susidariusia situacija, kaip įtarė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nes J. U. nuoširdžiai ir iš karto A. K. tėvui nurodė, kad toje pat pusėje ant automobilio galinio bamperio (b. l. 46) esantis apgadinimas buvo padarytas iš anksčiau ir dėl jo pretenzijų neturįs. Būdamas nesąžiningas jis galėtų sieti ir pastarąjį apgadinimą, atsižvelgdamas į jo lokalizaciją, su dviračio griuvimu, tačiau sąžiningai to nedarė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. patvirtino, jog automobilio detalės įskilimas buvo šviežias, neturėjo požymių, būdingų seniems apgadinimams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad automobilio apgadinimo krentantis dviratis negalėjo padaryti, nes automobilio apgadinimo vieta yra didesniame aukštyje, nei siekia aukščiausias dviračio taškas. Policijos patrulio N. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog automobilio apgadinimo aukštis 1,2 metro, o automobilio sėdynės ir vairo aukštis apie 1,1 m. Tačiau vertinant, ar dviratis galėjo padaryti automobilio apgadinimą aukščiau nei jo paties matmenys, vertintina tai, kad dviračio virtimas įvyko dėl to, kad A. K. bandė užvažiuoti ant šaligatvio bortelio. Šią aplinkybę nurodė A. K. savo rašytiniame paaiškinime, taip pat aiškindamas aplinkybes policijos pareigūnams. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bortelio aukštis siekė dar 9-13 cm. Kadangi kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis bandė užvažiuoti ant bortelio, jis dviračio priekinį ratą turėjo būti kilstelėjęs tiek, kad šis užvažiuotų ant borto. Vadinasi priekinė dviračio dalis galėjo būti pakilusi iki 13 cm., tai yra būti užfiksuotame automobilio sugadinimo aukštyje ar net aukščiau. Taip pat neturi pagrindo ir atstovo argumentai, kad jeigu dviratis būtų kontaktavęs su automobiliu kaip teigia nukentėjusysis, ant automobilio būtų likę ir kitų apgadinimų (žymių). Kaip minėta, teismas tiki nukentėjusiojo paaiškinimais ir nemano, kad jis piktnaudžiauja susidariusia situacija. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis atėjęs pamatė ne tik nuskeltą apdailos detalę ir naują įskilimą, bet ir juodą ilgą dryžį, kurį ir galėjo palikti krentančio dviračio rankena, kontaktuojant su automobiliu.

A. K. ir jo atstovas tvirtina, kad virsdamas dviratis niekaip negalėjo kliudyti automobilio, nes buvo per toli nuo automobilio, o vėliau, atsisakius tai padaryti pareigūnams, jie patys atkūrė įvykio mechanizmą, užfiksavo jį nuotraukomis (b. l. 42-44-45), kurios, jų nuomone, patvirtino, kad už automobilio buvo daug erdvės ir dviratis griūdamas jo kliudyti negalėjo. Tačiau duodamas paaiškinimus teisme A. K. pats nurodė, kad dviratis krito panašiai, kaip nuotraukoje Nr. 5 (b. l. 44), tik labiau nutolęs. Iš to darytina išvada, jog jo pateiktose nuotraukose nėra tiksliai atkurtas transporto priemonių išsidėstymas. Įvertinus šią aplinkybę bei tai, kad pats A. K. nurodė nematęs dviračio kritimo momento bei kaip nukrito dviratis gale link automobilio (nes pats griuvo į priešingą pusę), teismas vertina, kad šios nuotraukos negali objektyviai pagrįsti kontakto tarp transporto priemonių nebuvimą ir paneigti, jog šviežios apgadinimo žymės ant automobilio buvo paliktos ne griūvančio dviračio.

Dėl tų pačių priežasčių, teismo vertinimu, byloje nėra tikslinga skirti eismo įvykio ekspertizę ar eksperimentą. Byloje nėra užfiksuota patikimų duomenų, kokiu tiksliai atstumu automobilio atžvilgiu buvo dviratis jo griuvimo metu, be to, sunku būtų užtikrinti, kad nenukentėtų eksperimentą atliekantis dviratininkas, tai kainuotų papildomas išlaidas ir užtruktų, todėl eksperimentas šiuo atveju laikytinas neproporcinga tyrimo priemone.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog iš nuoseklių J. U., taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų N. B. ir A. S. paaiškinimų, taip pat šioje byloje užfiksuotų objektyvių duomenų (eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, pareigūnų pateiktų foto nuotraukų) visumos nustatyta, kad apgadinimai, nustatyti ant automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotam dviračiui kritimo metu kontaktavus su minėtu automobiliu. Šiais duomenimis yra paneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo prielaidos.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog 2019 m. balandžio 30 d., apie 18.53val. Vilniuje, ties Ūmėdžių g. 92 namu, vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiavo pro stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas užvažiuoti ant gatvės bortelio griuvo ir apgadino stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 101 punktą (keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu) bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šis A. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė automobilio sugadinimą.

Skirdamas nuobaudą A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; taip pat įvertina padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (vairavo dviratį, buvo neatsargus ir nerūpestingas, neįvertino, kad jo bandomas atlikti manevras – užvažiavimas ant aukšto šaligatvio bortelio yra nesaugus, gali sukelti pavojų šalia esančioms transporto priemonėms), taip pat įvertina A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – nusižengimo padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), todėl turintis mažai gyvenimiškos patirties techniškai įvertinti situaciją ir veiksnius, lemiančius transporto priemonės judėjimo pokyčius, susidūrus su kliūtimi), be to, teismo vertinimu, A. K. gali sąžiningai klysti manydamas, kad jo krentantis dviratis nekliudė automobilio, kadangi jis pats dviračio kritimo momento nematė, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. K. paskyrus minimalią ANK 438 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją. Atsižvelgiant į tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnametis, jam skirta bauda mažinama pusiau (ANK 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimties) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį AN15.-4045-1017/2019, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19100533983 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Norvilienė