Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai J. M., kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2016-03-01, apie 22.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilės girtumas), kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, konflikto metu tyčia keturis kartus spyrė į kairę pilvo pusę ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę savo sugyventinei J. M., tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-03-01 buvo girtas, namuose kilo buitinis konfliktas, kurio metu koja ją stūmė nuo lovos, apie tai, kad sudavė ranka per veidą, dėl girtumo neprisimena.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su G. S. kartu gyvena 14 metų, augina keturis vaikus. 2016-03-01 namo G. S. grįžo girtas, kilo konfliktas, jis liepė jai keltis nuo jo lovos, sudavė ranka į kairį skruostą, po to koja keturis kartus spyrė jai į pilvą, taip stengdamasis nustumti ją nuo savo lovos. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.

Iš 2016-03-01 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad policiją kvietė J. M., nes neblaivus sugyventinis G. S. keturis kartus spyrė į šoną, grasino, vartojo necenzūrinius žodžius (b.l. 8-11).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 2 patvirtina, kad 2016-03-01, 22.49 val. G. S. nustatytas 2,49 promilių girtumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. S. sukėlus fizinį skausmą J. M., pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltė visiškai pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu koja stūmė sugyventinę nuo lovos, apie į veidą suduotą smūgį neprisimena dėl girtumo. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad kaltinamasis sudavė jai smūgį ranka į kairį skruostą bei keturis kartus spyrė koja į pilvą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Suduodamas smūgį J. M. į kairį skruostą bei keturis kartus įspirdamas į pilvą, kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą ir, kadangi jis smurtavo sugyventinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie G. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

G. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. parodė, jog nukentėjusiosios J. M. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji J. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

G. S. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja J. M. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, ketina gydytis priklausomybę nuo alkoholio, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog G. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Tačiau nustačius, kad G. S. smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-03-03 pažymą Nr. NTP-7-2514 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš G. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja J. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. S., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.