Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apelianto nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą iki vienerių metų, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, taip pat reikalinga dėl kitų šeimos narių slaugos, teikiant jiems sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

7.1. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

8. Apylinkės teismas, paskirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į byloje nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat įvertino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Skunde E. N. akcentuoja jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nurodo, kad dirba ir teisė vairuoti reikalinga darbe, tačiau iš byloje pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį E. N. už įvairius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimas, taisyklių, susijusių su automobilio statymu, pažeidimai) ne kartą buvo baustas administracine tvarka (b. l. 22-25), todėl jis negali būti laikomas išskirtinai teigiama asmenybe. Be to, įvertinus taikytų nuobaudų skaičių bei nusižengimų pobūdį, matyti, jog daromi nusižengimai sunkėja, nagrinėjamu atveju jis administracinėn atsakomybėn patrauktas už vieno iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų padarymą, galintį sukelti neatitaisomus padarinius ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Nors E. N. praeityje nebuvo baustas už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, tačiau akivaizdu, jog vairavimas, esant neblaiviam, negali būti toleruojamas ar pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Jau pats sėdimas už vairo prieš tai pavartojus alkoholio, nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo kiekio ir rūšies ar pasitikėjimo savo organizmu toleruojant suvartotą alkoholį, suvokiant, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti itin nemalonius padarinius, tokius kaip nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau šią aplinkybę sąmoningai ignoruojant, rodo asmens apsisprendimą prisiimti ir dėl savo elgesio galinčias kilti visas nepageidaujamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, E. N., sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus, rizikavo ne tik savo bei kitų eismo dalyvių turto saugumu bei sveikata, bet ir savo šeimos narių gerove. Kaip matyti iš skundo turinio ir pateiktos medžiagos, E. N. rūpinasi savo šeimos narių (tėvo ir uošvio) sveikata, padeda jiems pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, dėl ko jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau net ir žinojimas, kad neturėjimas teisės vairuoti gerokai apsunkintų ne tik jo, bet ir pagalbos reikalingų šeimos narių gyvenimą, jo nuo transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviu, nesulaikė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. N. elgėsi lengvabūdiškai ir sąmoningai ignoravo bet kokias dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. N. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui, o jo sukeltas eismo įvykis vertintinas kaip mažareikšmis, nes žala nebuvo padaryta kitų asmenų turtui ar žmonių sveikatai. Su tokiu vertinimu nesutiktina, nes E. N. vairavo ir apgadino transporto priemonę SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią savo sutuoktinei L. N., taip pat apgadino kelio atitvarus. Be to, vertinant E. N. nustatyto neblaivumo - 1,39 promilių dydį, konstatuotina, jog svarbu pažeidėjui paskirti padarytam pažeidimui proporcingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, ne tik nubaudžiančias administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir darančias poveikį, atgrasančias pažeidėją nuo naujų administracinių nusižengimų darymo bei atimančias galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis asmeninį E. N. bei jo šeimos narių gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiama paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

11. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė E. N. turėtų būti švelninama. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su galimybe pasirūpinti sergančių šeimos narių gerove, taip pat nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad E. N. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu E. N. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. E. N. paskirtas minimalus ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.