- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-39-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00036-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. ir R. B. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-13 nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-06 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023-05-11 nuosprendžiu, D. B., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas R. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla nutraukta. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“), padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas T. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla nutraukta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir D. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus) subsidiariai priteista 460 729,95 Eur Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI).
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 nuosprendžiu iki civilinių ieškinių patenkinimo buvo paliktas galioti 2016-12-01 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. turtui: 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose, adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių, kurie 2016-12-01 nurodymais įnešti į FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 nuosprendis įsiteisėjo 2023-05-11, vykdomieji raštai, tarp jų ir dėl subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir D. B. priteistos 460 729,95 Eur sumos išieškojimo, 2023-05-25 buvo pateikti vykdyti Lietuvos antstolių rūmams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-07 nutartimi netenkintas VĮ „Registrų centras“ teikimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“), teismui konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto civilinio ieškinio teikimo nagrinėjimo dienai nėra atlyginusi, ieškinio užtikrinimas tebėra aktualus, todėl nėra pagrindo naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės prašymas išspręsti 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose rastų ir paimtų grynųjų pinigų (23 000 Eur ir 200 JAV dolerių) klausimą. Nurodyta, kad civilinio ieškinio dalis dėl valstybės biudžetui padarytos žalos, priteistos iš D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškojimo nėra įvykdyta, o minėti kratos metu rasti ir paimti pinigai saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos depozitinėje sąskaitoje, todėl prokurorė prašė juos nukreipti civiliniam ieškiniui padengti.
5. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-13 nutartimi prokurorės prašymas buvo tenkintas. Teismas nukreipė D. B. namuose kratos metu rastus ir paimtus 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos depozitinėje sąskaitoje, civilinio ieškinio dalies, priteistos subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., atlyginimui.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
6. Skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. ir R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-13 nutartį, o 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose, adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių, grąžinti teisėtai savininkei R. B.. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
6.1. Cituojami skundžiamos nutarties motyvai. Manoma, kad skundžiamoje nutartyje galbūt buvo netinkamai įvertinti šios baudžiamosios bylos duomenys, kadangi teismas neteisingai nustatė, jog 2019-02-28 teisiamojo posėdžio metu D. B. ir jo gynėjas advokatas sutiko, kad kratos metu rasti ir paimti 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių būtų nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti, nes iš tiesų minėtame posėdyje buvo kalbama ne apie šias lėšas, o apie kitas lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje.
Atsiliepimas
6.2. Pirmosios instancijos teismas D. B. ir R. B. pateiktuose atsiliepimuose nurodytų aplinkybių bei kartu su atsiliepimais pateiktų duomenų nevertino ir neanalizavo, tai leidžia spręsti ir vertinti, jog prašymo nagrinėjimas nevyko sąžiningai ir teisingai, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytų reikalavimų, o buvo formalus.
6.3. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72(3) straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BK 72 straipsnio l dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, tačiau remiantis nacionaline teismų praktika, konfiskuojamas gali būti ne bet koks kaltininkui priklausantis turtas, o tik tas, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kad kratos metu surastas turtas (piniginės lėšos) būtų konfiskuotos, būtina objektyviai nustatyti du požymius: 1) piniginės lėšos (23 000 Eur ir 200 JAV dolerių) turi priklausyti išimtinai kaltininkui; 2) piniginės lėšos turi būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
6.4. Minėtos piniginės lėšos (23 000 Eur ir 200 JAV dolerių) buvo paimtos atliekant kratą ne tik D. B., bet ir jo šeimos gyvenamojoje vietoje, kur jis gyvena ne vienas, o kartu su žmona R. B. ir dviem vaikais. Nors atsiliepimuose teismui tiek D. B., tiek R. B. nurodė, jog piniginės lėšos, surastos ir paimtos kratos metu, asmeniškai priklauso tik R. B., yra deklaruotos bei gautos iš individualios kūrybinės veikos ir buvo skirtos būtent kūrybinės veiklos plėtrai – profesionalios fotografavimo įrangos įsigijimui ir profesinės veiklos vykdymui, ir laikytinos asmenine, o ne jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai patvirtina ir kartu su atsiliepimais pateikti duomenys, tačiau tokių duomenų nevertino nei ikiteisminio tyrimo subjektai, nei prokuratūros prašymą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas.
6.5. Šiuo atveju BPK 151 straipsnio tvarka taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas tik D. B., nors jam šios piniginės lėšos nepriklausė ir nepriklauso, o nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas nei R. B., nei bendram sutuoktinių, šeimos turtui. Baudžiamojoje byloje, kurioje prokuratūra prašo nukreipti pinigines lėšas civilinio ieškinio dengimui, nėra jokių duomenų, patvirtinančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją ir paneigiančių, kad kratos metu iš gyvenamosios vietos paimtos piniginės lėšos nepriklauso R. B. asmeninės nuosavybės teise ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio l dalies kriterijų. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad šios piniginės lėšos priklauso asmeniškai R. B., todėl negali būti laikomos D. B. asmenine ar bendrąja jungtine šeimos (sutuoktinių) nuosavybe ir šios kratos metu paimtos piniginėms lėšoms BPK 151 straipsnio tvarka negali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kadangi nei R. B., nei vaikai, nėra materialiai atsakingi už D. B. veiksmus, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas kratos metu iš gyvenamosios vietos paimtoms piniginėms lėšoms turi būti panaikintas ir jos grąžintos teisėtam šių lėšų savininkui – R. B. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
7. Atsiliepimu į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. ir R. B. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Vaida Pužauskienė su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Skundas atmestinas.
9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. ir R. B. skundą ir prokurorės V. Pužauskienės atsiliepimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-13 nutartis, kuria buvo tenkintas prokurorės prašymas nukreipti D. B. namuose kratos metu rastus ir paimtus 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių civilinio ieškinio dalies, priteistos subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., atlyginimui, yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas BK ir BPK nuostatų nepažeidė, iš esmės tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu.
10. Skunde plačiai dėstoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas apie 2019-02-28 Klaipėdos apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu D. B. ir jo gynėjo advokato išsakytą poziciją dėl sutikimo perduoti (pervesti) areštuotas lėšas VMI ieškiniui padengti, nes iš tiesų buvo kalbama ne apie kratos metu D. B. namuose rastus ir paimtus 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių, o apie 47 571 Eur sumą, buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje. Susipažinus su 2019-02-28 teisiamojo posėdžio protokolo turiniu ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančia baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-01 priimtomis nutartimis, matyti, kad nors nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog posėdžio metu D. B. ir jo gynėjui advokatui kalbant apie „lėšų areštą“ ir prašymą areštuotas lėšas pervesti VMI, „užskaityti tuos pinigus“ buvo pasisakoma dėl 47 571 Eur sumos, vis dėlto nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti ar pasisakant teismo posėdyje omenyje buvo turimos vien tik nurodytos lėšos, ar ir D. B. namuose kratos metu rastos ir paimtos lėšos.
11. Tačiau aukštesnysis teismas akcentuoja, jog nors Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, Klaipėdos apygardos teismo 2023-05-11 nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be kita ko, šio nuosprendžio 104 punkte apeliacinės instancijos teismui įvertinus aplinkybę, kad dar teisminio nagrinėjimu metu D. B. buvo pirmosios instancijos teismui pateikęs prašymą, kad žalos atlyginimui būtų panaudotas jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuotas turtas. Nors šis prašymas nebuvo tenkintas, nes baudžiamoji byla tuo metu dar nebuvo išnagrinėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos buvo matyti, jog tuo metu D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apriboto turto vertė buvo iš viso 234 895 Eur (į šią sumą pateko ir aptariami 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių), o tai sudarė žymią dalį visos nusikalstamais veiksmais valstybei padarytos iš viso 460 729,95 Eur dydžio žalos, taip pat D. B. nurodė, jog vos atsiradus galimybei stengsis atlyginti padarytą žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas manyti, jog minėta D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamomis veikomis padaryta žala valstybės biudžetui bus atlyginta, o ši aplinkybė buvo būtina BK 40 straipsnio nuostatų (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) taikymui. Tuo tarpu iš skundo turinio akivaizdu, jog ši aplinkybė šiuo metu jau yra netiesiogiai kvestionuojama, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 ir Klaipėdos apygardos teismo 2023-05-11 nuosprendžiai yra įsiteisėję, patikrinti kasacine tvarka, todėl turi būti vykdomi, valstybei turi būti atlyginama nusikalstamomis veikomis padaryta žala.
12. Pažymėtina, jog 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose rastiems ir paimtiems 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas dar 2016-12-01 prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, po to Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 nuosprendžiu, įsigaliojusiu 2023-05-11, ši procesinė prievartos priemonė buvo palikta galioti iki bus atlygintas iš atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. subsidiariai priteistas civilinis ieškinys 460 729,95 Eur sumai. Vykdomasis raštas dėl subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir D. B. priteistos 460 729,95 Eur sumos išieškojimo 2023-05-25 buvo pateiktas vykdyti Lietuvos antstolių rūmams, tačiau civilinio ieškinio dalis dėl šios valstybės biudžetui padarytos žalos praėjus apytikriai dviem metams nebuvo išieškota. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad D. B. ir (ar) jo gynėjas advokatas, arba jo sutuoktinė R. B. būtų nors kartą skundę 2016-12-01 prokuroro nutarimą, teismo nutartis, kuriomis buvo tęsiamas šios procesinės prievartos priemonės taikymas, aplinkybės dėl nurodytų pinigų priklausomybės asmeniškai kuriam nors sutuoktiniui (jų kilmės) nebuvo ginčijamos ar bent jau nurodytos nei apeliaciniuose, nei kasaciniuose skunduose, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Versija apie 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių priklausomybę asmeniškai R. B. atsirado tik po to, kai nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per pakankamai ilgą laiką neatlygino iš jos priteisto civilinio ieškinio, prokurorė paprašė pirmosios instancijos teismo nukreipti šias lėšas civilinio ieškinio dalies, priteistos subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., atlyginimui, iš šis prašymas buvo tenkintas.
13. Apygardos teismas nesutinka ir su skundo argumentais dėl neva netinkamo BK 72³ straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų taikymo, nes BPK 151 straipsnio tvarka taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas tik D. B., nors jam šios piniginės lėšos nepriklausė ir nepriklauso, o nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas nei R. B., nei bendram sutuoktinių, šeimos turtui. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016-12-01 prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės apribojimas ne tik 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose rastiems ir paimtiems 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių, bet ir D. B. nekilnojamam turtui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir R. B. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam nekilnojamam turtui taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-06 nuosprendžiu buvo paliktas galioti iki bus atlygintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. subsidiariai priteistas civilinis ieškinys 460 729,95 Eur sumai, dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo baudžiamojo proceso metu taip pat nė karto nebuvo skundžiamasi. Pažymėtina, jog R. B. dar 2016-11-30 buvo pateikusi prašymą grąžinti jos ir D. B. namuose 2016-11-30 vykdytos kratos metu paimtus R. B. asmeniškai priklausiusius daiktus – du kompiuterius ir kietuosius diskus, tačiau prašymo dėl jai neva asmeniškai priklausiusių kratos metu paimtų grynųjų pinigų (23 000 Eur ir 200 JAV dolerių) grąžinimo nebuvo pateikta. Tai dar kartą patvirtina, jog versija apie 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių priklausymą asmeniškai R. B., jų paskirtį būtent jos kūrybinės veiklos plėtrai, atsirado tik po to, kai teismui buvo pateiktas prokurorės prašymas priimti D. B. ir R. B. interesų neatitinkantį sprendimą dėl minėtų lėšų nukreipimo civilinio ieškinio dalies atlyginimui.
14. Nors skunde akcentuojami D. B. ir R. B. pateikti duomenys (R. B. mokesčių deklaracijų kopijos), tačiau susipažinus su šiais duomenimis darytina išvada, jog jie savaime neįrodo, kad 2016-11-30 vykdytos kratos metu pas D. B. namuose rasti ir paimti 23 000 Eur ir 200 JAV dolerių yra būtent minėtose deklaracijose nurodomos piniginės lėšos, asmeniškai uždirbtos iš R. B. kūrybinės veiklos, kurios turėtų būti vertinamos kaip vieno sutuoktinio (R. B.) asmeninė nuosavybė. Taigi minėti duomenys šiuo atveju nėra pakankami sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai paneigti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taip pat skunde subjektyviai interpretuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Kaip teisingai nurodyta prokurorės atsiliepime, baudžiamojo proceso metu nebuvo gauta duomenų, kad sutuoktiniai D. B. ir R. B. būtų sudarę sutartį, kuria būtų nustatytas kitoks nei CK 3.88 straipsnyje reglamentuojamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto režimas.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. ir R. B. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-13 nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.