- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-310-511/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaudamasis LR BPK 55 str. 3 d., nutarė neleisti A. K. dalyvauti procese ir teikti teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. K.. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad A. K. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-21 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimo bausme. A. K., kuriam sustabdyti advokato įgaliojimai, nori teikti teisines paslaugas kitu pagrindu, tačiau tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijui.
A. K. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį, nurodo, kad nutartis yra neteisėta, prašo ją panaikinti.
Šalies argumentai
A. K. nurodo, kad teisinę pagalbą nukentėjusiajai teikė kaip advokatas iki laikinai buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nuo 2008-10-24 teisinę pagalbą teikė BPK 55 str. 2 d., 3 d. nustatyta tvarka, teismui leidus. Teigia, įstatymas nenumato, kad teismas, priėmęs nutartį leisti dalyvauti procese, turi teisę pats šią nutartį panaikinti. Teigia, jog įstatymas teismui nesuteikė teisės nuketėjusiajai parinkti atstovą, atstovauti jos interesus baudžiamajame procese, pasirinkti atstovą yra nukentėjusiojo teisė, o teismas vykdo teisingumą, taip pat teismas turi pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti pasinaudojimą jomis.
Taip pat A. K. nurodo, kad nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas LR Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, visų asmenų atžvilgiu turi būti taikomas vienodai. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas gali reikšti kitų principų pažeidimą, taip pat ir žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BPK 55 str. 2 d. nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams.
Kitaip nei skunde teigiama, byloje nėra duomenų, jog teismas BPK 55 str. tvarka būtų priėmęs nutartį teisininkui A. K. leisti atstovauti baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai S. K., o po to pats šį savo sprendimą panaikinęs. A. K. buvo pateikęs įgaliojimą atstovauti nukentėjusiają S. K. kaip vykdantis individualią veiklą teisininkas, turintis teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš 2010-12-09 taikinamoji posėdžio protokolo matyti, jog jis atvyko į taikinamąjį posėdį kaip nukentėjusiosios S. K. atstovas, tačiau minėtame posėdyje Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį neleisti jam dalyvauti procese.
Teismo sprendimas neleisti A. K. atstovauti nukentėjusiąją yra motyvuotas ir pagrįstas.
A. K. nukentėjusiajai S. K. teisinę pagalbą pirmiau teikė kaip advokatas. 2008-11-18 Advokatų tarybos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 str. 2d. jis laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų, kaip asmuo, kuris yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. A. K. į šį sąrašą nustatyta nėra tvarka grąžintas. Laikinojo išbraukimo iš advokatų sąrašų metu advokatui įstatymas užsiimti profesine veikla draudžia ir tai nėra nekaltumo prezumcijos pažeidimas. Nekelia abejonių, jog A. K. turi teisę teikti teisines paslaugas kaip vykdantis individualią veiklą teisininkas, tačiau atstovavimas teisme S. K. šiuo atveju apylinkės teismo pagrįstai prilygintas advokato profesinės veiklos tęsimui, apeinant draudimą užsiimti advokato profesine veikla ir nurodant kitokį S. K. atstovavimo pagrindą.
Pažymėtina ir tai, jog turintis teisinį universitetinį išsilavinimą asmuo, nesantis advokatu ar jo padėjėju, gali atstovauti nukentėjusįjį tik teismui leidus. Sprendimą neleisti A. K. atstovauti S. K. teismas motyvavo ir tuo, kad A. K. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-21 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Skunde teisingai nurodoma, jog 2011-02-21 apkaltinamasis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 226 str. 1 d., BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 1 d., BK 24 str. 4 d. ir 233 str. 1 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., neįsiteisėjęs ir byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau pažymėtina, jog kitas - Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., yra įsiteisėjęs, todėl A. K. statusas yra teisto už tyčinį nusikaltimą asmens. Be to, teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 233 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 233 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 233 str. 1 d., BK 233 str. 3 d., BK 253 str. 2 d. Teistumas už tyčinį nusikaltimą bei minėtų teisminių procesų buvimas leidžia pagrįstai abejoti dėl A. K. galimybių šiuo metu tinkamai atstovauti teisme baužiamojoje byloje kitą asmenį. Todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo neleista A. K. atstovauti teisme nukentėjusiajai S. K., nėra pagrindo.
A. K. skunde bei teismo posėdyje nurodomos kitos aplinkybės – jo bylas tyrusių pareigūnų veiksmų neteisėtumas – yra ne šio skundo, bet kitų bylų nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.