- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1-30-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00135-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamajai D. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už tai, kad ji būdama UAB „Dizingas“ (įm.k. 300609972, reg. A.Vivulskio g. 6/8-4, Vilniuje, buveinė Smolensko g. 6-420, Vilniuje) akcininke ir direktore, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-02-11 apgaule tyčia įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę į svetimą turtą, t.y. nepagrįstai pasididinusi savo darbo užmokestį, įgijo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės pašalpą, bei turtinę teisę į VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės (tėvystės) pašalpą:
siekdama savo naudai įgyti žymiai didesnes, nei priklausytų kaip apdraustajai socialiniu draudimu, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, D. K. 2008-03-28 priėmė ir patvirtino sprendimą, kuriuo nuo 2008-04-01 įmonėje gaunamą mėnesinį darbo užmokestį sau pasididino iki 4200,00 Lt, o 2008-04-25 priėmė ir patvirtino sprendimą, kuriuo nuo 2008-05-01 mėnesinį darbo užmokestį padidino iki 7450,00 Lt su 10 % nuo įvykdytų projektų sąmatos;D. K. 2008-10-01 VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Vilniaus skyrius D. K. priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 apgaulės įtakoje paskaičiavo taikydamas 323,40 Lt maksimalų 2008 m. spalio mėnesio vienos dienos kompensuojamąjį užmokestį, apskaičiuotą iš UAB „Dizingas“ 2008 m. 2 ketvirtį D. K. priskaičiuotų 20650,00 Lt draudžiamųjų pajamų, po ko nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 į D. K. banko sąskaitą pervedė 17373,01 Lt motinystės pašalpos bei sumokėjo 5186,84 Lt pajamų mokesčio;D. K. 2009-02-11 VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, pateikė prašymą dviem metams jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o VSDFV Vilniaus skyrius 2009-02-20 priėmė sprendimą skirti D. K. motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-11-23 ir apgaulės įtakoje pašalpos sumą paskaičiavo taikydamas 351,06 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal 2008 m. gegužės-rugsėjo mėnesių draudžiamąsias pajamas, bei įskaičiuodamas D. K. išmokėtą motinystės pašalpą, po ko 2009 metų vasario ir kovo mėnesiais į D. K. banko sąskaitą pervedė iš viso 8952,52 Lt bei sumokėjo 2757,67 Lt pajamų mokesčio.
D. K. buvo kaltinama tuo, kad minėtais veiksmais nepagrįstai pasididinusi darbo užmokestį už laikotarpius, kurie vėliau VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų buvo naudojami jai priklausančios motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti, apgaule įgijo VSDF biudžetui priklausančias lėšas – 22559,85 Lt (nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 išmokėtą motinystės pašalpą su pajamų mokesčiu), bei apgaule įgijo turtinę teisę į VSDF biudžetui priklausančias lėšas – 11710,20 Lt (2009 m. vasario ir kovo mėnesiais jai pervestą motinystės (tėvystės) pašalpą su pajamų mokesčiu).
Apklausta teisme kaltinamoji D. K. neprisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad apgaule jokių pinigų neįgijo. Buvo UAB „Dizingas“ vienintele akcininke ir direktore bei pasididino sau kaip direktorei mokamą atlyginimą nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų. Bendrovę „Dizingas“ įsteigė 2006 metais ir tikėjosi iš veiklos uždirbti ne mažiau nei gaudavo iki tol dirbdama dizainere. Bendrovė buvo nedidelė ir iš esmės visą pagrindinį darbą atlikdavo ji pati. Taip pat dirbti buvo priimta D. D.. Pastarąją apiformino dizainerio pareigoms, tačiau realiai ji pati koordinavo visą pastarosios darbą, ją mokė. D. D. atlyginimas buvo sutartas nedidelis, nes ji dar tik mokėsi šio darbo specifikos. Vėliau bendrovėje dar įdarbino savo faktinį sutuoktinį A. R., o šis pasikvietė dar du darbuotojus. Šie papildomi darbuotojai buvo įdarbinti planuojant kiek praplėsti bendrovės veiklą, nes A. R. norėjo užsiimti parketo klojimo darbais. Atlyginimai šiems darbuotojams taip pat buvo nustatyti nedideli. Pagrindinį darbą bendrovėje – reklamos dizaino parengimą užsakovams, atliko ji pati. Kadangi tai buvo jos bendrovė, savo darbo laiko nenormavo ir dirbo tiek, kiek reikėjo. Vidutiniškai dirbdavo 10-12 valandų per dieną, kartais ir iki ryto. Yra parengusi reklamos dizainą daugumai Lietuvos bendrovių. 2008 m. pradžioje kuomet nutarė pasididinti sau atlyginimą, bendrovė taip pat turėjo daug užsakymų, todėl planavo gauti daug pajamų. Atlyginimo didinimas buvo susijęs su tuo, kad jos tuo metu nusistatytas atlyginimas visiškai neatitiko šios srities specialistų gaunamų pajamų. Reklamos dizaino rengimas yra kūrybinis darbas, o šį darbą bendrovėje atliko tik ji, todėl kitiems darbuotojams atlyginimas nebuvo keliamas. Šios srities specifika yra ta, kad didžiausios pajamos iš užsakymų visuomet yra gaunamos paskutinį metų ketvirtį, todėl atlyginimą kėlė pagal gaunamus užsakymus prognozuodama dideles pajamas metų pabaigoje. Kadangi būdavo atvejų, kai užsakovai vėlavo atsiskaityti ir bendrovėje trūko lėšų, ji skolino pinigus iš savo asmeninių lėšų. Gali būti, kad suteikė bendrovei paskolas 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu nebuvo pagrindo manyti, kad II ir III ketvirčių nuostoliai bus ilgalaikiai. Planuotos pajamos metų pabaigoje nebuvo gautos dėl prasidėjusios ekonominės krizės, dėl ko sumažėjo užsakymų ir dalis jau esamų užsakovų atsisakė užsakytų reklamos projektų. Gimdymo iš anksto neplanavo ir atlyginimo didinimo su tuo nesiejo. Pirmas sprendimas dėl atlyginimo padidinimo buvo priimtas 2008 m. kovo pabaigoje, tuo tarpu apie nėštumą sužinojo tik 2008-04-08 apsilankiusi pas gydytoją. Iki tol nėštumo požymių nejautė. Motinystės pašalpomis pradėjo domėtis tik tuomet, kai apsisprendė gimdyti. Iki tol dar lankėsi pas specialistus, nes bijojo, kad dėl jos amžiaus vaikas gali gimti su apsigimimais. Nuo SoDros jokių duomenų nenuslėpė ir nieko neapgaudinėjo. Nėštumas jai dirbti netrukdė ir ji dirbo iki išeidama gimdymo atostogų.
Apklausta teisme liudytoja D. D. paaiškino, kad D. K. pažįsta nuo 2006 metų, kuomet įsidarbino pastarosios bendrovėje. Ji atėjo į darbo pokalbį ir po jo buvo priimta dizainerės pareigoms. Iš pradžių buvo įdarbinta pilnam etatui su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Jos išsilavinimas yra kitos srities – yra baigusi matematiką-informatiką, todėl darbo pradžia buvo tuo pačiu ir mokymasis. Ji stebėjo kaip dirba D. K., pati gaudavo atlikti nedidelius darbus, tačiau visada juos darė su direktorės priežiūra. Prie projekto jos dirbdavo kartu, tačiau ji atlikdavo tik maketavimą, o visą likusią darbo dalį darė pati D. K.. Apie D. K. atlyginimą nieko nežino. Ji atidirbdavo tiek laiko, kiek jai priklausė, o D. K. dirbdavo ir po darbo. Direktorė visada turėjo daug darbo. Nuo 2008 m. ji dirbo tik puse etato, todėl atitinkamai sumažėjo ir jos atlyginimas. Bendrovėje buvo įdarbinti ir keli nauji darbuotojai, tačiau jie su dizainu nedirbo. Visą jos darbo laikotarpį bendrovė visada turėjo ką veikti, kai kurie užsakovai buvo pastovūs, kiti keitėsi, o nuo 2008 m. rudens darbo apimtys sumažėjo, nes dalis užsakovų atsisakė savo užsakymų. D. K. išėjus gimdymo atostogoms, ji pavadavo pastarąją direktorės pareigose.
Apklaustas teisme liudytojas A. R. paaiškino, kad UAB „Dizingas“ dirbo projektų vadovu ir trumpą laiką – direktoriumi. Jis buvo įdarbintas didėjant bendrovės gaunamų užsakymų apimtims. Jo darbo funkcijos buvo labiau pagalbinės. Jis padėjo D. K. ieškoti naujų klientų, bendravo su jau esamais. Taip pat buvo projektas kloti parketą, nes pats išmano šį darbą. Dizaino kūrime nedalyvavo. Atlyginimas iš pradžių buvo nustatytas apie 600 Lt per mėnesį, o vėliau didėjo, padidėjus darbų apimtims. Direktoriumi dirbo trumpai – kuomet D. K. išėjo gimdymo atostogų. Po to direktore buvo paskirta D. D.. Apie atlyginimo padidėjimą D. K. jam nesakė. Ji kiek uždirbdavo, tiek ir turėjo. Kad D. K. laukiasi sužinojo jai grįžus iš gydytojo. Tai buvo 2008 m. pavasarį.
Apklausta teisme liudytoja J. P. paaiškino, kad pažįsta D. K., nes tvarkė jos bendrovės buhalterinę apskaitą. Bendrovė buvo įsteigta seniai ir buvo tiek pelningų, tiek nuostolingų laikotarpių. Tiksliai negali pasakyti ar šiuo metu yra sumokėti visi mokesčiai, bet už 2008 metus jokių mokestinių įsiskolinimo įmonė neturi. Praktika kuomet akcininkas skolina pinigus bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų yra normali ir gana paplitusi versle.
Apklausta teisme liudytoja J. M. paaiškino, kad dirba akušere-ginekologe. D. K. pažįsta, nes ši kreipėsi į ją dėl nėštumo. Sutrikusios mėnesinės nebūtinai gali reikšti nėštumą, bet moteris ateidama paprastai jaučia, kad laukiasi. Nežino, ar D. K. nėštumas buvo planuotas. Nėštumas nustatomas pagal paskutinę mėnesinių dieną ir apčiuopos būdu, o esant neaiškumams, atliekamas tyrimas echoskopu. D. K. buvo nustatytas 6 savaičių nėštumas ir ji 2008-04-10 įtraukta nėštumo įskaiton. Echoskopu buvo patvirtintas 6 savaičių nėštumas ir gimdymas buvo numatomas 2008-11-28, o pacientė supažindinta su gimdymo data.
Pagal VĮ „Registrų centro“ ir SoDros duomenų bazėse esančius įrašus, UAB „Dizingas“ buvo įregistruota 2006-10-23 ir šioje bendrovėje direktore D. K. dirbo nuo 2006-10-25. Taip pat nuo 2006-11-10 įmonėje dirbo D. D., A. R. – nuo 2007-10-09, M. A. – nuo 2008-08-11 ir V. P. – nuo 2008-08-25 (t. 4, b.l. 13-15).
VšĮ Centro poliklinikos naujamiesčio filialo rašte Nr. 01-30N-79 nurodyta, kad 2008-04-10 D. K. buvo diagnozuotas 6 savaičių nėštumas, o 2008-10-01 ji išleista nėštumo ir gimdymo atostogų iki 2009-02-03 (t. 1, b.l. 101).
2009-06-18 VSDFV Vilniaus skyriaus specialistės O.R. M. pateiktoje išvadoje Nr. 11-711 nurodyta, kad D. K. bendrovėje „Dizingas“ gaunamos draudžiamosios pajamos nuo 2007-07-01 iki 2008-04-01 per ketvirtį sudarė 3600 Lt, o nuo 2008 metų 2 ketvirčio pradėtos neproporcingai didinti ir 2008 m. 2 ketvirtį sudarė 20650 Lt, o 2008 m. 3 ketvirtį – 22350 Lt. Jos darbo užmokestis žymiai skyrėsi nuo kitų įmonės darbuotojų užmokesčio. Apskaičiuojant D. K. mokėtiną motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 buvo taikytas 323,40 Lt maksimalus 2008 m. spalio mėnesio vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, kuris buvo paskaičiuotas pagal 2008 m. 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, D. K. draudžiamosios pajamos už minėtą ketvirtį buvo nepagrįstai padidintos 17050 Lt suma ir tokia išvada daroma pagal 2007 m. paskutinio ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurios sudarė 3600 Lt (2008 m. 1 ketvirčio draudžiamosios pajamos sudarė dar mažesnę sumą dėl nedarbingumo laikotarpio, todėl šio ketvirčio duomenimis nesiremiama). D. K. pagal padidintas pajamas paskaičiavus motinystės pašalpą, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 buvo pervesta 15766,14 Lt pašalpos ir sumokėta 4613,10 Lt pajamų mokesčio, o už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-02-03 pervesta dar 5799,94 Lt pašalpos bei sumokėta 1316,62 Lt pajamų mokesčio. D. K. pervedus iš viso 17373,01 Lt motinystės pašalpos bei sumokėjus 5186,84 Lt pajamų mokesčio, VSDF padaryta 22559,85 Lt dydžio žala. Jei D. K. motinystės pašalpa būtų paskirta pagal pajamas, kurias VSDFV Vilniaus skyrius laiko pagrįstomis, pašalpa sudarytų 4935,95 Lt. Nepagrįstai padidintos pajamos turėjo įtakos ir paskaičiuojant D. K. motinystės (tėvystės) pašalpą už visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-11-23, nes buvo pritaikytas 351,06 Lt vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas iš 2008 m. gegužės-rugsėjo mėnesių draudžiamųjų pajamų bei įskaičiuota pagal padidintas pajamas išmokėta motinystės pašalpa. Jai VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-02-20 sprendimu buvo paskirta iš viso 147106,78 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Pašalpa paskaičiuota pagal 9 kalendorinių mėnesių prieš vaiko priežiūros atostogų mėnesį draudžiamąsias pajamas: 2008 m. gegužės mėnesį darbo užmokestis sudarė 8225 Lt, 2008 m. birželio mėnesį – 8225 Lt, 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamosios pajamos – 22350 Lt ir motinystės pašalpos 26848,84 Lt suma laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-01-31. Apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa dėl nepagrįstai padidintų pajamų padidėjo 122861,32 Lt suma. Jei ši pašalpa būtų paskaičiuota pagal nepadidintas 2008 m. gegužės-rugsėjo mėnesių pajamas ir įtraukiant motinystės pašalpą, paskaičiuotą pagal nepadidintas draudžiamąsias pajamas, pašalpos suma sudarytų 24245,47 Lt už visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. D. K. už 2009 m. vasario mėnesį buvo išmokėta 4146,20 Lt pašalpos pervedant į jos sąskaitą bei sumokėta 1377,47 Lt pajamų mokesčio, o 2009 m. kovo mėnesį pervesta 4806,32 Lt bei sumokėta 1380,20 Lt pajamų mokesčio. Iš viso dėl 2009 m. vasario-kovo mėnesiais D. K. išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos VSDF padaryta 11710,20 Lt žala. Iš viso VSDF biudžetui dėl D. K. išmokėtų motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, paskaičiuotų iš nepagrįstai padidintų pajamų, buvo padaryta 34270,05 Lt žala (26325,53 Lt pervesti į asmeninę D. K. sąskaitą bei sumokėta 7944,51 Lt pajamų mokesčio) (t. 1, b.l. 111-115).
Apklausta teisme liudytoja O.R. M. paaiškino, kad dirba VSDFV Vilniaus skyriaus pašalpų kontrolės vyr. specialiste. 2008 m. spalio pradžioje D. K. kreipėsi dėl motinystės pašalpos, užpildė ir padavė reikiamus dokumentus, o ji informavo D. K., kad pašalpa bus paskirta 15 dienų laikotarpyje. Po to jie kreipėsi į draudėjų skyrių, kad pateiktų SD formą, kurioje nurodyta, kad yra D. K. draudėjai ir kokioms sumoms. Iškart kilo įtarimas dėl D. K. darbo užmokesčio dydžio, nes jos vienos dienos užmokestis buvo didesnis, nei maksimalus dienos darbo užmokestis. Po to buvo pateikti dokumentai skyriaus vedėjai, kad būtų patikrinta įmonė „Dizingas“ ir ištirtos jos pajamos. Tuo metu jau buvo pradėtos kelti baudžiamosios bylos dėl nepagrįstai didelių motinystės pašalpų ir iš Vilniaus apskrities VPK gautas nutarimas dėl specialistų paskyrimo tirti su tyrimais susijusių motinų pajamas. Ji taip pat buvo viena iš šių specialisčių, todėl ir davė specialisto išvadą dėl D. K.. Ją kaip specialistę dėl atsakomybės įspėjo A. L.. Nors jau buvo apklausta byloje kaip liudytoja dėl aplinkybių, kuriomis iš D. K. priėmė paraišką dėl pašalpos skyrimo, tačiau mintis nusišalinti kaip specialistei jai nekilo. Asmeniškai D. K. nepažįsta ir suinteresuotumo byloje neturi. Tuo metu specialistai pasikeisdami po savaitę dirbdavo klientų aptarnavimo salėje ir ta aplinkybė, kad būtent ji priėmė dokumentus iš D. K., nebuvo susijusi su jos paskyrimu duoti specialisto išvadą. Pašalpa turėjo būti suteikta per 15 dienų įstatymą, todėl jos neskirti jie negalėjo, o tyrimas dėl kilusių įtarimų buvo atliekamas jau po pašalpos paskyrimo. Pašalpą skaičiuoja vyresnysis specialistas ir pateikia vyriausiajam specialistui, o šiam ir kilo įtarimas dėl didelio vienos dienos darbo užmokesčio. Duodama išvadą dėl D. K. pajamų, netikrino jos darbo ir jo trukmės. Išvadą grindė tik skaičiais. Duomenų bazėje buvo ketvirtiniai paskaičiavimai apie D. K. uždarbį nuo jos įsidarbinimo UAB „Dizingas“ dienos ir matėsi akivaizdus darbo užmokesčio padidinimas tam laikotarpiui, kuris buvo naudojamas pašalpai paskaičiuoti, todėl davė išvadą, kad pajamos padidintos nepagrįstai. Duomenų bazėje darbuotojo pareigos nėra įrašytos ir tyrime rėmėsi tik atlyginimo palyginimu su kitų įmonės darbuotojų gaunamu uždarbiu. Vidutinio dizainerio atlyginimo 2008 metais nežino. Taip pat negali pasakyti, koks turėtų būti bendrovės vadovo atlyginimas, atlyginimų su kitų reklamos įmonių mokamais atlyginimais nelygino. Visų darbuotojų, kurios rengiasi išeiti motinystės atostogų, netikrina, nes apdraustųjų yra labai daug. Tikrina tik pagal gautą pranešimą ar kilus įtarimui kai atlyginimas didinamas ne palaipsniui, bet staiga ir ne visiems darbuotojams, kaip ir buvo šiuo atveju.
UAB „Dizingas“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio apžiūros metu nustatyta, kad D. K. darbo sutarties pagrindu 2006-10-24 priimta dirbti UAB „Dizingas“ direktore. Nuo 2007-02-01 jais nustatytas 2691,29 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nuo 2007-06-01 darbo užmokestis sumažintas iki 1200 Lt per mėnesį. 2008-03-28 akcininkės D. K. sprendimu direktorei D. K. darbo užmokestis nuo 2008-04-01 nustatytas 4200 Lt per mėnesį, nurodant pagrindą – padidėjęs darbo krūvis. 2008-04-25 akcininkės D. K. sprendimu mėnesinis darbo užmokestis nuo 2008-05-01 nustatytas 7450 Lt ir 10 procentų nuo įvykdytų projektų, nurodant pagrindą – padidėjęs darbo krūvis, atsirado nauji užsakovai ir projektai. Pagal UAB „Dizingas“ banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad D. K. dalis darbo užmokesčio buvo mokama banko pavedimais ir nuo 2008-02-11 iki 2008-10-03 už sausio-balandžio, birželio bei rugpjūčio mėnesius iš viso buvo pervesta 12161,14 Lt darbo užmokesčio. Pagal bendrovės kasos knygos įrašus bei kasos išlaidų orderius nustatyta, kad D. K. 2008-06-10, 2008-07-10, 2008-08-20 bei 2008-09-08 grynais buvo išmokėta iš viso 21363,00 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo gegužės mėnesio. Pagal UAB „Dizingas“ dokumentus, D. K. už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki rugsėjo mėnesio iš viso išmokėta 33524,14 Lt darbo užmokesčio. Apžiūrėjus darbo užmokesčio žiniaraščius, nustatyta, kad D. K. darbo užmokestis nuo 2008 m. balandžio mėnesio buvo žymiai didesnis nei kitų bendrovės darbuotojų. 2007 metais bendrovės balanse trumpalaikis turtas sudarė 53475,00 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai 40838,00 Lt, pelno-nuostolio ataskaitoje nurodyta, kad pardavimo pajamos sudarė 108991,00 Lt, pardavimo savikaina – 41971,00 Lt, veiklos sąnaudos – 63776,00 Lt, bendrovės grynasis pelnas už 2007 metus buvo 2354,00 Lt. pagal UAB „Dizingas“ pajamų ir sąnaudų apyvartą už 2008 m. balandžio-rugsėjo mėnesius, balandžio mėnesį bendrovės pajamos sudarė 13800 Lt, o sąnaudos – 13631,80 Lt, pelnas – 168,20 Lt. Nuo gegužės mėnesio bendrovė turėjo nuostolių: gegužės mėnesį – 5686,23 Lt, birželio – 13486,61 Lt, liepos – 10366,92 Lt, rugpjūčio – 15544,39 Lt. Rugsėjo mėnesį bendrovės paslaugų pajamos sudarė 34065,22 Lt, o sąnaudos – 19757,51 Lt, pelnas – 14307,71 Lt. Pagal UAB „Dizingas“ banko sąskaitos išrašus, kasos knygą bei pinigų mokėjimo dokumentus, laikotarpiu nuo 2008 m. antro ketvirčio bendrovė turėjo pakankamai piniginių lėšų mokėti D. K. nustatytą darbo užmokestį (t. 1, b.l. 121-124; t. 2, b.l. 1-3).
Kompleksinės finansų-darbo ekonomikos ekspertizės aktu Nr. 11-1449(10) nustatyta, kad UAB „Dizingas“ direktorės D. K. 2008 m. balandžio mėnesio 4200 Lt darbo užmokestis ir nuo 2008 m. gegužės mėnesio 7450 Lt darbo užmokestis buvo nustatytas neproporcingai gaunamoms paslaugų pajamoms. UAB „Dizingas“ 2008 m. veiklos rezultatui tiesioginę įtaką turėjo darbo užmokesčio padidinimas D. K. 2008 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais. Jei D. K. nuo 2008-04-01 darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai gautom paslaugų pajamom, tai UAB „Dizingas“ 2008 metus būtų baigusi pelningai. UAB „Dizingas“ 2008 m. II ketvirčio sąnaudos sudarė 157,93 % paslaugų pajamų, o D. K. apskaičiuoto darbo užmokesčio suma su socialinio draudimo mokesčiu sudarė 82,45 % paslaugų pajamų. UAB „Dizingas“ 2008 m. III ketvirčio sąnaudos sudarė 150,76 % paslaugų pajamų, o D. K. apskaičiuoto darbo užmokesčio suma su socialinio draudimo mokesčiu sudarė 64,60 % paslaugų pajamų. Jei D. K. nuo 2008-04-01 darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai gautom paslaugų pajamom, tai jai už 2008 m. balandžio – rugsėjo mėnesius būtų apskaičiuota 29966,00 Lt mažiau darbo užmokesčio bei bendrovė į VSDF biudžetą būtų sumokėjusi 10182,45 Lt mažiau socialinio draudimo įmokų. Jeigu D. K. nuo 2008-04-01 darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai gautom paslaugų pajamom, tai VSDF 2008-10-01 -2009-03-31 laikotarpiu dėl D. K. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dizingas“ 2008 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais būtų mažiau sumokėjusi socialinio draudimo mokesčio, būtų patyrusi 17086,02 Lt nuostolių. UAB „Dizingas“ direktorės D. K. atlyginimas, nustatytas akcininko 2008-03-28 ir 2008-04-25 sprendimais, 2008 m. II ketvirtį buvo 2,7 karto, o 2008 m. III ketvirtį – 3 kartus didesnis negu to laikotarpio panašios veiklos įmonių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (t. 4, b.l. 167-185).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nebuvo padaryta kaltinime nurodyta veika, numatyta BK 182 str. 2 d., todėl D. K. dėl šio kaltinimo yra išteisintina.
D. K. kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „Dizingas“ vienintele akcininke ir tuo pačiu šios bendrovės direktore, nėštumo laikotarpiu kaip akcininkė priėmė sprendimus, kuriais nepagrįstai žymiai padidino savo kaip įmonės vadovės gaunamą darbo užmokestį, dėl ko vėliau jai buvo apskaičiuota bei nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 išmokėta 22559,85 Lt (su pajamų mokesčiu) didesnė motinystės pašalpos suma. Taip pat laikotarpiui nuo 2009-02-04 iki 2010-11-23 paskirta nepagrįstai padidinta motinystės (tėvystės) pašalpa ir 2009 m. vasario bei kovo mėnesiais išmokėta 11710,20 Lt (su pajamų mokesčiu) didesnė šios pašalpos suma. Pažymėtina, kad pats kaltinimas yra suformuluotas iš esmės ydingai. Visiškai neaišku kokių teisinių ar faktinių argumentų pagrindu VSDFV Vilniaus skyriaus išmokėta 22559,85 Lt (su pajamų mokesčiu) D. K. paskirtos motinystės pašalpos suma kaltinime yra įvardinta apgaule įgytu svetimu turtu, o 11710,20 Lt (su pajamų mokesčiu) išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos suma jau įvardinta apgaule įgyta turtine teise į svetimą turtą. Pačiame kaltinime nurodyta, kad abi minėtos sumos buvo realiai išmokėtos D. K. (dalis sumokėta į valstybės biudžetą kaip pajamų mokestis), todėl akivaizdu, kad ir 11710,20 Lt suma yra visai ne turtinė teisė, o realiai gautas turtas. Šį faktą patvirtina ir byloje VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštas ieškinys, kuriame abi minėtos sumos nurodytos kaip realiai padaryta turtinė žala. Tuo tarpu D. K. apskaičiuotos ir paskirtos, bet dar neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010-11-23 (data iki kurios buvo paskirta ši pašalpa) kaltinime apskritai yra ignoruotos ir visiškai nenurodytos, nors pagal reiškiamą kaltinimą būtent šios sumos ir turėtų būti laikomos neva apgaule įgyta turtine teise į didesnę pašalpą. Nepaisant tokio kaltinamojo akto nenuoseklumo bei prieštaringumo, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad minėti kaltinamojo akto trūkumai neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, nes byloje nustatyti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad D. K. pasididindama savo gaunamą darbo užmokestį ir atitinkamai gaudama didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos sumas, būtų veikusi neteisėtai, tuo labiau naudojusi apgaulę svetimam turtui užvaldyti, todėl konstatuotina, kad jokia nusikalstama veika šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta.
Kaip yra nustatyta byloje, D. K. 2006 metais įsteigė įmonę „Dizingas“, kurios pagrindinė veikla buvo reklamos dizaino paslaugų teikimas, ir visą laiką dirbo šios bendrovės direktore, tuo pačiu likdama ir vienintele įmonės akcininke. D. K. kaip bendrovės direktorei darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutarties pagrindu. Iki 2007 m. vasario mėnesio jai buvo mokamas minimalus (600 Lt) mėnesinis darbo užmokestis, nuo 2007-02-01 akcininko sprendimu uždarbis padidintas iki 2691,29 Lt, nuo 2007-06-01 – sumažintas iki 1200 Lt, o 2008 m. pavasarį vėl du kartus padidintas: nuo 2008-04-01 iki 4200 Lt bei nuo 2008-05-01 – iki 7450 Lt per mėnesį ir 10 % nuo įvykdytų projektų sąmatos. Apklausiama teisme D. K. žymų darbo užmokesčio padidinimą 2008 m. pavasarį siejo su padidėjusiu darbo krūviu ir gaunamų užsakymų skaičiumi, kas jai leido tikėtis didelio įmonės pelningumo. Taip pat nurodė, kad jos iki tol gautas atlyginimas visiškai neatitiko tokios srities specialistų už tokį darbą gaunamo atlygio. Šiuos parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kaip matosi iš byloje surinktų duomenų, UAB „Dizingas“ buvo realiai veikianti bendrovė ir vykdė realią ūkinę-komercinę veiklą. Tiek D. K., tiek liudytojų D. D. ir A. R. parodymai patvirtina, kad pagrindinį darbą įmonėje atlikdavo būtent pati kaltinamoji, kuri dirbdavo nenormuodama savo darbo laiko, tuo tarpu kiti darbuotojai atliko daugiau pagalbines funkcijas. D. K. ir D. D. patvirtino, kad dizaino rengimu užsiėmė tik jos dvi, o D. D. 2008 m. pradžioje bendrovėje jau dirbo tik puse etato ir tik padėdavo kaltinamajai atlikdama maketavimo darbą, tuo tarpu visą kitą darbą atlikdavo pati D. K.. Taip pat nustatyta, kad pagal turimą išsilavinimą ir praktinę kvalifikaciją tik D. K. galėjo tinkamai atlikti reklamos dizaino darbus, o tai ir buvo įmonės pagrindinė veikla. Įvertinus šias aplinkybes, negalima konstatuoti, kad darbo užmokesčio didinimas nuo 2008-04-01 tik D. K., o kitiems darbuotojams paliekant tą patį atlyginimą, buvo akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisėtas. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nenumatyta kokio dydžio turi būti mokamas atlyginimas už konkretų darbą. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybos objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 str.), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Mokant D. K. darbo sutartyje sulygtą nuo 2008-04-01 bei nuo 2008-05-01 padidintą darbo užmokestį, tuo pačiu buvo mokamos ir didesnės įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl vėliau D. K. įgijo teisę į didesnę motinystės išmoką.
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. D. K. savo kaip akcininkės sprendimais pasididindama kaip įmonės vadovės gaunamą darbo užmokestį ir jį gaudama, nepažeidė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų. Įmonė nebuvo fiktyvi, ji vykdė realią veiklą ir D. K. dirbo šioje įmonėje bei atliko didžiąją dalį darbų pagal bendrovės klientų užsakymus. Nuo jos gauto darbo užmokesčio VSDF biudžetui buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi kaltinamoji nuo jai padidinto darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, ji įgijo ir teisę į didesnę motinystės pašalpą. Kadangi jai išmokėtos didesnės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų sumos priklausė objektyviai egzistuojančiu teisėtu pagrindu, šių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Sukčiavimas yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti, tačiau byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamoji būtų ką nors apgaudinėjusi – ji realiai dirbo realiai veikiančioje bendrovėje, kuri tiriamuoju laikotarpiu gaudavo pakankamas pajamas darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams valstybei mokėti, nuo jos gaunamo atlyginimo buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo mokesčio įmokos. Kreipdamasi dėl motinystės pašalpos skyrimo D. K. taip pat nesistengė nieko klaidinti, pateikė visus reikiamus dokumentus, su juose užfiksuotais tikrovę atitinkančiais duomenimis. Įvertinus D. K. bendrovėje užimamas pareigas bei dirbamo darbo kiekį ir pobūdį, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos gautas darbo užmokestis buvo akivaizdžiai per didelis.
Prokuroras apgaulės panaudojimą siekiant įgyti nepagrįstai dideles socialinių išmokų sumas grindė ir tuo argumentu, kad padidintas atlyginimas D. K. buvo mokamas tuo pat metu jai pačiai kaip akcininkei kredituojant savo įmonę ir tokiu būdu ji faktiškai mokėjo sau atlyginimą iš savo pačios asmeninių lėšų, kas rodo, kad pati įmonė nebuvo finansiškai pajėgi mokėti padidintą atlygį iš gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad D. K. veiksmai kaip akcininkei kredituojant savo įmonę neprieštaravo Akcinių bendrovių įstatymui, o teisme ji pakankamai įtikinamai paaiškino, kodėl turėjo pagrindo manyti, kad apyvartinių lėšų trūkumas bendrovėje 2008 m. II ir III ketvirtyje yra tik laikinas – didžiausios įmonės pajamos iš įvykdytų užsakymų visada buvo gaunamos paskutinį metų ketvirtį. Tai, kad UAB „Dizingas“ ūkinė veikla 2008 m. II ir III ketvirtį nebuvo pelninga ir D. K. bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų, pati kreditavo įmonę, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo tokia sunki, jog įmonei grėstų bankrotas. 2011-02-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1449(10) tiriamojoje dalyje yra konstatuota, jog lyginant UAB „Dizingas“ atskirų veiklos laikotarpių pelningumą, nustatyta, jog šios bendrovės paslaugų pajamos buvo skirtingos – pvz. 2007 metų II, III ir IV ketvirčio pajamos palyginus su ankstesniu ketvirčiu padidėjo atitinkamai 1,76, 1,88 ir 2,09 karto, 2008 metų kovo mėn. pajamos palyginus su tų pačių metų vasario mėnesiu, padidėjo 1,32 karto; iš kitos bylos medžiagos matyti, kad bendrovė ir toliau vykdė realią veiklą bei mokėjo darbuotojams atlyginimus, o 2008 m. rugsėjo mėnesį baigė pelningai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad bendrovės direktorė D. K., didindama savo darbo užmokestį, vadovavosi pagrįstais lūkesčiais, jog bendrovė uždirbs daugiau pelno. Įmonės veiklos rizikingumas gali būti įvertintas tik praėjus konkrečiam vertinamajam laikotarpiui, todėl negalima konstatuoti, kad tiriamuoju laikotarpiu kaltinamoji turėjo realią galimybę įvertinti įmonės finansinės veiklos riziką ateities požiūriu ir nepagrįstai didino įmonės išlaidas darbo užmokesčio sąskaita, tai yra veikė tyčia siekdama gauti asmeninės naudos. Neįrodžius, kad kaltinamoji, siekdama gauti didesnes socialinio draudimo išmokas, naudojo apgaulę, jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. sudėties.
Taigi, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. K. veiksmai, kuomet ji akcininko sprendimais padidino savo kaip bendrovės direktorės gaunamą darbo užmokestį, ir vėliau gavo jai pagal įstatymą priklausančias socialines išmokas, nelaikytini nusikalstamais ir negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Esant šioms aplinkybėms D. K. yra išteisintina nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. K. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., išteisinti nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį atmesti.
Panaikinti D. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą motinystės (tėvystės) pašalpos neišmokėtoms sumoms.
Prie bylos saugomus UAB „Dizingas“ dokumentus grąžinti šiai bendrovei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.