Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą dėl užstato perėjimo valstybei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 237 MGL dydžio (30 810 Lt) bauda. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 d., iš P. S. išieškota konfiskuotinų transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamas veikas, vertę atitinkanti pinigų suma – 80 150 Lt. Kardomoji priemonė – 15 000 Lt užstatas paliktas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo.

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 30 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Vilimo prašymas priimti nutartį dėl užstato davėjo L. S. už P. S. įmokėto 15 000 Lt (4334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, P. S. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės užstato sąlygas. Prašyme nurodyta, kad šioje byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimą ir nėra galimybės priverstinai išieškoti ją Rusijos Federacijoje. Nors P. S. teismo baudžiamajame įsakyme buvo nurodyta, kad jis baudą turi sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau nuteistasis, žinodamas apie prieš jį vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos (jis yra Rusijos Federacijoje) ir iki šiol, t. y. per daugiau nei dešimt metų, baudos ar jos dalies nesumokėjo. Prokuroro vertinimu, tai akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis vengia atlikti bausmę, tokiu būdu pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygas, t. y. neįvykdė teismo baudžiamojo įsakymo – nesumokėjo baudos, taip pat nesumokėjo iš jo išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Nuteistajam pažeidus kardomosios priemonės sąlygas, nevykdant teismo baudžiamojo įsakymo, užstatas turi pereiti valstybei.

Nuteistasis P. S., atsiliepdamas į prokuroro prašymą, el. paštu atsiuntė teismui mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad jis 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo 8923,19 Eur (30 810 Lt) baudą.

Prokuroras, susipažinęs su nuteistojo pateiktais dokumentais, raštu papildomai nurodė, kad teismo baudžiamuoju įsakymu P. S. buvo paskirta ne tik bauda, bet ir turto konfiskavimas, išieškant iš nuteistojo konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi ši baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo įvykdyta, todėl teismo baudžiamasis įsakymas nėra pilnai įvykdytas. Pasak prokuroro, nors teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta užstatą palikti iki jo įvykdymo – baudos sumokėjimo, t. y. nėra paminėtas ir turto konfiskavimas, tačiau akivaizdu, kad šia kardomąja priemone siekiama užtikrinti visišką teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ne tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bet ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Vieną iš BPK 120 straipsnyje nurodytų kardomųjų priemonių rūšių yra užstatas. Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį, užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. BPK 133 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Pažymėtina, kad, priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė, o procesiniame sprendime skirti kardomąją priemonę – užstatą privalo būti nurodyta, jog asmeniui, kuriam ši kardomoji priemonė skiriama, yra išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad pasižada vykdyti aptartą pareigą, o užstato davėjas įspėtas, jog tuo atveju, jei asmuo, kuriam paskirtas užstatas, nevykdys savo pareigos, užstatas pereis valstybei (BPK 133 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, P. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2013 m. gruodžio 16 d. 0.30 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 85, 104–105). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimais P. S. paleistas į laisvę ir jam paskirta kita kardomoji priemonė – 15 000 Lt užstatas, įpareigojant užstato davėją L. S. nurodytą sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (b. l. 108–109). Bylos duomenimis, L. S. 2013 m. gruodžio 30 d. sumokėjo užstatą (b. l. 110). Iš prokuroro nutarimo matyti, kad, skiriant kardomąją priemonę – užstatą, P. S. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis P. S. pasižadėjo šią pareigą vykdyti ir buvo įspėtas, kad jei nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Užstato davėjui L. S. taip pat buvo išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė, t. y. jis buvo įspėtas, kad jei P. S. nevykdys anksčiau minėtų pareigų, užstatas pereis valstybei. Nors minėtame prokuroro nutarime nėra tiesiogiai nurodyta P. S. pareiga įvykdyti nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą), iš nutarimo turinio matyti, kad aptariama kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti ne tik P. S. dalyvavimą procese, nutrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, bet ir nuosprendžio įvykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu P. S. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jam paskirta piniginė bausmė – 30 810 Lt bauda (įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos), taip pat pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš nuteistojo konfiskuotinų transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamas veikas, vertę atitinkančią pinigų sumą – 80 150 Lt (BK 72 straipsnio 5 dalis), o P. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą nuspręsta palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo (b. l. 124–128).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d. Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad P. S., žinodamas apie prieš jį vykusį baudžiamąjį procesą, taip pat apie prokuroro kreipimąsi su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo į teismą ir siūlomos bausmės, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Rusijos Federacijoje 2014 m. spalio 30 d. buvo išsiųstas įspėjimas dėl įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo, tačiau šis dokumentas grįžo neįteiktas (b. l. 147–148, 155–157). P. S. 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui paklausimą, iš kurio matyti, kad jis žino apie jam teismo paskirtą baudą ir jos dydį, tačiau nežino banko sąskaitos, į kurią reikia sumokėti baudą, rekvizitų (b. l. 164–166). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, atsakydamas į nuteistojo paklausimą, pateikė jam būtiną informaciją, o nuteistasis patvirtino, jog ją gavo (b. l. 167–168).

Pažymėtina, kad iki prokuroro 2025 m. sausio 30 d. kreipimosi į teismą dėl užstato perėjimo valstybei byloje nebuvo duomenų apie teismo baudžiamojo įsakymo tinkamą įvykdymą, t. y. nei apie paskirtos baudos, nei apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą. Nuteistasis P. S., tik atsiliepdamas į prokuroro prašymą, el. paštu atsiuntė teismui mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad jis 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo 8923,19 Eur (30 810 Lt) baudą, tačiau, kaip teisingai nurodyta prokuroro papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, nuteistasis nepateikė duomenų, jog būtų įvykdęs ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. sumokėjęs 80 150 Lt. Taip pat sutiktina su prokuroru, kad nepaisant to, jog teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta užstatą palikti iki jo įvykdymo – baudos sumokėjimo, t. y. nėra paminėtas ir turto konfiskavimas, tačiau, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių paskirtį (BPK 119 straipsnis), akivaizdu, kad aptariama kardomąja priemone – užstatu šioje byloje buvo siekiama užtikrinti visišką teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymą, t. y. baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors P. S. sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau tai padarė pavėluotai. Jis baudą turėjo sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2014 m. spalio 29 d.), t. y. iki 2016 m. spalio 29 d., o sumokėjo tik 2018 m. birželio 25 d. P. S. paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – turto konfiskavimui vykdymo terminas nebuvo nustatytas, o tai reiškia, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turėjo būti P. S. sumokėta iškart po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, tačiau iki šiol nėra sumokėta. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad P. S. iš tikrųjų vengia įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl darytina išvada, jog jis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – užstatą. Dėl šios priežasties užstato davėjo L. S. sumokėta užstato suma, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, pereina valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą.

Nustatyti, kad užstato davėjo L. S. už P. S. kaip užstatas 2014 m. spalio 30 d. sumokėta (į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą) piniginė įmoka – 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt pereina valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.