- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-83-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12844-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Terminal LT“
- Ieškovas
- UAB „BSP Logistic Property“
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Terminal LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BSP Logistic Property“ ieškinį atsakovui UAB „Terminal LT“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BSP Logistic Property“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Terminal LT“ įtraukti į buhalterinę apskaitą ieškovo 2011-05-20 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LP-00007 ir 2011-10-07 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00013. Nurodė, jog kreditinės PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos dėl atsiskaitymo už patalpų nuomą ir PVM, tačiau atsakovas nepagrįstai jas atsisakė priimti. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė susitarimu su atsakovu dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, CK 1.137 ir 1.138 str. bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais.
Atsakovas UAB „Terminal LT“ su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių susitarimu nuomos mokestis buvo sumažintas už praėjusį laikotarpį, t. y. dėl nesumokėto nuomos mokesčio, siekiant pratęsti nuomos santykius, o susitarimo dėl PVM grąžinimo iš biudžeto tarp šalių nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-01 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-3483-141/2013 pagal ieškovo ieškinį nutraukė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, jog ginčas tarp šalių yra dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų taikymo ir aiškinimo, šalių susitarimų, susijusių su nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, vertinimo minėto įstatymo taikymo prasme. Nurodė, kad šio ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovą įtraukti į apskaitą PVM sąskaitas-faktūras – susiję ne su CK 1.1, 1.136 ir 6.137 str. reglamentuojamų santykių bei civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindais, civilinių teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu, bet Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų taikymu, paskaičiuojant ir sumokant įstatymo nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestį. Tai yra, nors reikalavimai suformuluoti dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (priimti į buhalterinę apskaitą kreditines PVM sąskaitas-faktūras), tačiau faktinis tokių reikalavimų pagrindas ir esmė nesusiję su civilinio proceso normomis, ir kyla iš įstatymo, reglamentuojančio apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, taikymo bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų vykdymo. Pažymėjo, kad šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 293 str. 1 d. 1 p., teismas bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Terminal LT“ pateikė 2013-10-08 atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-01 nutartį panaikinti. Nurodė, kad dar atsiliepime į ieškinį atsakovas išreiškė poziciją, jog ieškinio dalykas yra suformuluotas ydingai, nes PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimą į apskaitą, jų apskaitymą ir išbraukimą iš apskaitos reglamentuoja viešosios teisės normos. Pažymėjo, kad ieškovas neturi įstatymo ginamos subjektinės teisės reikalauti, jog atsakovas ieškovo reikalaujamu būdu tvarkytų įmonės buhalterinę apskaitą, nes už apskaitos tvarkymą atsakingas bendrovės buhalteris arba kiti asmenys, tvarkantys įmonės apskaitą. Šiuo gi atveju nėra priimta jokio sprendimo, kad už atsakovo apskaitą atsakingas asmuo netinkamai vykdo imperatyvių įstatymo normų nustatytas pareigas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju ieškinio klausimo išsprendimas priklauso nuo tarp šalių 2010-07-01 sudarytų sandorių (2010-07-01 taikos sutarties, 2010-07-01 nuomos sutarties pakeitimo ir 2010-07-01 UAB „Girteka“ sąlyginių garantijų) tikrojo turinio atitinkamų viešosios teisės normų prasme nustatymo, o klausimo sprendimui pasitelktas civilinės teisės sutarties aiškinimo institutas gali būti reikšmingas tik tiek, kiek toks aiškinimas neprieštarauja nagrinėjamo klausimo reguliavimui imperatyviomis mokesčių teisės normomis. Atsakovas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovas siekia įrodyti, kad 2010-07-01 nuomos sutarties pakeitimu šalys neva susitarė dėl tokių teisių ir pareigų, kurioms atsiradus imperatyvios mokesčių teisės normos sukuria atsakovo pareigą įtraukti ieškovo kreditines PVM sąskaitas-faktūras į atsakovo apskaitą. Aplinkybės, jog ieškovas ydingai suformulavo ieškinį, nepaneigia, kad šioje civilinėje byloje buvo iškeltas ginčas dėl sutarčių aiškinimo, kuris patenka į teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinų ginčų apimtį. Pažymėjo, kad atsakovas suinteresuotas, jog ginčas dėl sutarčių aiškinimo būtų kuo skubiau išspręstas. Taip pat nurodė, kad, nustačius, jog ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, tačiau ydingai suformuluotas ieškinio dalykas, ši teisinė situacija turėjo būti sprendžiama atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus ir naudojantis pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso stadijos ieškinio dalyko pakeitimo institutu ar pan.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nagrinėjamą klausimą reguliuoja viešosios teisės normos ir byloje vertintinos aplinkybės, patenkančios į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reguliavimo sritį. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuomos paslaugas ieškovas atsakovui suteikė, o už jas mokėtinas atlygis suteikus paslaugas faktiškai buvo pakeistas, todėl atlygio sumažinimo vertinimo, kaip pagrindo išrašyti kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą sumai, lygiai sumažinto atsakovo mokėtino ieškovui atlygio daliai, klausimas spręstinas pagal PVM objektą reguliuojančias normas. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas kyla ne tiesiogiai iš tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų susitarimų, bet iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, nes prievolė įtraukti į apskaitą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą nustatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. 2 d. Taip pat nurodė, kad šalims yra žinoma, jog Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka mokestinį patikrinimą, kuriame, be kita ko, nustatinėjama, ar ieškovas pagrįstai išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą. Atlikus patikrinimą bus pateikta išvada dėl kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašymo pagrįstumo, kuri galės būti skundžiama administraciniam teismui. Mano, kad, kol nėra nustatytas kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašymo pagrįstumas, negali būti sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo šią sąskaitą įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes jos įtraukimas ar neįtraukimas būtų mokesčių administravimo įstatyminių nuostatų realizavimas, bet ne civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2013-10-01 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškinio reikalavimai susiję ne su CK 1.1, 1.136 ir 6.137 str. reglamentuojamų santykių bei civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindais, civilinių teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu, bet Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų taikymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas reikalavimais įpareigoti atsakovą UAB „Terminal LT“ įtraukti į buhalterinę apskaitą UAB „BSP Logistic Property“ 2011-05-20 išrašytą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą ir 2011-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą siekia sugrąžinti PVM permoką, kuri susidarė dėl to, jog ieškovas sumokėjo iki nuomos sutarties sąlygų pakeitimo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą PVM, tačiau tokio dydžio atlygio, nuo kurio buvo paskaičiuotas PVM dydis, ieškovas negavo, todėl teigia, jog buvo permokėtas PVM.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.), tačiau šis konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu atveju ir būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei teismas mano, jog ginčas pagal ieškovo pareikštą ieškinį nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., teismas atsisako priimti ieškovo ieškinį, o tokiu atveju, jei ieškinys yra priimtas, tačiau minėtos aplinkybės nustatomos bylos nagrinėjimo metu, teismas CPK 293 str. 1 p. nustatyta tvarka bylą nutraukia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo UAB „BSP Logistic Property“ ieškinys atsakovui UAB „Terminal LT“ buvo priimtas, tačiau, nustačius, jog faktinis ieškovo reikalavimų pagrindas ir esmė nesusiję su civilinio proceso normomis, ir kyla iš įstatymo, reglamentuojančio apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, taikymo bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų vykdymo, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, jog, nors šiuo atveju ieškinio dalykas yra suformuluotas ydingai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad civilinėje byloje buvo iškeltas ginčas dėl sutarčių aiškinimo, kuris patenka į teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinų ginčų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo išvada. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovo kreipimosi į teismą pagrindas yra tarp šalių sudaryti nuomos sandoriai, tačiau ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovą įtraukti į buhalterinę apskaitą ieškovo 2011-05-20 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą ir 2011-10-07 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą – kyla ne iš minėtų sandorių, bet iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, o būtent minėto įstatymo 83 str. 2 d., kurioje numatyta, kad bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pozicija, jog civilinėje byloje buvo iškeltas ginčas dėl sutarčių aiškinimo, yra nepagrįsta, nes ginčo esmė nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų aiškinimas ir taikymas konkrečiu atveju, o ne sutarties šalių tikrosios valios išreiškimo išaiškinimas. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į ieškovo UAB „BSP Logistic Property“ nurodytą aplinkybę, jog Vilniaus apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atliekamas mokestinis patikrinimas, kurio metu, be kita ko, nustatinėjama, ar ieškovas pagrįstai išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą. Šį patikrinimą atlikus, bus pateikta išvada, kuri įstatymų nustatyta tvarka galės būti skundžiama administraciniam teismui. Taigi, konstatuotina, kad tik nagrinėjamu atveju išsprendus kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo klausimą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti minėtas sąskaitas į buhalterinę apskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė teisingas ir pagrįstas išvadas bei pagrįstai civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukė. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Atsakovo UAB „Terminal LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.