Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai I. P., D. P., kuri kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo psichiatrui ekspertui S. S., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2015-04-21 apie 22.42 val., bute, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą I. P., tai yra delnu vieną kartą suduodama jai į dešinį skruostą ir ne mažiau penkių kartų į galvą bei, tąsydama ją už plaukų po kambarį, padarė I. P. kraujosruvą dešinės alkūnės nugarinėje dalyje, du lygiagrečius nubrozdinimus kairio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, taip mušdama padarė nukentėjusiajai I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 9 - spalio 2 d. teismo psichiatrinės ekspertizės aktą Nr. 83TPK-355/2015, kuriame nurodyta, kad D. P. negali dalyvauti teismo posėdyje (54-56 b. l.), nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ji nedalyvavo ir nebuvo apklausta.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį, apie 22-23 valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje susipyko su mama D. P. dėl namų ruošos. Tuo metu ji buvo 6 mėnesius nėščia. Motina trenkė jai į veidą, ji trenkė atgal. Po to, motina įsikabino jai į plaukus ir nutempė už plaukų į koridorių. Ji bandė ištrūkti, motina trenkė su kumščiu į galvą, smilkinį, trenkė į sieną, nuo ko ant šono atsirado mėlynių. Motina ją užrakino kambaryje, neišleido. Ji iškvietė policija, kuri atvažiavusi motiną išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po įvykio tris dienas skaudėjo galvą. Mano, kad mamai D. P. reikalingas gydymas, ši nevartoja medikamentų, ji jos bijo.

2015-04-22 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja I. P., pranešė, jog 2015-04-21 apie 23 val., namuose, (duomenys neskelbtini), mama D. P. kambaryje kumščiu trenkė 5 kartus į galvą, tempė už plaukų dėl ko patyrė fizinį skausmą (5-9 b. l.).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-to būrio patrulio A. U. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2015-04-11 apie 22.42 val. patruliuojant kartu su tyrėju D. B., iš Kauno AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimojoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. P.. Nustatyta, kad D. P. delnu trenkė į dešinį skruostą savo dukrai. 16-ta GMP brigada smurtautoją išvežė į (duomenys neskelbtini) esančią ligoninę (10-11 b. l.).

2015-04-23 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1134/15(02), kurioje nurodyta, kad I. P. nustatyta kraujosruva dešinės alkūnės nugarinėje dalyje, du lygiagretūs nubrozdinimai kairio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų (ar daugiau) kontaktų (18 b. l.).

2015-07-23 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-673, kuria nustatyta, kad D. P. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (41 b. l.).

2015 m. rugsėjo 17 - spalio 2 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 83TPK-355/2015 nurodyta, kad D. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2015-04-21) sirgo psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija (F20.0). D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos būklės nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. D. P. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas –paranoidinė šizofrenija. Ji šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su D. P. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali dalyvauti teismo posėdyje. D. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre, pagal gyvenamąją vietą. (54-56 b. l.).

Teismo medicinos ekspertas S. S. parodė, kad jis atliko ambulatorinę teismo ekspertizę. Turėjo medicininius duomenis apie tiriamąją, žinojo, kad nuo 1994 metų D. P. serga psichikos sutrikimu. Ji buvo gydoma 1996-1997 ir 2001 metais, tačiau ilgą laiką nesigydė. O nuo šių metų dažniausiai po eilinio konflikto šeimoje guldoma į ligoninę. Balandžio mėnesį ji buvo pristatyta į psichiatrinę ligoninę. Nustatyta lėtinis psichikos, mąstymo, emocijų, valios sutrikimas, epizodinės haliucinacijos, nepastovūs kliedesiai, medikamentų nevartoja. Šios veikos padarymo metu D. P. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, kurių negali suprasti ir šiuo metu. Prašo taikyti priverstines medicinines poveikio priemones - ambulatorinį gydymą, nes tai yra buitinė, šeiminė, socialinė problema.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta kad D. P. bute, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą I. P., tai yra delnu suduodama jai į dešinį skruostą ir ne mažiau penkių kartų į galvą, bei tąsydama ją už plaukų po kambarį, padarė I. P. kraujosruvą dešinės alkūnės nugarinėje dalyje, du lygiagrečius nubrozdinimus kairio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, taip mušdama padarė nukentėjusiajai I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. P. parodymais duotais teisme, jos parodymus patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame yra nustatyta, kad D. P. delnu trenkė į dešinį skruostą savo dukrai (10-11 b. l.), 2015-04-23 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1134/15(02), kurioje nurodyta, kad I. P. nustatyta kraujosruva dešinės alkūnės nugarinėje dalyje, du lygiagretūs nubrozdinimai kairio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti trijų (ar daugiau) kontaktų pasėkoje (18 b. l.). Tokie D. P. veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, konstatuotina, jog ji veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra įstatyminis pagrindas D. P. pripažinti nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamas asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos eksperto, įvertinusio D. P. ligos diagnozę, jos socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, skiria jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis.

Civilinis ieškinio byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 17 str., 98 str. 1 d., 1 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 404 str.,

nutaria:

D. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis – (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros centre.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.