Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2007-09-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2008-06-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 63 str. 9 d., 4 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme;

3) 2009-02-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 30 p arešto bausme;

4) 2009-04-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 8 MGL (1 040 Lt) bauda; 2011-03-30 nutartimi 8 MGL (1040 Lt) bauda pakeista 4 parų arešto bausme;

5) 2012-12-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme;

6) 2014-11-07 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. kaltinama tuo, kad 2012-09-23 apie 21 val. 33 min. name Nr. 67, esančiame Vilniuje, Lvovo g., ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su V. R. metu peiliu kartą dūrė nukentėjusiajam į kairį žandą, sunkiai sutrikdydama jam sveikatą.

Kaltinamoji M. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-09-23 apie 13 val. pas ją į namus atėjo pažįstamas V. R., ir jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jie abu nuėjo į pastarojo namus, kur toliau vyko išgertuvės. Išgertuvių metu V. R. pradėjo priekabiauti prie jos, pakėlęs ant rankų, nunešė ant lovos. Ji pasipriešino nukentėjusiajam, ir šis trenkė jai. Besigindama, ji griebė nuo stalo peilį, ir tuomet nukentėjusysis su ja susigrūmė. Grumtynių metu V. R. susižalojo veidą. Kaip tai įvyko, ji pati nesuvokia, tačiau nukentėjusiajam peiliu ji nedūrė. V. R. iš veido bėgo kraujas, todėl ji telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko medikai ir išvežė V. R. į ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. nuosekliai neigė savo kaltę tyčia sunkiai sužalojus nukentėjusįjį (t. 2, b.l. 9, 56-57). Ji prisipažino, kad, konflikto su nukentėjusiuoju metu paėmusi nuo stalo virtuvinį peilį, liepė V. R. prie jos nesiartinti, tačiau pastarasis priėjo prie jos ir su ja susigrūmė. Kaip V. R. susižalojo veidą, ji nesuvokė, tačiau pati jam peiliu nebuvo nei įpjovusi, nei sudavusi.

Motyvuojamoji dalis

M. A. kaltė yra įrodoma nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos ir daiktinio įrodymo apžiūros protokolo ir teismo medicinos specialisto išvadų duomenimis.

Apžiūrint namo Nr. 67, esančio Vilniuje, Lvovo g., vidaus patalpą ant po kaire nuo lauko durų esančio virtuvės stalo buvo rastas virtuvinis peilis su raudonos spalvos dėmėmis ant rankenos (t. 1, b.l. 19-30). Šio peilio apžiūros metu rudos spalvos dėmių aptikta ir ant jo geležtės (t. 1, b.l. 41-42).

Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šis peilis priklauso jam.

Pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 2190/13(01), V. R. kaltinamajame akte minimu laiku buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b.l. 74-76).

Tirdamas nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, teismo medicinos specialistas nustatė (t. 1, b.l. 79-83), kad V. R. galimai 2012-09-23 aštriu duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai ir peiliu, buvo padaryta durtinė pjautinė kairiojo žando žaizda su kairės bendrosios miego arterijos ir paausio seilių liaukos pažeidimu, dėl ko susidarė kaklo kairės pusės pseudoaneurizma su minkštųjų audinių kraujosruva, galvos smegenų išeminis insultas kairės vidinės miego arterijos baseine su sensomotorine afazija, dešine hemiplegija.

Išdėstytų nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, teismo medicinos specialisto išvadų duomenų visetas leidžia teigti, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį įvykio vietos apžiūros metu rastu peiliu.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę sudaro tik tyčia. Teismo vertinimu kaltinamosios tyčia sunkiai sužaloti V. R. neįrodyta.

Vienintelis tiesioginis M. A. kaltės įrodymas yra nukentėjusiojo parodymuose esantys duomenys, tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, ir jose esanti informacija nėra pakankama kaltinamosios tyčiai sužaloti nukentėjusįjį pagrįsti. Apklausos metu V. R. skundėsi amnezija ir daugelio svarbių incidento aplinkybių prisiminti negalėjo. Nepaisant to jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b.l. 60) atitikimą tikrovę, tačiau pagal šiuos parodymus kaltinamoji iš slenksčio dūrė jam peiliu į veidą, vos jis pradarė savo buto lauko duris, bet patvirtino, kad virtuvinis peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, ant kurio rankenos ir geležtės buvo rastos į kraują panašios dėmės, prieš incidentą su kaltinamąja gulėjo virtuvėje ant stalo, maždaug 3 m atstumu nuo buto lauko durų. Taigi kaltinamoji, neįėjusi į nukentėjusiojo butą, nenuėjusi į virtuvę, negalėjo jo sužaloti. Liudytojas J. Č., Greitosios medicinos pagalbos ekipažo, vykusio į nukentėjusiojo namus dėl pranešimo apie jo sužalojimą, vairuotojas, patvirtino, kad nukentėjusysis, netekęs sąmonės, buvo rastas ne prie pat buto lauko durų, o kiek toliau nuo jų, tarp buto kambario ir koridoriaus. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė, kad M. A. peiliu jam į veidą dūrė 2 kartus, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad tik 1. Tuo tarpu teismo medicinos specialistas nustatė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vienu trauminiu poveikiu. Vėl gi, tyrėjo apklaustas, V. R. neigė įvykio dieną bendravęs su M. A., o teisme pripažino, kad prieš jo sužalojimą tarp jų kilo muštynės. Liudytojas K. J., policijos pareigūnas, pagal pranešimą apie nukentėjusiojo sužalojimą atvykęs į įvykio vietą, parodė, kad jam aiškinantis įvykio aplinkybes kažkas iš kaimynų pasakė, kad tikrai V. R. bute prieš incidentą buvo M. A., ir tarp jų kilo konfliktas. Šio kaimyno asmenybė nenustatyta, tačiau tokie duomenys papildo besiformuojantį įvykio modelį ir tam tikra dalimi patvirtina kaltinamosios parodymus apie tai, kad jos ir nukentėjusiojo išgertuvių metų tarp jų kilo konfliktas. Beje, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė incidento dieną nevartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau be tai paneigiančių M. A. parodymų teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal ištirtus medicinos nukentėjusiojo dokumentus jis, sužalotas ir komos būklės patekęs į gydymo įstaigą, buvo sunkiai apsinuodijęs nepatikslintu, kaip rašoma dokumentuose, alkoholiu.

Vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nuostatas, pagal kurias asmens parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti naudojami tik kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti, tačiau tiesiogiai jais grįsti vienokias ar kitokias nuosprendžio išvadas negalima. Ikiteisminio tyrimo metu gi V. R. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, dėl ko vien tokių jo parodymų pagrindu neigti kaltinamosios parodymų negalima. Teisme gi, kaip nurodyta anksčiau, jis nepateikė duomenų, pagrindžiančių kaltinimo tezę, kad M. A. jį sužalojo tyčia.

Tokios aplinkybės kelia esminių abejonių tuo, kad M. A. tyčia sunkiai sužalojo V. R.. Jos parodymai apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo grumtynių su ja metu, nepaneigti. LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas garantuoja kaltinamajam visų bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių jo kaltumu, kurių negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, traktavimą jo naudai. Teismas, tirdamas šioje byloje surinktus įrodymus, tokias procesines priemones išnaudojo, tačiau abejonės M. A. kalte liko nepašalintos. Teismas prieina išvadą apie tai, kad V. R. buvo sužalotas konflikto su M. A. metu atsitiktinai, nesant M. A. kaltei. Taigi M. A. nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai ji pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 305 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 112-113) dėl 44 937,80 Lt (13 014,88 €) V. R. gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktinas nenagrinėtas.

Daiktinis įrodymas peilis grąžintinas nukentėjusiajam.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (t. 2, b.l. 191) dėl antrinės teisinės pagalbos kaltinamajai išlaidų, sudarančių 34,74 €, atlyginimo priteisimo iš M. A.. Šis prašymas atmestinas, nes pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. toks atlyginimas gali būti priteisiamas iš asmens, teismo pripažinto kaltu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

M.A. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 305 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisinti esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas M. A., panaikinti.

M. A. grąžinti į Lukiškių TI-K ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl nuteistajai suteiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš jos atmesti.

Daiktinį įrodymą peilį, saugomą Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas BBB Nr. 1PK000036: t. 1, b.l. 44), grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo, o išteisintosios (dėl išteisinimo motyvų ir pagrindų) – nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.