Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 18 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis 2024 m. gegužės 19 d., apie 17.20 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, turimomis replėmis perkirpo spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas O. M. priklausantis dviratis, 1 250 Eur vertės, ir minėtu dviračiu nuvažiavo, tokiu būdu minėtą dviratį pagrobė ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam O. M. padarė 1 250 Eur dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, labai gailisi, jog pavogė dviratį. Parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo prie stovo prirakintą dviratį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jis pamena, dviratis buvo tamsių spalvų, tačiau konkretaus pavadinimo neprisimena. Tą dieną į krepšį buvo įsidėjęs reples tam, kad galėtų statybose „surišti“ armatūrą. Nepamena kaip minėtą dieną jis buvo apsirengęs. Pamačius minėtą dviratį kilo noras jį pavogti. Kadangi krepšyje turėjo reples, nusprendė spyną nukirpti ir pavogti dviratį, jog galėtų jį parduoti. Jis priėjo prie dviračio, iš krepšio išsitraukė reples ir nukirpo dviračio spyną, po to sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Spyną pasiėmė su savimi, po ko ją išmetė, tačiau negali nurodyti kur, nes to nepamena. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) sutiko kelis vyriškius, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, atpažinti negalėtų. Jis pastarųjų paklausė, gal žino kam galėtų parduoti dviratį. Jie atsakė, kad žino ir paskambino kažkokiems savo pažįstamiems. Tada vienas iš minėtų vyriškių pasakė, kad tuoj atvažiuos jo pažįstamas ir nupirks dviratį. Atvažiavo vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, matė pirmą kartą, pastarasis nusipirko dviratį už 50 Eur. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, kadangi nusipirko maisto. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam viešuosius darbus arba arešto bausmę. Jis šiuo metu ieško darbo statybose, todėl radęs darbą tikrai galėtų dalimis atlyginti padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 18.40 val. jam paskambino sūnus B. M. ir pranešė, jog atvažiavo su nukentėjusiojo juodos spalvos miesto dviračiu į (duomenys neskelbtini) dalyvauti repeticijoje. Sūnus dviratį prirakino prie pagrindinio įėjimo, kur yra įrengti dviračių stovai. Po repeticijos, apie 18.20 val., sūnus išėjęs iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nėra dviračio. Minėtas dviratis buvo pirktas maždaug prieš 3-4 metus, paskui perduotas važinėti sūnui, tačiau dviratis (negali pasakyti koks dviračio tikslus pavadinimas, nes to neprisimena) priklauso jam, vertė – 1 250 Eur. Dviratis turėjo amortizuojantį sėdynės stovą, diskinius hidraulinius stabdžius, buvo papildomai įstatytos rankenos, skirtos patogesniam ilgalaikiam važiavimui. Jeigu pamatytų, tikrai atpažintų savo dviratį. Papildomai parodė, kad minėto dviračio pirkimo dokumentų neturi, todėl pateikti negali. Dviratis buvo draustas, todėl draudimas jam padengė patirtą žalą. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio, tačiau civilinio ieškinio atsisako, kadangi jam draudimas atlygino patirtą žalą. Bendra dviračio vertė yra 1 250 Eur, tačiau negali nurodyti kiek minėtos dviračio detalės atskirai kainavo, kadangi neprisimena ir negali pateikti jokių dokumentų, nes jų nerado. Dėl spynos pretenzijų neturi, nes ji neturi materialinės vertės.

B. M. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, 2024 m. gegužės 19 d. parodymų protokole, pateiktame per (duomenys neskelbtini) sistemą, nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. atvažiavo dviračiu į (duomenys neskelbtini), prirakino dviratį, nuėjo pagroti į vidų, o kai išėjo, neberado dviračio. Paprašė budėtojos parodyti kamerų nufilmuotą vaizdo medžiagą ir tokiu būdu (pastaba. peržiūrėjus vaizdo medžiagą) patvirtina, kad dviratį pavogė. Apie 17.20 val. vyriškis, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), priėjo prie minėto dviračio, iš krepšio išsitraukė žnyples, nukirpo spyną ir su dviračiu išvažiavo. Dėl dviračio vagystės padaryta 1 250 Eur turtinė žala.

Įvykio vietos 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra dviračių stovai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Matoma (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės, prie pagrindinio įėjimo matyti 6 metaliniai dviračių stovai, prie kurių, iš kairės pusės ant sienos yra vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūros metu daugiau reikšmingų daiktų ir pėdsakų neaptikta.

(duomenys neskelbtini) T. G. 2024 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuo dviračio stovo buvo pavogtas O. M. priklausantis dviratis, kurio vertė 1 250 Eur. Peržiūrėjus adresu (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad šią vagystę galimai padarė R. P., kuris yra žinomas policijos pareigūnams dėl sistemingai vykdomų vagysčių iš parduotuvių ir pan. Minėtas asmuo atpažintas iš veido bruožų, aprangos, eisenos, kūno sudėjimo.

Vaizdo įrašo 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas fiksuotas 2024 m. gegužės 19 d. laiku 17:19:40 val., vaizdo įrašo trukmė 1 minutė ir 28 sekundės. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matosi šaligatvis, o kairėje pusėje – pastato siena, prie kurios įrengti šeši dviračių parkavimui skirti laikikliai. Prie pirmojo laikiklio (arčiau vaizdo stebėjimo kameros) stovi sidabrinės spalvos dviratis, prie sekančio laikiklio stovi juodos spalvos dviratis. Minėti dviračiai yra prirakinti. Vaizdo įrašo laiku 17:19:51 val. prie pirmojo dviračio prieina vyras, kuris apsižiūrėjęs eina prie antrojo dviračio ir išsitraukęs iš rankinės reples, kurios įvyniotos į skudurą, vaizdo įrašo laiku 17:20:23 val. nukerpa dviračio rakinimo kabelinę ir netrukus išvažiuoja link (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras avi juodos spalvos batus, apsirengęs žydros spalvos džinsais, juodu megztiniu, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ant kairės rankos užsidėjęs sidabrinės spalvos laikrodį. Ant kairiojo peties vyras nešasi tamsios spalvos rankinę. Vyro veido bruožų nesimato.

Motyvuojamoji dalis

Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija nedidelės vertės turto kategoriją ir yra mažesnis nei didelės vertės turtas, taip pat nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Pastarasis detalizavo, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo prie stovo prirakintą dviratį, esantį kaltinime nurodytu adresu. Pamačius minėtą dviratį, kilo noras jį pavogti, kiek pamena, dviratis buvo tamsių spalvų. Kadangi krepšyje turėjo reples, nusprendė spyną nukirpti ir pavogti dviratį, jog galėtų jį parduoti. Jis priėjo prie dviračio, iš krepšio išsitraukė reples ir nukirpo dviračio spyną, po to sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Vėliau jis minėtą dviratį pardavė už 50 Eur nepažįstamam vyrui. Be kaltinamojo duotų išsamių ir detalių parodymų, R. P. kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Nukentėjusysis O. M. tiek savo teisėsaugos institucijai pateiktame 2024 m. gegužės 21 d. protokole-pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas jam priklausantis ir prirakintas prie dviračių stovo juodos spalvos miesto dviratis, kuriuo jo sūnus buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) dalyvauti repeticijoje. Pastarasis dviratį prirakino prie pagrindinio įėjimo, kur yra įrengti dviračių stovai. Po repeticijos, apie 18.20 val., sūnus išėjęs iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nėra dviračio. Minėtas dviratis buvo pirktas maždaug prieš 3-4 metus, vertė – 1 250 Eur. Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės dėl dviračio pagrobimo nurodytos ir nukentėjusiojo sūnaus B. M. 2024 m. gegužės 19 d. parodymų protokole, pateiktame per (duomenys neskelbtini) sistemą. Minėto nukentėjusiojo O. M. turto (dviračio) pagrobimo faktas buvo užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kamerų pagalba, o vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti konkretūs, aktyvūs ir jokių abejonių nekeliantys svetimo turto pagrobimo veiksmai (asmens priėjimas prie dviračio, replių išsitraukimas iš rankinės, spynos nukirpimas, atsisėdimas ant dviračio ir išvažiavimas) detaliai aprašyti vaizdo įrašo 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros protokole, kurio išsamus ir detalus turinys atskleistas šiame baudžiamajame įsakyme, todėl dar kartą nebus minimas. Esminę faktinę aplinkybę, kad aptartame vaizdo įraše kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje užfiksuotas svetimą turtą (dviratį) pagrobęs asmuo yra kaltinamasis, patvirtina (duomenys neskelbtini) T. G. 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog peržiūrėjus adresu (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad šią vagystę galimai padarė R. P., kuris yra žinomas policijos pareigūnams dėl sistemingai vykdomų vagysčių iš parduotuvių ir pan. Nors, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo turinio, dviratį pagrobusio asmens veido bruožų nesimato, tačiau aptartame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmuo (R. P.) buvo atpažintas iš aprangos, eisenos, kūno sudėjimo. Be kita ko, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neginčijo, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nėra jis, priešingai, apklausos metu detalizavo savo atliktų nusikalstamų veiksmų vietą, laiką ir būdą, kurie identiškai sutampa su vaizdo įraše užfiksuota informacija (vaizdine medžiaga).

Taigi, visi pirmiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad R. P. savo aktyviais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam O. M. priklausantį 1 250 Eur vertės turtą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, turimomis replėmis perkirpo spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas aptartas dviratis, ir juo nuvažiavo. Be kita ko, šių įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį (grobė svetimą turtą), tą realizavo savo aktyviais veiksmais (priėjęs prie dviračio iš krepšio išsitraukė reples, nukirpo dviračio spyną, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo) bei taip norėjo ir siekė elgtis.

Pabrėžtina, jog nors byloje nėra dokumentų ir (ar) kitų duomenų, patvirtinančių pagrobto turto įsigijimą, kainą ir panašias aplinkybes, tačiau teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog aptarto dviračio vertė yra būtent nukentėjusiojo O. M. nuosekliai viso proceso metu nurodyti 1 250 Eur. Atkreiptinas papildomas dėmesys į tai, kad nurodyta pagrobto dviračio vertė nėra akivaizdžiai per didelė bei nelogiška, priešingai, yra artima rinkos vertei, be kita ko, šios vertės neginčija ir pats kaltinamasis R. P., todėl nėra pagrindo su ja nesutikti.

Taigi, šioje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro abejonių nekeliančią išvadą, jog šis baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 6 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis R. P. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašymų neturi, todėl nenustatyta procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Be kita ko, 2024 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu nukentėjusiajam O. M. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nebuvo gautas pastarojo skundas dėl prokuroro sprendimo baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis daug kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ne kartą ir už svetimo turto pagrobimą, be kita ko, R. P. atžvilgiu pirmasis apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas prieš daugiau nei trisdešimt metų – (duomenys neskelbtini), po kurio asmuo toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas ir ne kartą atliko griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Pabrėžtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nesunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus vos kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai R. P. (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis, paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę, daug kartų trauktas ir administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, administraciniai nusižengimai daromi sistemingai, o byloje yra duomenų, jog R. P. paskutinį galimai administracinį nusižengimą padarė 2024 m. birželio 17 d. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau, kaip teigia, ieško darbo statybose. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį R. P. charakterizuojančias aplinkybes – praeityje daug kartų teistas už svetimo turto pagrobimą ir kitų nusikalstamų veikų padarymą, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo per apytiksliai pusės metų laikotarpį sistemingai baudžiamas administracine tvarka, kas tik patvirtina asmens polinkį į nusikalstamų veikų darymą ir kitų teisės normų nesilaikymą, šiuo metu nedirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą ir su laisvės atėmimu susijusią vieną iš griežčiausių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant artimą maksimaliam 75 parų šios bausmės rūšies dydį. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, kaip teigia pastarasis, yra atlyginta draudimo (taip pat įvertintina ir pagrobto turto vertė), teismo vertinimu, aptarta kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką R. P. elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, bus pakankama izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – areštą 50 parų.

Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 6 d. nutarimu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vaizdo įrašą, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. P. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. vaizdo įrašą, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.