- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- II-36-486/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00386-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-2349124-13, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 10N-2349124-13, A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, susidūrė su šiuo automobiliu bei abu automobilius sugadino. Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimus. Pareiškėjui A. G. paskirta administracinė nuobauda – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 5 mėnesių laikotarpiui (b. l. 5).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 10N-2349124-13 remiantis tuo, kad jis nepagrįstas. Nagrinėjant bylą A. G. nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, t. y. susipažinti su liudytojų parodymais, taip pat nebuvo leista pateikti įrodymus, nebuvo apklaustas asmuo, važiavęs kartu su pareiškėju (J. R.), pareiškėjui A. G. nėra žinoma, ar buvo apklaustas keleivis, važiavęs į pareiškėjo automobilį atsitrenkusioje transporto priemonėje. A. G. manymu, nagrinėjant įvykį reikia atsižvelgti į fizikinę įvykio schemą, padaryti kompiuterinį įvykio modeliavimą. Kaip toliau skunde nurodo pareiškėjas, jis išsuko iš kiemo įsitikinęs, jog artimiausi automobiliai yra pakankamai toli. Buvo ypač slidu, pasnigta. Pareiškėjas ketino pasibaigus skiriamajai juostai apsisukti, buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą, važiavo antrąja juosta, tačiau ypatingai lėtai, laukė, kol atsilaisvins priešinga eismo juosta, matomumas toje vietoje buvo geras. Privažiavus prie skiriamosios salelės galo, A. G. pamatė, jog juostas skiria ištisinė kelio žymėjimo juosta, todėl jis nusprendė, jog apsisukti negalima, nors priešingoje juostoje automobilių nebuvo. Tuo metu jis išgirdo automobilio garsinį signalą, bandė judėti į kairę. Pareiškėjas mano, jog už jo važiavęs automobilis turėjo pakankamai laiko jį pastebėti ir sustoti arba persirikiuoti į dešinę juostą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į skundą, prašydami netenkinti A. G. skundo, nes jis teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pažeidus KET 109 punkto reikalavimus. KET 109 punkto reikalavimų nevykdymas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo minėtas eismo įvykis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. nesutiko su pareigūno išvada, jog pareiškėjas padarė staigų manevrą ir tokiu būdu sukėlė avariją. Anot pareiškėjo, jis to nedarė, buvo žiema, slidu. Eismo įvykis įvyko dėl kito eismo dalyvio kaltės, kuris ne laiku pastebėjo pareiškėją ir į jį atsitrenkė. Anot A. G., jis iš karto įvažiavo į pirmą juostą, o paskui norėjo persirikiuoti į antrąją juostą, tačiau laukė, kol iš priekio nebus automobilių. Skiriamosios juostos nesimatė, pareiškėjas pamažu judėjo. Kaip teigia pareiškėjas, jam persirikiavus į kairę juostą, ja važiavo apie 30 metrų, vėliau sustojo, rodė posūkį. Prieš susidūrimą pareiškėjo automobilio priekis buvo ant skiriamosios juostos, jis sustojo beveik priešingoje juostoje. A. G. teigimu, kadangi smūgis buvo į jo automobilio šoną, automobilis nuo smūgio pasisuko. Jis važiavo 20 km/h greičiu, spėjo visiškai sustoti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. paaiškino, jog A. G. iš šalutinio kelio išvažiavo apie 16.30 val. esant piko metui bei intensyviam eismui. Nukentėjusysis važiavo kairiąja eismo juosta, buvo pakankamai slidu, greitis mažas. Kai pareiškėjas išvažiavo iš šalutinio kelio, abi eismo juostos buvo padengtos ledu, todėl A. G. pasitraukė į dešinę kelio pusę. Kaip nurodo M. K., tarp jo ir pareiškėjo buvo apie 30 metrų atstumas. Nukentėjusysis važiavo kairiąja, o pareiškėjas dešiniąja eismo juostomis, tuomet šis automobilis, rodydamas posūkio signalą, staigiai pasuko į kairę. Nukentėjusysis suprato, kad įvyks susidūrimas. Pasukus į kairę juostą, tarp A. G. ir nukentėjusiojo automobilių buvo apie 10 metrų atstumas. M. K. pradėjus stabdyti, jo automobilis pradėjo slysti, nukentėjusysis neturėjo kur trauktis, nes iš dešinės pusės buvo automobilių, o iš kairės – bortelis. Kadangi A. G. automobilis pasisuko į kairę, M. K. paspaudė stabdžius, tačiau automobilis ne sustojo, o slydo. Anot nukentėjusiojo, A. G. automobilis kairiąja juosta nevažiavo, tačiau iš dešiniosios juostos tiesiai kirto į kairiąją juostą bei pasisuko. Nukentėjusiojo teigimu, toje vietoje kirsti ištisinės juostos nebuvo galima, ženklo „leidžiama apsisukti“ toje vietoje taip pat nebuvo. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis važiavo kartu su I. U. (b. l. 64).
Teismo posėdyje liudytoja I. U. davė paaiškinimus, jog įvykio dieną ji kartu su nukentėjusiuoju važiavo Jeruzalės gatve link Santariškių iš kairės eismo juostos. Iš šalutinio kelio į dešinę įsuko automobilis BMW, vėliau norėdamas apsisukti, automobilis persirikiavo į kairę juostą. Nukentėjusysis labai mažai pavažiavo į priekį. Koks atstumas buvo tarp automobilių, liudytoja pasakyti negalėjo. Anot jos, jeigu pareiškėjas nebūtų keitęs juostos, vairuoti būtų buvę saugu. Posūkis į dešinę juostą buvo staigus, pareiškėjas staigiai rikiavosi iš dešinės juostos į kairę. Nukentėjusiojo automobilis paspaudus stabdžius slydo. Ar A. G. buvo įjungęs posūkio signalą, liudytoja neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, susidūrė su šiuo automobiliu bei abu automobilius sugadino, tuo pažeisdamas KET 109 punkto reikalavimus.
Remiantis LR ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Tokiu būdu, veika, apibrėžta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, liudytojų parodymais.
A. G. neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog eismo įvykis įvyko dėl kito eismo dalyvio kaltės, kuris ne laiku pastebėjo pareiškėją ir į jį atsitrenkė.
Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis M. K. ir liudytoja I. U. pateikė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Tokie parodymai, duoti teismo posėdžio metu, atitinka paaiškinimus, duotus po įvykio (b. l. 12), bei faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti tokiais parodymais, teismas neturi pagrindo.
Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir administracinėn atsakomybėn A. G. yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-2349124-13, kuriuo A. G., atsižvelgus į atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, paskirta administracinė nuobauda – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu 302⁴ straipsniu, teismas
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 10N-2349124-13, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.