Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. O. S. dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini). Šalia pareiškėjo žemės sklypo yra kaimynų žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. O. S. Tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir kaimynės sklypo yra valstybinės žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. raštu informavo pareiškėją, jog minėtas plotas yra formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir jį ruošiamasi parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą pareiškėjo kaimynei. Kadangi su minėtu sprendimu pareiškėjas nebuvo supažindintas, nedelsdamas kreipėsi į Administraciją, kuri atsakė 2021 m. balandžio 27 d. raštu, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Raštas.

Nurodo, kad nesutinka su Rašte nurodytomis aplinkybėmis, nes Administracija nesilaikė nustatytų procedūrinių reikalavimų. Remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 7 punktu pabrėžia, jog Taisyklės nenumato galimybės sodininkui formuoti ir prijungti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Vadovaudamasis Taisyklių 41.1 punktu pažymi, kad apie Raštą ir rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo planą nebuvo informuotas.

Teigia, kad Administracija nesilaikė privalomosios procedūros, nustatytos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės 1), 9 bei 13 punktuose, t. y. nesikreipė į sodininkų bendriją ir pareiškėją dėl įsiterpusio žemės sklypo (toliau – ir ginčo žemės plotas) pardavimo, nes pareiškėjui, kaip besiribojančio su laisva valstybinės žemės teritorija, žemės sklypo savininkui, joks pranešimas nebuvo siųstas.

Atkreipia dėmesį, jog ginčo žemės plotas – laisva valstybinės žemės teritorija – neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl mano, kad toks sklypas negali būti formuojamas ir prijungiamas prie trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypo, nes Rašte jokie konkretūs duomenys, kokiu pagrindu valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nėra nurodyti. Valstybinės žemės teritorijoje yra statinys – bendro naudojimo kelias pareiškėjui ir sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio, todėl nesupranta, kaip ginčo žemės plotas gali būti laikomas laisva ir atitinkančia įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teritorija. Akcentuoja, jog prie jam nuosavybės teise priklausančių, jo žemės sklype esančių statinių prieina tik per faktiškai esantį kelią projektuojamo įsiterpusio žemės sklypo ribose. Kelias visą laiką buvo bendro naudojimo tiek pareiškėjui, tiek sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio.

Pažymi, jog Rašte nurodyta, kad ginčo žemės plotas yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tačiau iš esmės nėra aišku, kur yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir SB „(duomenys neskelbtini)“ riba, taigi nesutinka, kad teisę pirkti ginčo žemės plotą turi tik trečiasis suinteresuotasis asmuo, nes pareiškėjo sklypas yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“, o trečiojo suinteresuotojo asmens bei ginčo sklypai yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Pabrėžia, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisva valstybinės žemės teritorija, todėl mano, kad ir jis turi teisę į ginčo žemės plotą, taigi priimant Raštą buvo būtinas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens susitarimas dėl laisvos valstybinės žemės. Atkreipia dėmesį, jog tokio susitarimo nebuvo, taigi Administracija nesilaikė Taisyklių l 8 punkte nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog buvęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo savininkas informavo, kad pareiškėjui į garažą, esantį žemės sklype, patekti galima tik per ginčo žemės plote esantį kelią ir kad tai yra valstybinė žemė. Pažymėjo, jog tiek Administracija, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo savo atsiliepimuose į skundą teigia, kad ginčo žemės plote nėra kelio, tačiau, pareiškėjo nuomone, Administracijos pateiktame žemėlapyje iš geografinės informacinės sistemos kelias yra pažymėtas, todėl laisvas plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Taip pat, pagal 2014 m. spalio 9 d. bendrijos generalinį planą matyti, kad ginčo žemės plote yra bendro naudojimo kelias, o jo savininkas - Administracija. Akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas formuoti įsiterpusį žemės sklypą pateiktas 2017 m. rugsėjo 13 d., o pareiškėjas sklypo savininku tapo nuo 2016 m. balandžio 22 d., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo kreiptis į pareiškėją ir į SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sklypo formavimo.

2021 m. kovo 23 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, jog prie pareiškėjo sklypo nebuvo priestato su garažu, o įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB „(duomenys neskelbtini)“ planuose. Pažymėjo, kad palydovinėje nuotraukoje galima matyti, jog 1995 m. tuometinio sklypo šeimininko namas buvo su garažu. Tai patvirtina namo forma, kuri nesikeitė, o įvažiavimas į garažą akivaizdžiai matosi, taip pat iš palydovinės nuotraukos aiškiai matosi ir kelias. Atkreipė dėmesį, kad priešingai, nei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, ginčo žemės plote pievos nebuvo, nes kelias matosi iš palydovinės nuotraukos. Pasak pareiškėjo, trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo žemės plotą apsodino dobilais, siekdamas jį užmaskuoti, taip pat nuėmė savo sklypo šoninę tvorą, kad sudarytų iliuziją, jog kelias yra jo sklypas.

Dėl galimybės traktuoti ginčo žemės plotą kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, vadovaudamasi Taisyklių 1 2 punktu pažymi, kad ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m.

Akcentuoja, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2017 m. liepos 29 d, buvo priimtas sprendimas pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti. Taigi, šiuo sprendimu SB narių susirinkime buvo aiškiai išreikšta bendrijos valia dėl to, kokie plotai reikalingi bendrojo naudojimo reikmėms. Taip pat buvo išlaikytos procedūros – įsakymo projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms bei formuojamas ginčo žemės plotas atitiko Taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.

Dėl privažiuojamojo kelio prie pareiškėjo statinių nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs Administracijai SB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) visuotinio narių susirinkimo sprendimo leisti jam naudotis Bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos dalimi, be to, pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į jo sklypą iš minėtos gatvės. Teigia, kad pareiškėjas nėra pateikęs ir duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad kelias ginčo žemės plote ir teisės į jį būtų įregistruotos. Pažymi, kad į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio.

Dėl pareiškėjo teisės į ginčo žemę pastebi, jog pareiškėjo žemės sklypas yra SB „(duomenys neskelbtini)“, o formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, todėl pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes toks siūlymas prieštarautų Taisyklių 1 3 punktui, pagal kurį sodininkų bendrijos nariai turi teisę pirkti tik savo bendrijos teritorijoje esančią žemę. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“.

2021 m. lapkričio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad prie pareiškėjui priklausančio sklypo anksčiau nebuvo priestato su garažu, todėl įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrijos planuose. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, statydamas priestatą su garažu buvęs pareiškėjo sklypo savininkas nederino privažiavimo nei su Bendrija, nei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog Bendrijos ginčo žemės plote buvo kelias, nes jį pats nubraižė, todėl traktuoja, kad tai bendros paskirties kelias, nors jokiuose planuose šio kelio nebuvo.

2021 m. balandžio 4 d. paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad pareiškėjo teismui pateiktoje palydovinėje nuotraukoje matosi ne ginčo žemės plote esantis kelias, o įvažiavimas į trečiojo asmens sklypą, o be to, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų teiginiai apie trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą kelio maskavimą apsodinant jį dobilais yra išgalvoti. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame žemėlapyje pavaizduota ne ginčo žemės plote esančio kelio riba, o Bendrijos riba. Paaiškina, kad nusiėmė ne savo sklypo šoninę tvorą, o šalia esančios kūdros aptvėrimą, kuris tapo nereikalingu pašalinus kūdrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. Rašto Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas su pastatu - sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini), o Z. O. S. – (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 49SFN-4292(14.49.104) ,,Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą informavo, jog Administracija priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo žemės sklypas yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl pareiškėjas neturi galimybės įsigyti Bendrijos teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę. Paaiškino, kad nesutikdamas su pradėtu rengti projektu, pareiškėjas turi teisę teikti projekto organizatoriui – Administracijai, pasiūlymus, o organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus skųsti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 23 d. prašymu ,,Nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras“ kreipėsi į Administraciją prašydamas: 1) nutraukti žemės sklypo formavimo procedūras, kurios buvo pradėtos Administracijos sprendimu pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu sklypu, nutraukti įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūras; 2) pateikti Administracijos sprendimą pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą; 3) pateikti duomenis, patvirtinančius SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ribas tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo plano sprendinius bei mėgėjų sodų teritorijų ribas žyminčius dokumentus.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. A51- 36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 ,,Dėl sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatytas procedūras, nes priimant įsakymą buvo išlaikytos visos teisės aktuose nurodytos procedūros, o formuojamas žemės sklypas atitiko įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus. Prie atsakymo į pareiškėjo prašymą pridėjo ir nagrinėjamu atveju skundžiamą Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. raštą Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“.

Raštu buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1070 kv. m SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu t. y. trečiojo suinteresuotojo asmens sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d.) bei Taisyklėse 1 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2022 m. sausio 1 d.).

Pareiškėjo teigimu, nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta ir kuriai sodininkų bendrijai ji priklauso. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“, o pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“. Nors pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį bei žemėlapį geografinėje informacinėje sistemoje, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pareiškėjas, manydamas, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ ribos Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtos neteisingai, turi teisę kreiptis į SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, kad šiai sodininkų bendrijai priklausančią mėgėjų sodininkystei skirtą teritoriją, pažymėtą VĮ Registrų centro administruojamame kadastro žemėlapyje, patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde teigia, jog ginčo žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, nes Rašte jokie konkretūs duomenys, kokiu pagrindu valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nėra nurodyti. Mano, kad valstybinės žemės teritorijoje yra statinys – bendro naudojimo kelias, skirtas pareiškėjui ir sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio, todėl nesupranta, kaip ginčo teritorija gali būti laikoma laisva ir atitinkanti įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

Įsiterpusio žemės sklypo formavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 2.6 papunktyje nustatyta, jog projektas rengiamas – kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taisyklių 1 2 punkte įtvirtinta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka: tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, nes atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, t. y. jis įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis taip pat atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m. Taigi, minėtas pareiškėjo argumentas, kad ginčo žemės plotas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, jog Taisyklių 1 4 punkte įtvirtinta, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Pabrėžtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nagrinėjamu atveju 2017 m. liepos 29 d buvo surengtas Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo Bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti. Taigi, kaip matyti, Taisyklių 1 4 punkte įtvirtinta pareiga pranešti apie įsiterpusio žemės sklypo pardavimą Bendrijai ir pasiūlyti jį pirkti pirmumo tvarka, įvykdyta, todėl, nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas dėl minėtos tvarkos nesilaikymo. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra Bendrijos narys, jis pagrįstai nebuvo informuotas apie vykdomą projektą dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, o trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pirkti ginčo žemės plotą, nes jo sklypas, kaip ir ginčo žemės plotas, yra Bendrijos teritorijoje.

Dėl pareiškėjo teisės į ginčo žemės plotą, pažymėtina, jog remiantis Taisyklių 1 3.1.2. papunkčiu, teisę pirkti savo bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę turi tik sodininkų bendrijos nariai. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypas yra SB „(duomenys neskelbtini)“, o ne SB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl pareiškėjas, kurio žemės sklypas yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, į ginčo žemės plotą pretenduoti neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl galimybės pirkti ginčo žemės plotą taip pat turėjo būti kreiptasi ir į SB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes ginčo žemės plote yra bendro naudojimo kelias.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam ar SB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudotis SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi, taip pat jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo ar SB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis minėtame sklype esančiu keliu. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos, bei duomenų, kad jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Pažymėtina ir tai, jog į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio. Pareiškėjo argumentas, kad ginčo žemės ploto pardavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui užkirstų jam kelią naudotis jo žemės sklype esančiais statiniais, neleistų privažiuoti prie sklype esančio garažo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini), taigi yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini). Tokios galimybės pareiškėjas skunde ar rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė. Paminėtina, jog pareiškėjo paaiškinimuose pateiktos kelio bei jo sklypo pastatų nuotraukos neturi teisinės reikšmės, nes jose neįmanoma identifikuoti reikšmingų nagrinėjamoje byloje aplinkybių.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo Raštą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.