Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. Ž. K. 2025 m. liepos 8 d., apie 14.14 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – 169 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį maišytuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis Ž. K. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2025 m. liepos 8 d., 14.14 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtas maišytuvas už 169 Eur (b. l. 6–9).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 12–19).

6. (duomenys neskelbtini) pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas vagystės ir sulaikymo faktas (b. l. 23, 24).

7. (duomenys neskelbtini) dalinės inventorizacijos akte nurodyta maišytuvo vertė (pardavimo kaina) – 169 Eur (b. l. 30).

8. (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške nurodyta, jog įmonė civilinio ieškinio neteiks, nes prekė tvarkinga, grąžinta į prekybą (b. l. 92, 93).

9. Specialisto Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 8 d., dirbdamas su kitu specialistu, apie 14.26 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas nesusimokėjęs vyras. Praneša apsaugos darbuotojas. Laukia apsaugos poste. Nuvykus nurodytu adresu apsaugos poste rado vyrą Ž. K., kuris buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo už tai, kad išėjo pro parduotuvių kasas nesusimokėjęs už prekę, kurios vertė 169 Eur (b. l. 20, 21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. BK 178 straipsnio 5 dalyje atitinkamai numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą (tai yra, turtą, kurio vertė neviršija 10 MGL sumos, BK 190 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju Ž. K. pripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – jog įėjęs į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) pasiėmė iš parduotuvės jam nepriklausantį maišytuvą ir išėjo už jį nesusimokėjęs, išėjus už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotoja. Jo kaltę taip pat įrodo vaizdo įrašas iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytos aplinkybės, taip pat specialisto tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

12. Kadangi turto vertė šiuo atveju neviršija 10 MGL dydžio sumos (169 Eur – 3,38 MGL) , be to, nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valio nepriklausančių aplinkybių, Ž. K. veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Dėl laidavimo

13. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Nagrinėjamu atveju Ž. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, byloje yra kaltinamojo sutuoktinės E. K. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 126, 127). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1-2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos. Ž. K. laikomas neteistu – 2021 m. vairavo išgėręs, dėl ko jo atžvilgiu tais pačiais metais buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs (b. l. 69–73), administracine tvarka baustas, 2024 m. ir 2022 m. taip pat ir už smulkias vagystes, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 81–85). Kaltinamasis turi darbą (kaip nurodė dirba (duomenys neskelbtini)), šeimą, gyvena su sutuoktine. Įvertinęs šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ne tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose, bet ir 3 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti Ž. K. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė E. K.. Prašyme ji nurodė, jog jos sutuoktinis išgyvena dėl savo veiksmų, neturi antivisuomeninių nuostatų, yra nekonfliktiškas, padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. E. K. pažymi su sutuoktiniu artimai bendraujanti, jis vertina jos nuomonę, gali toliau daryti teigiamą poveikį jam. Save galima laiduotoja apibūdina kaip sąžiningą, dorą asmenį, kuris nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių medžiagų. Prašo laidavimą taikyti be užstato, nes jos pajamos nėra didelės. Šias aplinkybes E. K. patvirtino ir posėdžio metu, papildomai nurodė, jog vyro veiksmus vertina blogai, bandys su juo kalbėtis. Paaiškino, jog jų šeima pastaruoju metu turėjo daug problemų (sudegė butas (duomenys neskelbtini), buvo apvogti namai (duomenys neskelbtini)). Dar kartą nurodė prašanti skirti laidavimą be užstato, kadangi pati nedirba, reikia išlaikyti studijuojantį sūnų. E. K. neteista (b. l. 117), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą pakankamai seniai – 2022 m. (b. l. 114–116). Įvertinęs šias galimą laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, artimą jos ir kaltinamojo ryšį, pastovų bendravimą, teismas daro išvadą, jog E. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam.

17. Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti Ž. K. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti E. K. atsakomybėn. Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams, be užstato.

V. Kiti klausimai

18. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos tame pačiame straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės.

19. Prokuroras prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Gynėjas prašė šios įmokos neskirti, kadangi šiuo atveju buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, žalos nepadaryta.

20. Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir kelias bei kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-64-511/2019).

21. Nagrinėjamu atveju pagrindas skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismo vertinimu, visgi yra. Šiuo atveju teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – jam neskiriama jokia bausmė, dėl padarytos nusikalstamos veikos jam netaikomos kitos poveikio priemonės. Nors faktiškai turtinė žala kaltinamojo veiksmais, kaip teisingai pažymėjo gynėjas posėdžio metu, ir nebuvo padaryta, asmuo visgi pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką ir dėl to turi kilti atitinkamos pasekmės. Itin svarbu šiuo atveju yra tai, kad nors Ž. K. už vagystes anksčiau ir nėra teistas, už tokio pobūdžio nusižengimus jis visgi baustas administracine tvarka – 2024 m. už tai, kad praėjo pro atsiskaitymo kasas nesumokėjęs už prekes, 2022 m. už alkoholio vagystę (b. l. 81–84). Nors administracine tvarka paskirtas baudas asmuo ir yra sumokėjęs (kas leidžia teismui daryti išvadą dėl tolesnio nusikalstamų veikų nedarymo), teismas, siekdamas sulaikyti asmenį nuo tolesnių tokio pobūdžio veiksmų atlikimo, skiria Ž. K. minimalią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur).

22. Ž. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba užsienyje, turi išvykti į (duomenys neskelbtini), naikintinos nuosprendžio paskelbimo dieną. Asmens dokumentai – pasas ir asmens tapatybės kortelė, saugomi voke prie baudžiamosios bylos, grąžintini Ž. K..

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog valstybės naudai iš Ž. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 191,67 Eur (b. l. 121–125). Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tokias įstatymo nuostatas, šioje byloje buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Nors advokatas Valdas Kairys antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašė nepriteisti, su tokia gynėjo pozicija teismas nesutinka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi išimtys, kuomet išlaidos gali būti nepriteisiamos, yra aiškiai numatytos įstatyme – išlaidos nepriteisiamos tais atvejais, kuomet gynėjas procese dalyvauja BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pagrindu. Šiuo atveju gynėjas procese dalyvavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, taigi išlaidos už gynėjo dalyvavimą, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gali būti išieškomos. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos išieškotinos iš Ž. K..

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, Ž. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį E. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Ž. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra, 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (gavėjas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; sąskaitos numeris - LT144040063610000390; SWIFT BIC kodas - MFRLLT22; mokėjimo paskirtis - vardas, pavardė, asmens kodas).

Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną, tai yra, 2025 m. liepos 25 d. Prie baudžiamosios bylos viršelio voke laikomus dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir pasą – grąžinti Ž. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išieškoti iš Ž. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo – 191,67 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą šešiasdešimt septynis centus), šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Galimos surenkamosios sąskaitos:

UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.