Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-118/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2-118/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. G. J., M. J.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-118/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2012 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės išnagrinėjusi atsakovų A. G. J. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1163-227/2011 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams A. G. J. ir M. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bei atsakovų A. G. J. ir M. J., kurios pagrindu ieškovė įsigijo už 400 000 Lt iš atsakovų 0,0522 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius (inžinierinius), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius ankstesniems savininkams (atsakovams), priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 400 000 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai ieškovei pardavė blogos kokybės gyvenamąjį namą, o tai yra esminis sutarties pažeidimas; ir dėl paslėptų nekilnojamojo daikto trūkumų reikalauja grąžinti sumokėtą už nekilnojamąjį turtą kainą (CK 6.334 str. 4 d.).

Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ieškinio reikalavimo sumos areštą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai turtą gali perleisti kitiems asmenims, jį apsunkinti, todėl palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą; nutarė areštuoti 400 000 Lt vertės atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą lėšų dalį; areštavus atsakovų lėšas, leido atsiskaityti su ieškove bei naudotis 800 Lt per mėnesį suma; uždraudė atsakovams areštuotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu apsunkinti.

Teismas sprendė, kad ieškinio suma (400 000 Lt) yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nurodė, jog nepranešė atsakovams apie prašymo nagrinėjimą, nes pripažino, jog yra grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai A. G. J. ir M. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo; ieškovė, prieš perkant nekilnojamąjį turtą, jį apžiūrėjo kelis kartus, jai buvo nurodyta, jog namo sienos įtrūkusios, taip pat už papildomą mokestį siūlė sutvarkyti trūkumus. Ieškovė, pasirašydama turto priėmimo - perdavimo aktą, patvirtino, kad neturi pretenzijų statybos darbų kokybei.

2. Teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, nepagrįsta. Atsakovai nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar areštuotas.

3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą atsakovų atžvilgiu.

4. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, todėl atsakovas neteko galimybės išdėstyti poziciją.

Atsiliepimas

Ieškovė V. B. atsiliepimu prašo atmesti atsakovų skundą ir palikti galioti apygardos teismo nutartį. Nurodo, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės preliminariai leidžia konstatuoti, jog ieškinys gali būti patenkintas; atsakovai už ginčijamą sandorį gautus pinigus išleido sūnaus gyvenamojo būsto pirkimui. Ieškovės teigimu, ieškinio patenkinimo atveju atsakovai privalės grąžinti 400 000 Lt sumą, o atsakovai neįrodė, jog tokia suma jie disponuoja, todėl teismas pagrįstai taikė areštą atsakovų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, atmestini apeliantų argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantai grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė.

Pažymėtina, jog CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2124/2011).

Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį. Atsakovų su atskiruoju skundu pateiktais Registrų centro duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Panevėžio mieste ir rajone, o Hipotekos registro duomenimis, atsakovų turtas neįkeistas (41-43 b. l.). Tačiau šie duomenys nėra pakankami konstatuoti gerą atsakovų turtinę padėtį, kadangi nepateikti kiti reikšmingi duomenys, tarp jų – atsakovų nekilnojamojo turto rinkos vertės pažyma, kurios pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovai turi pakankamai nekilnojamojo turto būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad atsakovai, turėdami galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį, nepateikė kitų įrodymų, išskyrus anksčiau paminėtus duomenis, kurie nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio suma (400 000 Lt) jų atžvilgiu nėra didelė, ir neeliminuoja abejonių dėl atsakovų galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.

Neturi pagrindo ir atsakovų atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai išnagrinėjo ieškovės prašymą, nepranešęs atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, išspręsdamas šį klausimą, nepranešęs atsakovams, nepažeidė įstatymo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas praneša atsakovui tik tuo atveju, kai pripažįsta, kad tai būtina (CPK 147 str. 1 d.), be to, pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skundžiamos apeliacine tvarka. Apeliantai šia tvarka pasinaudojo, paduodami atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje, ir turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui argumentus ir papildomus įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, tačiau, minėta, jog nepateikė pakankamų įrodymų, pašalinančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 12 str., 314 str., 338 str.).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė